CP v2

Tag: Žmonės su negalia

  • „Vilkaviškis veža“ plėtra: savivaldybė tariasi, kaip pavėžėjimo pagalbą padaryti dar prieinamesnę

    „Vilkaviškis veža“ plėtra: savivaldybė tariasi, kaip pavėžėjimo pagalbą padaryti dar prieinamesnę

    Kaip bus stiprinama paslauga?

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje vykusiame pasitarime aptarta, kaip efektyviau organizuoti transporto paslaugą „Vilkaviškis veža“ ir padidinti jos prieinamumą rajono gyventojams. Susitikime dalyvavo savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė, Vilkaviškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vadovė Laura Sadauskienė, paslaugos administratorė Rūta Kasiulienė ir paslaugos teikėjų atstovai.

    Pasak savivaldybės atstovų, pagrindinis tikslas yra supaprastinti paslaugos užsakymą ir užtikrinti sklandesnį bendradarbiavimą tarp administravimo ir vežimo grandžių. Taip siekiama, kad pavėžėjimas būtų patogesnis kasdieniams gyventojų poreikiams ir pasiektų daugiau atokesnių vietovių.

    Kam skirta „Vilkaviškis veža“?

    Paslauga skirta gyventojams, kuriems dėl amžiaus, sveikatos būklės ar kitų priežasčių sudėtinga savarankiškai nuvykti į gydymo, sveikatos priežiūros ar kitas svarbias įstaigas. Praktikoje tai reiškia pagalbą ne tik kelyje, bet ir sprendžiant judumo bei palydėjimo klausimus.

    Esant poreikiui, žmogus gali būti palydėtas iki įstaigos durų, o kai kuriais atvejais numatoma pagalba ir užnešant iki durų. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios detalės ypač svarbios vyresnio amžiaus gyventojams ir žmonėms su negalia, kuriems vien pavėžėjimo ne visada pakanka.

    Kas teikia paslaugą ir kiek ji kainuoja?

    Priminta, kad transporto organizavimo paslaugų teikimo tvarka Vilkaviškio rajono savivaldybėje patvirtinta 2024 metų gruodžio 20 dieną savivaldybės tarybos sprendimu Nr. B-TS-679. Nuo 2025 metų rajone pradėjusi veikti paslauga „Vilkaviškis veža“ administruojama Vilkaviškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro.

    Paslaugos teikimui atrinktos keturios socialiai atsakingos organizacijos: Vilkaviškio rajono neįgaliųjų žmonių sąjunga, Šiaudiniškių kaimo bendruomenė, asociacija „Pagalba ir partnerystė“ ir Vilkaviškio rajono asmenų su negalia draugija. Savivaldybė tikisi, kad platesnis partnerių įsitraukimas padės lanksčiau reaguoti į gyventojų poreikius.

    Nurodoma, kad pavėžėjimo paslaugos kaina priklauso nuo asmens pajamų: ji gali būti teikiama nemokamai, dalinai mokamai arba visiškai mokamai pagal nustatytus įkainius. Savivaldybė akcentuoja, jog tolesnis paslaugos tobulinimas orientuotas į didesnį patogumą ir aiškesnį paslaugos prieinamumą gyventojams.

  • Trakų savivaldybėje darbdaviams pristatytos Užimtumo tarnybos priemonės žmonėms su negalia

    Trakų savivaldybėje darbdaviams pristatytos Užimtumo tarnybos priemonės žmonėms su negalia

    Trakų rajono savivaldybėje gegužės 21 dieną surengtas Užimtumo tarnybos seminaras darbdaviams, skirtas žmonių su negalia įdarbinimui ir darbo vietų pritaikymui. Renginyje aptartos praktinės priemonės, kurios gali padėti greičiau spręsti darbuotojų trūkumo klausimus ir kartu didinti įtrauktį darbo rinkoje.

    Seminare Užimtumo tarnybos Trakų skyriaus atstovai pristatė įdarbinimo su pagalba priemonę, apimančią konsultacijas įsidarbinimo procedūrų metu ir palydimąją pagalbą jau pradėjus dirbti. Akcentuota, kad toks modelis darbdaviams mažina riziką adaptacijos laikotarpiu, o darbuotojui padeda sklandžiau įsilieti į kolektyvą.

    Taip pat išsamiau paaiškinta, kokia finansinė parama gali būti taikoma darbdaviams: subsidijos darbo užmokesčiui ir darbo asistento išlaidoms, kai pagalba darbo vietoje reikalinga nuolat arba tam tikru laikotarpiu. Dalyviams priminta, kad subsidijų sąlygos priklauso nuo konkrečios situacijos, todėl prieš priimant sprendimus verta pasikonsultuoti dėl tinkamiausio paramos derinio.

    Darbo vietos pritaikymas ir profesinė reabilitacija

    Renginyje aptartos ir darbo vietų pritaikymo subsidijavimo galimybės, kurios gali būti naudojamos techninės pagalbos priemonėms įsigyti ar patalpų pritaikymui bei remontui. Pabrėžta, kad darbdaviams tai leidžia greičiau pašalinti praktines kliūtis, o darbuotojams suteikia saugesnes ir patogesnes darbo sąlygas.

    Darbdaviams pristatytas ir darbo funkcijų pritaikymas, siejamas su profesinės reabilitacijos paslaugomis. Šis sprendimas padeda peržiūrėti užduotis, paskirstyti jas pagal darbuotojo galimybes ir suderinti darbo organizavimą taip, kad rezultatai būtų tvarūs tiek darbuotojui, tiek organizacijai.

    Kas aptarta Trakuose

    Užimtumo tarnybos Trakų skyriaus vadovė Inga Sakalauskaitė atkreipė dėmesį, kad pristatytos priemonės prisideda prie didesnių žmonių su negalia įsidarbinimo galimybių ir aktyvesnio dalyvavimo darbo rinkoje. Tuo pačiu tai darbdaviams suteikia daugiau instrumentų, kaip praktiškai spręsti darbo jėgos pritraukimo ir išlaikymo iššūkius.

    Mokymuose dalyvavo 13 dalyvių iš Trakų rajono institucijų ir įstaigų. Savivaldybė pažymėjo, kad tokie seminarai padeda aiškiau suprasti, kokios pagalbos formos egzistuoja ir kaip jas pritaikyti realiose atrankos, įdarbinimo bei darbo organizavimo situacijose.

    Darbdaviams, svarstantiems įdarbinti žmones su negalia, rekomenduota įsivertinti ne tik galimas subsidijas, bet ir darbo vietos pritaikymo poreikius, komandų pasirengimą bei ilgalaikį darbuotojo įvedimo planą. Praktikoje būtent šių elementų derinimas dažniausiai lemia, ar įdarbinimas bus sklandus ir abiem pusėms naudingas.

  • Smurtas prieš žmones su negalia: Europos Tarybos skaičiai ir kur kreiptis pagalbos Lietuvoje

    Smurtas prieš žmones su negalia: Europos Tarybos skaičiai ir kur kreiptis pagalbos Lietuvoje

    Smurtas prieš žmones su negalia

    Europos Tarybos duomenimis, maždaug 1 iš 5 žmonių su negalia yra patyrę smurtą. Tai reiškia, kad ši grupė su smurto rizika susiduria gerokai dažniau nei žmonės be negalios.

    Specialistai pabrėžia, kad didžiausią pažeidžiamumą dažnai patiria moterys, vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės. Smurtas gali pasireikšti ne tik fizine prievarta, bet ir psichologiniu spaudimu, ekonominiu kontroliavimu, nepriežiūra ar išnaudojimu.

    Kur smurtas dažniausiai vyksta?

    Smurtas ir prievarta gali vykti artimoje aplinkoje, kai žmogus yra priklausomas nuo partnerio ar artimųjų pagalbos. Riziką didina situacijos, kai auka turi ribotas galimybes išeiti iš namų, gauti informaciją ar savarankiškai kreiptis pagalbos.

    Ne mažiau svarbi ir institucinė aplinka, kai žmogus gyvena ar lankosi globos, slaugos ar kitose priežiūros įstaigose. Tokiais atvejais smurtas kartais lieka nepastebėtas, nes auka bijo pasekmių, jaučiasi bejėgė arba neturi patikimo kanalo pranešti.

    Ką daryti pastebėjus smurtą?

    Jei smurtas vyksta dabar arba kyla tiesioginė grėsmė sveikatai ar gyvybei, būtina skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112. Pranešti gali ne tik nukentėjęs žmogus, bet ir kaimynai, artimieji ar atsitiktiniai liudytojai.

    Emocinę paramą ir teisinę konsultaciją suteikia Specializuotos kompleksinės pagalbos centras telefonu +370 700 55516. Ši pagalba gali būti svarbi tiek patyrus smurtą, tiek svarstant, kaip saugiai nutraukti smurtinę situaciją ir kokių veiksmų imtis toliau.

    Ekspertai primena, kad smurtas nėra privatus reikalas, o pagalbos prašymas nėra silpnumo ženklas. Kuo anksčiau kreipiamasi, tuo daugiau galimybių užkirsti kelią pasikartojimui ir užtikrinti žmogaus saugumą.

  • Paroda-konferencija „Accessus“ Litexpo: kokios naujos techninės pagalbos galimybės atsiveria nuo gegužės?

    Paroda-konferencija „Accessus“ Litexpo: kokios naujos techninės pagalbos galimybės atsiveria nuo gegužės?

    Prieinamumas ir asistuojančios technologijos po vienu stogu

    2026 metais gegužės 15–16 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyko nacionalinė prieinamumo ir asistuojančių technologijų paroda-konferencija „Accessus“. Renginys subūrė viešojo sektoriaus, nevyriausybinių organizacijų, verslo ir žmonių su negalia bendruomenes, ieškančias praktiškų sprendimų kasdieniams iššūkiams.

    „Accessus“ akcentas – realiai pritaikomi įrankiai ir paslaugos, kurios didina savarankiškumą, gerina judėjimo galimybes ir padeda lengviau dalyvauti švietime bei darbo rinkoje. Renginyje dalyvavo ir savivaldybių atstovai, kurie su prieinamumo klausimais susiduria planuodami paslaugas vietos žmonėms.

    Ką parodė praktinės demonstracijos?

    Parodoje didelis dėmesys skirtas techninių sprendimų demonstravimui: nuo įvairių judumo priemonių iki kasdienę buitį palengvinančių įrenginių. Lankytojai galėjo gyvai įvertinti, kaip veikia skirtingi neįgaliųjų vežimėlių valdymo sprendimai ir kokios yra automobilių pritaikymo galimybės.

    Tokie pristatymai svarbūs ne tik tiems, kurie priemones renkasi sau ar artimiesiems, bet ir specialistams, vertinantiems individualius poreikius. Praktinis išbandymas dažnai padeda suprasti, ar sprendimas bus patogus ilgalaikėje perspektyvoje, o ne tik gražiai atrodys kataloge.

    Nauja tvarka nuo 2026 metų gegužės 1 dienos

    Konferencijos dalyje aptarti nuo 2026 metais gegužės 1 dienos įsigalioję asmenų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis tvarkos pakeitimai. Diskusijose nagrinėta, kaip nauja tvarka bus taikoma praktikoje ir kokių papildomų galimybių ji gali suteikti žmonėms su negalia.

    Dalyviai kėlė klausimus, kurie dažniausiai kyla žmonėms, besikreipiantiems dėl priemonių: nuo kriterijų suprantamumo iki sprendimų priėmimo terminų ir tęstinės priežiūros. Taip pat aptarta, kodėl svarbu užtikrinti ne tik priemonės skyrimą, bet ir jos pritaikymą konkrečiam žmogui bei jo aplinkai.

    Įtrauktis darbo rinkoje – ne teorija

    Renginio metu pristatytos gerosios patirtys parodė, kad žmonės su negalia gali sėkmingai dirbti įvairiose srityse ir aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Pranešimuose akcentuota, jog prieinamumas dažnai prasideda nuo mažų, bet tiksliai parinktų sprendimų, kurie nuima praktines kliūtis.

    Kalbėta ir apie darbdavių vaidmenį: pritaikyta darbo vieta, aiškūs procesai, tinkamos technologijos bei individualus poreikių įvertinimas leidžia ne tik įdarbinti, bet ir išlaikyti darbuotoją. Ši tema ypač aktuali, kai darbo rinkoje trūksta darbuotojų, o talentų paieška tampa vis konkurencingesnė.

    „Čia žmonių poreikiai susitinka su praktiniais sprendimais, technologijomis ir ekspertinėmis žiniomis, kuriančiomis realų pokytį“, – teigė renginio dalyviai.

    „Accessus“ paroda-konferencija dar kartą priminė, kad prieinamumas nėra vien infrastruktūros klausimas. Tai ir paslaugų organizavimas, ir teisinių taisyklių taikymas, ir technologijų pažanga, kuri vis dažniau leidžia žmogui gyventi savarankiškiau.

  • Druskininkai ruošiasi 2030-iesiems: kaip keisis paslaugos žmonėms su intelekto negalia

    Druskininkai ruošiasi 2030-iesiems: kaip keisis paslaugos žmonėms su intelekto negalia

    Susitikime – savivaldybė, NVO ir šeimos

    Druskininkuose įvyko savivaldybės specialistų, nevyriausybinių organizacijų ir tėvų, auginančių vaikus su negalia, susitikimas. Jo tikslas buvo aptarti, kaip stiprinti pagalbą žmonėms su intelekto ir psichosocialine negalia bei jų artimiesiems.

    Diskusiją inicijavo Druskininkų savivaldybės vicemerė Diana Brown kartu su sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ vadove Ramune Lebedyte Undzėniene. Susitikime akcentuota, kad planuojant paslaugas būtina remtis realiais šeimų poreikiais.

    Kodėl svarbūs 2030 metai?

    Susitikime pabrėžta, kad keičiasi teisinis ir politinis socialinių paslaugų kontekstas: savivaldybės raginamos iš anksto ruoštis 2030 metams. Tuomet ilgalaikė socialinė globa žmonėms su intelekto ir psichosocialine negalia turės būti organizuojama kitaip, didinant paslaugų prieinamumą bendruomenėje.

    Diskusijos dalyviai sutarė, kad laikas yra kritinis veiksnys: paslaugų infrastruktūra, specialistų rengimas ir finansavimo planavimas turi vykti nuosekliai, nelaukiant paskutinės minutės. Druskininkų savivaldybė signalizuoja ketinanti sprendimus grįsti dialogu su gyventojais.

    „Įsigalioję nauji teisės aktai įpareigoja savivaldybes ruoštis 2030 metams, kai Lietuvoje nebeliks specializuotų globos namų asmenims su negalia. Laikas bėga labai greitai, todėl jau šiandien turime galvoti, kaip užtikrinsime pagalbą mūsų savivaldybės gyventojams“, – sakė vicemerė Diana Brown.

    Kokios paslaugos aptartos ir ką norima plėsti

    Susitikime įvardytos jau veikiančios bendruomeninės paslaugos: dienos centrai, savarankiško gyvenimo namai, apsaugotas būstas ir laikino atokvėpio pagalba. Pasak dalyvių, būtent šios kryptys leidžia žmogui išlaikyti kuo daugiau savarankiškumo ir kasdienio ryšio su bendruomene.

    Taip pat aptartos galimos naujos iniciatyvos, kurios padėtų šeimoms lengviau derinti priežiūrą ir darbą, o žmonėms su negalia suteiktų daugiau pasirinkimų. Akcentuota, kad paslaugų plėtra turi būti susieta su individualiais poreikiais, o ne vien „vienu modeliu visiems“.

    „Savivaldybėje planuojame naujus projektus, todėl pirmiausia pokyčius pradedame nuo pokalbio su žmonėmis, jų išklausymo ir bendrų sprendimų paieškos“, – sakė vicemerė Diana Brown.

    Bendradarbiavimas – esminė sąlyga

    Susitikimo metu daug dėmesio skirta bendradarbiavimui tarp savivaldybės, socialinių paslaugų įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų. Dalyviai pabrėžė, kad NVO dažnai pirmosios pamato spragas praktikoje, o savivaldybei svarbu šias įžvalgas paversti konkrečiais sprendimais.

    Sutarta, kad artimiausiu metu aktualu ne tik išlaikyti turimas paslaugas, bet ir didinti jų prieinamumą, stiprinti atvejo vadybą bei užtikrinti sklandų informacijos pateikimą šeimoms. Pasak dalyvių, tik taip pagalba gali būti arčiau žmogaus kasdienybės, o ne vien dokumentuose.

  • Deinstitucionalizacija Utenos regione: kaip bus plečiamos bendruomeninės paslaugos žmonėms su negalia

    Deinstitucionalizacija Utenos regione: kaip bus plečiamos bendruomeninės paslaugos žmonėms su negalia

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje surengtas asmenų su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia globos deinstitucionalizacijos stebėsenos susitikimas. Jame aptarta, kaip praktiškai spartinti perėjimą nuo institucinės globos prie pagalbos, teikiamos žmogui įprastoje aplinkoje.

    Susitikime dalyvavo Utenos regiono savivaldybių atstovai iš Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Utenos, Visagino ir Zarasų rajonų, taip pat nevyriausybinių organizacijų atstovai. Pagrindinis dėmesys skirtas bendruomeninių paslaugų plėtrai, pasidalijant tuo, kas jau veikia, ir įvardijant kliūtis, kurios vis dar stabdo pokyčius.

    Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Deimantė Bukeikaitė akcentavo, kad pokyčių centre turi būti žmogaus teisė rinktis. Pasak jos, svarbiausia yra galimybė spręsti, kur gyventi, su kuo bendrauti ir kaip susikurti kasdienybę, o paslaugos turi būti pritaikomos prie individualių poreikių.

    Deinstitucionalizacija Lietuvoje siejama ne tik su gyvenamosios vietos pakeitimu, bet ir su realia pagalba kasdienybėje, kad žmogus galėtų gyventi savarankiškiau. Tam paprastai reikia paslaugų komplekso, kuriame derinami socialiniai, užimtumo, sveikatos ir psichikos sveikatos sprendimai.

    Susitikimo metu sutarta stiprinti individualius poreikius atitinkančias paslaugas ir aktyviau įtraukti nevyriausybines organizacijas. Taip pat pabrėžta nuolatinio dialogo svarba, kad skirtingose savivaldybėse paslaugų prieinamumas ir kokybė augtų tolygiai, o pagalba pasiektų ir asmenis su sunkia negalia.

    Ministerija ir savivaldybių atstovai sutarė tęsti stebėseną ir dalijimąsi praktika, kad planuojami sprendimai būtų paremti realiais gyventojų poreikiais ir paslaugų teikėjų patirtimi. Tikimasi, kad nuoseklus bendradarbiavimas padės greičiau užtikrinti, jog daugiau žmonių su negalia galėtų gyventi bendruomenėje, o ne institucinėje globoje.

  • Nuo 2026 metų gegužės 12 dienos prašymai dėl būsto pritaikymo žmonėms su negalia – ir per SPIS

    Nuo 2026 metų gegužės 12 dienos prašymai dėl būsto pritaikymo žmonėms su negalia – ir per SPIS

    Kas keičiasi nuo gegužės 12 dienos

    Nuo 2026 metų gegužės 12 dienos asmenys su negalia prašymą dėl būsto ir (ar) aplinkos pritaikymo galės pateikti ne tik įprasta tvarka, bet ir elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS.

    Toks sprendimas aktualus žmonėms, kuriems dėl judėjimo ar sveikatos būklės sudėtinga atvykti į įstaigą, taip pat tiems, kurie nori sutrumpinti prašymo pateikimo laiką ir dokumentus tvarkyti nuotoliniu būdu.

    Kam skirta paslauga ir ką reiškia pritaikymas

    Prašymus gali teikti gyventojai, turintys teisę į būsto pritaikymo paslaugą pagal galiojančią tvarką. Paprastai ši paslauga siejama su sprendimais, kurie padeda žmogui saugiai ir savarankiškai judėti namuose bei prie jų.

    Būsto ar aplinkos pritaikymas gali apimti įėjimo, laiptų, sanitarinių patalpų ar kitų būtinų erdvių pakeitimus, kad jie atitiktų individualius mobilumo poreikius. Sprendimų apimtis priklauso nuo konkrečios situacijos ir vertinimo.

    Kaip pateikti prašymą per SPIS

    Elektroninis prašymo pateikimas per SPIS reiškia, kad gyventojui nebereikia visų veiksmų atlikti fiziškai, o prašymo kelias tampa lengviau atsekamas. Prisijungimas prie SPIS įprastai vyksta per elektroninę atpažintį, todėl gyventojas gali pateikti informaciją saugiai ir patogiai.

    Prieš teikiant prašymą verta pasiruošti pagrindinius duomenis ir dokumentus, kurių gali prireikti vertinant poreikį: informaciją apie negalią, gyvenamąją vietą ir planuojamus pritaikymo sprendimus. Jei kyla klausimų, gyventojams rekomenduojama kreiptis į savo savivaldybę dėl konsultacijos, kokie dokumentai reikalingi konkrečiu atveju.

    Elektroninė galimybė teikti prašymus laikoma viena iš priemonių mažinti administracinę naštą ir didinti paslaugų prieinamumą. Praktikoje tai gali reikšti greitesnį pateikimą, mažiau klaidų pildant formas ir patogesnį bendravimą dėl prašymo patikslinimų.

  • Deinstitucionalizacija iki 2030-ųjų: Molėtų savivaldybė aptarė žmonių su negalia globos pažangą ir rizikas

    Deinstitucionalizacija iki 2030-ųjų: Molėtų savivaldybė aptarė žmonių su negalia globos pažangą ir rizikas

    Molėtų rajono savivaldybės atstovės gegužės 12 dieną Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje dalyvavo susitikime, skirtame asmenų su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia globos deinstitucionalizacijos proceso stebėsenai. Aptarta, kaip savivaldybėms sekasi pereiti nuo institucinės globos prie bendruomenėje teikiamų paslaugų, kokios priemonės veikia, o kur dar trūksta pajėgumų.

    Susitikime dalyvavo Utenos regiono savivaldybių atstovai, kurie pristatė esamą situaciją savo teritorijose ir bendruomeninių paslaugų plėtrą. Diskusijose daug dėmesio skirta paslaugų prieinamumui, individualių poreikių įvertinimui ir tam, kaip užtikrinti, kad žmogus gautų realią pagalbą arčiau namų, o ne tik formalų sprendimą dokumentuose.

    Molėtų savivaldybei susitikime atstovavo vicemerė Vaida Saugūnienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Rasa Karūžaitė ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Jūratė Dilienė. Pasak savivaldybės atstovių, kertinis klausimas šiandien yra ne vien paslaugų skaičius, bet ir jų kokybė bei tęstinumas, kad žmogus galėtų gyventi savarankiškiau ir stabiliai planuoti kasdienybę.

    Praktinėmis įžvalgomis dalijosi nevyriausybinės organizacijos, dirbančios su žmonėmis, turinčiais intelekto ar psichosocialinę negalią, ir jų artimaisiais. Aptarta, kad bendruomeninių paslaugų plėtra dažnai remiasi keliomis esminėmis grandimis: kvalifikuotais specialistais, būsto ir užimtumo sprendimais bei aiškia paslaugų koordinavimo sistema, kuri padeda išvengti situacijų, kai žmogus „pametamas“ tarp skirtingų įstaigų.

    Susitikimo dalyviai taip pat nagrinėjo pagrindinius deinstitucionalizacijos stebėsenos rodiklius ir diskutavo apie pasirengimą paslaugas bendruomenėje teikti ir užtikrinti nuo 2030 metų. Akcentuota, kad sėkmingam pokyčiui būtinas nuoseklus finansavimas, paslaugų tinklo planavimas regionuose ir aiškūs sprendimai, kaip savivaldybės pritrauks bei išlaikys darbuotojus, kurių poreikis didės.

    Deinstitucionalizacija Lietuvoje siejama su platesniu tikslu mažinti institucinę globą ir sudaryti sąlygas žmonėms su negalia gyventi kuo įprastesnį gyvenimą bendruomenėje. Savivaldybių praktika rodo, kad vienas didžiausių iššūkių tampa ne tik infrastruktūra ar teisiniai sprendimai, bet ir reali, kasdien veikianti pagalbos sistema, kuri apima socialines paslaugas, sveikatos priežiūrą, užimtumą ir pagalbą šeimoms.

  • Kauno gatvėje prasidėjo naujos aikštelės įrengimas: 53 vietos automobiliams ir planas elektromobiliams

    Kauno gatvėje prasidėjo naujos aikštelės įrengimas: 53 vietos automobiliams ir planas elektromobiliams

    Kauno gatvėje, prie daugiabučio Kauno g. 48, pradėti naujos automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbai. Tvarkomoje teritorijoje jau nuimamas augalinis sluoksnis ir ruošiami pagrindai, nuo kurių priklausys dangos patvarumas ir ilgaamžiškumas.

    Projektu siekiama sumažinti stovėjimo vietų trūkumą kvartale ir aiškiau suvaldyti automobilių srautus prie gyvenamųjų namų. Savivaldybės skelbiama informacija rodo, kad darbai orientuoti į kasdienio patogumo didinimą, bet kartu numatomi ir sprendimai pėstiesiems.

    Numatyta įrengti 53 automobilių stovėjimo vietas. Aikštelėje bus formuojami nauji konstrukciniai sluoksniai, klojama asfaltbetonio danga, tvarkomi kelio bortai, o greta projektuojamas ir naujas šaligatvis, kad pėsčiųjų judėjimas būtų saugesnis.

    Planuojama, kad infrastruktūra bus pritaikyta įvairiems gyventojų poreikiams. Projekte numatytos 2 specialios stovėjimo vietos žmonėms su negalia, įrengiant patogesnį privažiavimą, ženklinimą ir taktilinius paviršius.

    Taip pat paliekama galimybė ateityje įrengti 4 elektromobilių stovėjimo vietas su įkrovimo stotelėmis. Tokia praktika vis dažniau taikoma miestuose, kai aikštelės suplanuojamos taip, kad prireikus būtų galima paprasčiau įdiegti papildomą elektros infrastruktūrą.

    Projekte numatyta ir lietaus vandens surinkimo sistema, kuri padeda apsaugoti dangas nuo vandens kaupimosi bei greitesnio irimo. Tokie sprendimai aktualūs dėl dažnesnių intensyvių liūčių ir didesnių apkrovų daugiabučių kiemuose, kur parkavimas paprastai yra itin koncentruotas.

  • Gargžduose prie daugiabučio įrengtas didžiulis pandusas: sprendimas padės ne tik neįgaliesiems

    Gargžduose prie daugiabučio įrengtas didžiulis pandusas: sprendimas padės ne tik neįgaliesiems

    Gargžduose, prie daugiabučio Taikos gatvėje, įrengtas didelis, kelių pakopų pandusas. Jis skirtas žmonėms su judėjimo negalia, tačiau kasdienėje buityje pravers ir tėvams su kūdikių vežimėliais bei senjorams.

    Panduso sprendimas išskirtinis dėl vietos reljefo: daugiabutis stovi dauboje, todėl ankstesnių darbų, įskaitant renovaciją, metu patogaus pritaikymo prie įėjimo įrengti nepavyko. Reikalinga erdvė patenka už namo sklypo ribų ir yra viešojoje teritorijoje.

    Į gyventojų prašymą sureagavusi Klaipėdos rajono savivaldybė nusprendė įgyvendinti atskirą projektą ir darbams skyrė savo lėšas. Savivaldybės teigimu, pasirinktas sprendimas pritaikytas taip, kad infrastruktūra būtų patogi ir saugi kasdieniam naudojimui.

    „Kartais tam, kad žmogus galėtų tiesiog savarankiškai išeiti iš namų, reikia ieškoti nestandartinių sprendimų. Šiuo atveju būtent taip ir buvo. Džiaugiamės, kad pavyko rasti sprendimą, kuris šiandien gerina ne vieno žmogaus kasdienybę“, – sakė Klaipėdos rajono savivaldybės vicemeras Vytautas Butkus.

    Skelbiama, kad projekto vertė siekė 35 000 eurų. Įrengtą pandusą apžiūrėjo ir įvertino būsto pritaikymo bei asmens su negalia gerovės klausimus nagrinėjančių komisijų nariai, taip pat įvairias negalias turintys Gargždų gyventojai.

    Pasak savivaldybės, didžiausias pokytis – galimybė saugiau ir savarankiškiau pasiekti namo įėjimą, kai laiptai ar stačios įkalnės tampa rimta kliūtimi. Gyventojai taip pat svarsto, kaip naują infrastruktūrą integruoti į aplinką ir ją papuošti, kad erdvė būtų ne tik funkcionali, bet ir jauki.