CP v2

Tag: Žmonės su negalia

  • Paroda-konferencija „Accessus“ Litexpo: kokios naujos techninės pagalbos galimybės atsiveria nuo gegužės?

    Paroda-konferencija „Accessus“ Litexpo: kokios naujos techninės pagalbos galimybės atsiveria nuo gegužės?

    Prieinamumas ir asistuojančios technologijos po vienu stogu

    2026 metais gegužės 15–16 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyko nacionalinė prieinamumo ir asistuojančių technologijų paroda-konferencija „Accessus“. Renginys subūrė viešojo sektoriaus, nevyriausybinių organizacijų, verslo ir žmonių su negalia bendruomenes, ieškančias praktiškų sprendimų kasdieniams iššūkiams.

    „Accessus“ akcentas – realiai pritaikomi įrankiai ir paslaugos, kurios didina savarankiškumą, gerina judėjimo galimybes ir padeda lengviau dalyvauti švietime bei darbo rinkoje. Renginyje dalyvavo ir savivaldybių atstovai, kurie su prieinamumo klausimais susiduria planuodami paslaugas vietos žmonėms.

    Ką parodė praktinės demonstracijos?

    Parodoje didelis dėmesys skirtas techninių sprendimų demonstravimui: nuo įvairių judumo priemonių iki kasdienę buitį palengvinančių įrenginių. Lankytojai galėjo gyvai įvertinti, kaip veikia skirtingi neįgaliųjų vežimėlių valdymo sprendimai ir kokios yra automobilių pritaikymo galimybės.

    Tokie pristatymai svarbūs ne tik tiems, kurie priemones renkasi sau ar artimiesiems, bet ir specialistams, vertinantiems individualius poreikius. Praktinis išbandymas dažnai padeda suprasti, ar sprendimas bus patogus ilgalaikėje perspektyvoje, o ne tik gražiai atrodys kataloge.

    Nauja tvarka nuo 2026 metų gegužės 1 dienos

    Konferencijos dalyje aptarti nuo 2026 metais gegužės 1 dienos įsigalioję asmenų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis tvarkos pakeitimai. Diskusijose nagrinėta, kaip nauja tvarka bus taikoma praktikoje ir kokių papildomų galimybių ji gali suteikti žmonėms su negalia.

    Dalyviai kėlė klausimus, kurie dažniausiai kyla žmonėms, besikreipiantiems dėl priemonių: nuo kriterijų suprantamumo iki sprendimų priėmimo terminų ir tęstinės priežiūros. Taip pat aptarta, kodėl svarbu užtikrinti ne tik priemonės skyrimą, bet ir jos pritaikymą konkrečiam žmogui bei jo aplinkai.

    Įtrauktis darbo rinkoje – ne teorija

    Renginio metu pristatytos gerosios patirtys parodė, kad žmonės su negalia gali sėkmingai dirbti įvairiose srityse ir aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Pranešimuose akcentuota, jog prieinamumas dažnai prasideda nuo mažų, bet tiksliai parinktų sprendimų, kurie nuima praktines kliūtis.

    Kalbėta ir apie darbdavių vaidmenį: pritaikyta darbo vieta, aiškūs procesai, tinkamos technologijos bei individualus poreikių įvertinimas leidžia ne tik įdarbinti, bet ir išlaikyti darbuotoją. Ši tema ypač aktuali, kai darbo rinkoje trūksta darbuotojų, o talentų paieška tampa vis konkurencingesnė.

    „Čia žmonių poreikiai susitinka su praktiniais sprendimais, technologijomis ir ekspertinėmis žiniomis, kuriančiomis realų pokytį“, – teigė renginio dalyviai.

    „Accessus“ paroda-konferencija dar kartą priminė, kad prieinamumas nėra vien infrastruktūros klausimas. Tai ir paslaugų organizavimas, ir teisinių taisyklių taikymas, ir technologijų pažanga, kuri vis dažniau leidžia žmogui gyventi savarankiškiau.

  • Druskininkai ruošiasi 2030-iesiems: kaip keisis paslaugos žmonėms su intelekto negalia

    Druskininkai ruošiasi 2030-iesiems: kaip keisis paslaugos žmonėms su intelekto negalia

    Susitikime – savivaldybė, NVO ir šeimos

    Druskininkuose įvyko savivaldybės specialistų, nevyriausybinių organizacijų ir tėvų, auginančių vaikus su negalia, susitikimas. Jo tikslas buvo aptarti, kaip stiprinti pagalbą žmonėms su intelekto ir psichosocialine negalia bei jų artimiesiems.

    Diskusiją inicijavo Druskininkų savivaldybės vicemerė Diana Brown kartu su sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ vadove Ramune Lebedyte Undzėniene. Susitikime akcentuota, kad planuojant paslaugas būtina remtis realiais šeimų poreikiais.

    Kodėl svarbūs 2030 metai?

    Susitikime pabrėžta, kad keičiasi teisinis ir politinis socialinių paslaugų kontekstas: savivaldybės raginamos iš anksto ruoštis 2030 metams. Tuomet ilgalaikė socialinė globa žmonėms su intelekto ir psichosocialine negalia turės būti organizuojama kitaip, didinant paslaugų prieinamumą bendruomenėje.

    Diskusijos dalyviai sutarė, kad laikas yra kritinis veiksnys: paslaugų infrastruktūra, specialistų rengimas ir finansavimo planavimas turi vykti nuosekliai, nelaukiant paskutinės minutės. Druskininkų savivaldybė signalizuoja ketinanti sprendimus grįsti dialogu su gyventojais.

    „Įsigalioję nauji teisės aktai įpareigoja savivaldybes ruoštis 2030 metams, kai Lietuvoje nebeliks specializuotų globos namų asmenims su negalia. Laikas bėga labai greitai, todėl jau šiandien turime galvoti, kaip užtikrinsime pagalbą mūsų savivaldybės gyventojams“, – sakė vicemerė Diana Brown.

    Kokios paslaugos aptartos ir ką norima plėsti

    Susitikime įvardytos jau veikiančios bendruomeninės paslaugos: dienos centrai, savarankiško gyvenimo namai, apsaugotas būstas ir laikino atokvėpio pagalba. Pasak dalyvių, būtent šios kryptys leidžia žmogui išlaikyti kuo daugiau savarankiškumo ir kasdienio ryšio su bendruomene.

    Taip pat aptartos galimos naujos iniciatyvos, kurios padėtų šeimoms lengviau derinti priežiūrą ir darbą, o žmonėms su negalia suteiktų daugiau pasirinkimų. Akcentuota, kad paslaugų plėtra turi būti susieta su individualiais poreikiais, o ne vien „vienu modeliu visiems“.

    „Savivaldybėje planuojame naujus projektus, todėl pirmiausia pokyčius pradedame nuo pokalbio su žmonėmis, jų išklausymo ir bendrų sprendimų paieškos“, – sakė vicemerė Diana Brown.

    Bendradarbiavimas – esminė sąlyga

    Susitikimo metu daug dėmesio skirta bendradarbiavimui tarp savivaldybės, socialinių paslaugų įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų. Dalyviai pabrėžė, kad NVO dažnai pirmosios pamato spragas praktikoje, o savivaldybei svarbu šias įžvalgas paversti konkrečiais sprendimais.

    Sutarta, kad artimiausiu metu aktualu ne tik išlaikyti turimas paslaugas, bet ir didinti jų prieinamumą, stiprinti atvejo vadybą bei užtikrinti sklandų informacijos pateikimą šeimoms. Pasak dalyvių, tik taip pagalba gali būti arčiau žmogaus kasdienybės, o ne vien dokumentuose.

  • Deinstitucionalizacija Utenos regione: kaip bus plečiamos bendruomeninės paslaugos žmonėms su negalia

    Deinstitucionalizacija Utenos regione: kaip bus plečiamos bendruomeninės paslaugos žmonėms su negalia

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje surengtas asmenų su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia globos deinstitucionalizacijos stebėsenos susitikimas. Jame aptarta, kaip praktiškai spartinti perėjimą nuo institucinės globos prie pagalbos, teikiamos žmogui įprastoje aplinkoje.

    Susitikime dalyvavo Utenos regiono savivaldybių atstovai iš Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Utenos, Visagino ir Zarasų rajonų, taip pat nevyriausybinių organizacijų atstovai. Pagrindinis dėmesys skirtas bendruomeninių paslaugų plėtrai, pasidalijant tuo, kas jau veikia, ir įvardijant kliūtis, kurios vis dar stabdo pokyčius.

    Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Deimantė Bukeikaitė akcentavo, kad pokyčių centre turi būti žmogaus teisė rinktis. Pasak jos, svarbiausia yra galimybė spręsti, kur gyventi, su kuo bendrauti ir kaip susikurti kasdienybę, o paslaugos turi būti pritaikomos prie individualių poreikių.

    Deinstitucionalizacija Lietuvoje siejama ne tik su gyvenamosios vietos pakeitimu, bet ir su realia pagalba kasdienybėje, kad žmogus galėtų gyventi savarankiškiau. Tam paprastai reikia paslaugų komplekso, kuriame derinami socialiniai, užimtumo, sveikatos ir psichikos sveikatos sprendimai.

    Susitikimo metu sutarta stiprinti individualius poreikius atitinkančias paslaugas ir aktyviau įtraukti nevyriausybines organizacijas. Taip pat pabrėžta nuolatinio dialogo svarba, kad skirtingose savivaldybėse paslaugų prieinamumas ir kokybė augtų tolygiai, o pagalba pasiektų ir asmenis su sunkia negalia.

    Ministerija ir savivaldybių atstovai sutarė tęsti stebėseną ir dalijimąsi praktika, kad planuojami sprendimai būtų paremti realiais gyventojų poreikiais ir paslaugų teikėjų patirtimi. Tikimasi, kad nuoseklus bendradarbiavimas padės greičiau užtikrinti, jog daugiau žmonių su negalia galėtų gyventi bendruomenėje, o ne institucinėje globoje.

  • Nuo 2026 metų gegužės 12 dienos prašymai dėl būsto pritaikymo žmonėms su negalia – ir per SPIS

    Nuo 2026 metų gegužės 12 dienos prašymai dėl būsto pritaikymo žmonėms su negalia – ir per SPIS

    Kas keičiasi nuo gegužės 12 dienos

    Nuo 2026 metų gegužės 12 dienos asmenys su negalia prašymą dėl būsto ir (ar) aplinkos pritaikymo galės pateikti ne tik įprasta tvarka, bet ir elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS.

    Toks sprendimas aktualus žmonėms, kuriems dėl judėjimo ar sveikatos būklės sudėtinga atvykti į įstaigą, taip pat tiems, kurie nori sutrumpinti prašymo pateikimo laiką ir dokumentus tvarkyti nuotoliniu būdu.

    Kam skirta paslauga ir ką reiškia pritaikymas

    Prašymus gali teikti gyventojai, turintys teisę į būsto pritaikymo paslaugą pagal galiojančią tvarką. Paprastai ši paslauga siejama su sprendimais, kurie padeda žmogui saugiai ir savarankiškai judėti namuose bei prie jų.

    Būsto ar aplinkos pritaikymas gali apimti įėjimo, laiptų, sanitarinių patalpų ar kitų būtinų erdvių pakeitimus, kad jie atitiktų individualius mobilumo poreikius. Sprendimų apimtis priklauso nuo konkrečios situacijos ir vertinimo.

    Kaip pateikti prašymą per SPIS

    Elektroninis prašymo pateikimas per SPIS reiškia, kad gyventojui nebereikia visų veiksmų atlikti fiziškai, o prašymo kelias tampa lengviau atsekamas. Prisijungimas prie SPIS įprastai vyksta per elektroninę atpažintį, todėl gyventojas gali pateikti informaciją saugiai ir patogiai.

    Prieš teikiant prašymą verta pasiruošti pagrindinius duomenis ir dokumentus, kurių gali prireikti vertinant poreikį: informaciją apie negalią, gyvenamąją vietą ir planuojamus pritaikymo sprendimus. Jei kyla klausimų, gyventojams rekomenduojama kreiptis į savo savivaldybę dėl konsultacijos, kokie dokumentai reikalingi konkrečiu atveju.

    Elektroninė galimybė teikti prašymus laikoma viena iš priemonių mažinti administracinę naštą ir didinti paslaugų prieinamumą. Praktikoje tai gali reikšti greitesnį pateikimą, mažiau klaidų pildant formas ir patogesnį bendravimą dėl prašymo patikslinimų.

  • Deinstitucionalizacija iki 2030-ųjų: Molėtų savivaldybė aptarė žmonių su negalia globos pažangą ir rizikas

    Deinstitucionalizacija iki 2030-ųjų: Molėtų savivaldybė aptarė žmonių su negalia globos pažangą ir rizikas

    Molėtų rajono savivaldybės atstovės gegužės 12 dieną Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje dalyvavo susitikime, skirtame asmenų su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia globos deinstitucionalizacijos proceso stebėsenai. Aptarta, kaip savivaldybėms sekasi pereiti nuo institucinės globos prie bendruomenėje teikiamų paslaugų, kokios priemonės veikia, o kur dar trūksta pajėgumų.

    Susitikime dalyvavo Utenos regiono savivaldybių atstovai, kurie pristatė esamą situaciją savo teritorijose ir bendruomeninių paslaugų plėtrą. Diskusijose daug dėmesio skirta paslaugų prieinamumui, individualių poreikių įvertinimui ir tam, kaip užtikrinti, kad žmogus gautų realią pagalbą arčiau namų, o ne tik formalų sprendimą dokumentuose.

    Molėtų savivaldybei susitikime atstovavo vicemerė Vaida Saugūnienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Rasa Karūžaitė ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Jūratė Dilienė. Pasak savivaldybės atstovių, kertinis klausimas šiandien yra ne vien paslaugų skaičius, bet ir jų kokybė bei tęstinumas, kad žmogus galėtų gyventi savarankiškiau ir stabiliai planuoti kasdienybę.

    Praktinėmis įžvalgomis dalijosi nevyriausybinės organizacijos, dirbančios su žmonėmis, turinčiais intelekto ar psichosocialinę negalią, ir jų artimaisiais. Aptarta, kad bendruomeninių paslaugų plėtra dažnai remiasi keliomis esminėmis grandimis: kvalifikuotais specialistais, būsto ir užimtumo sprendimais bei aiškia paslaugų koordinavimo sistema, kuri padeda išvengti situacijų, kai žmogus „pametamas“ tarp skirtingų įstaigų.

    Susitikimo dalyviai taip pat nagrinėjo pagrindinius deinstitucionalizacijos stebėsenos rodiklius ir diskutavo apie pasirengimą paslaugas bendruomenėje teikti ir užtikrinti nuo 2030 metų. Akcentuota, kad sėkmingam pokyčiui būtinas nuoseklus finansavimas, paslaugų tinklo planavimas regionuose ir aiškūs sprendimai, kaip savivaldybės pritrauks bei išlaikys darbuotojus, kurių poreikis didės.

    Deinstitucionalizacija Lietuvoje siejama su platesniu tikslu mažinti institucinę globą ir sudaryti sąlygas žmonėms su negalia gyventi kuo įprastesnį gyvenimą bendruomenėje. Savivaldybių praktika rodo, kad vienas didžiausių iššūkių tampa ne tik infrastruktūra ar teisiniai sprendimai, bet ir reali, kasdien veikianti pagalbos sistema, kuri apima socialines paslaugas, sveikatos priežiūrą, užimtumą ir pagalbą šeimoms.

  • Kauno gatvėje prasidėjo naujos aikštelės įrengimas: 53 vietos automobiliams ir planas elektromobiliams

    Kauno gatvėje prasidėjo naujos aikštelės įrengimas: 53 vietos automobiliams ir planas elektromobiliams

    Kauno gatvėje, prie daugiabučio Kauno g. 48, pradėti naujos automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbai. Tvarkomoje teritorijoje jau nuimamas augalinis sluoksnis ir ruošiami pagrindai, nuo kurių priklausys dangos patvarumas ir ilgaamžiškumas.

    Projektu siekiama sumažinti stovėjimo vietų trūkumą kvartale ir aiškiau suvaldyti automobilių srautus prie gyvenamųjų namų. Savivaldybės skelbiama informacija rodo, kad darbai orientuoti į kasdienio patogumo didinimą, bet kartu numatomi ir sprendimai pėstiesiems.

    Numatyta įrengti 53 automobilių stovėjimo vietas. Aikštelėje bus formuojami nauji konstrukciniai sluoksniai, klojama asfaltbetonio danga, tvarkomi kelio bortai, o greta projektuojamas ir naujas šaligatvis, kad pėsčiųjų judėjimas būtų saugesnis.

    Planuojama, kad infrastruktūra bus pritaikyta įvairiems gyventojų poreikiams. Projekte numatytos 2 specialios stovėjimo vietos žmonėms su negalia, įrengiant patogesnį privažiavimą, ženklinimą ir taktilinius paviršius.

    Taip pat paliekama galimybė ateityje įrengti 4 elektromobilių stovėjimo vietas su įkrovimo stotelėmis. Tokia praktika vis dažniau taikoma miestuose, kai aikštelės suplanuojamos taip, kad prireikus būtų galima paprasčiau įdiegti papildomą elektros infrastruktūrą.

    Projekte numatyta ir lietaus vandens surinkimo sistema, kuri padeda apsaugoti dangas nuo vandens kaupimosi bei greitesnio irimo. Tokie sprendimai aktualūs dėl dažnesnių intensyvių liūčių ir didesnių apkrovų daugiabučių kiemuose, kur parkavimas paprastai yra itin koncentruotas.

  • Gargžduose prie daugiabučio įrengtas didžiulis pandusas: sprendimas padės ne tik neįgaliesiems

    Gargžduose prie daugiabučio įrengtas didžiulis pandusas: sprendimas padės ne tik neįgaliesiems

    Gargžduose, prie daugiabučio Taikos gatvėje, įrengtas didelis, kelių pakopų pandusas. Jis skirtas žmonėms su judėjimo negalia, tačiau kasdienėje buityje pravers ir tėvams su kūdikių vežimėliais bei senjorams.

    Panduso sprendimas išskirtinis dėl vietos reljefo: daugiabutis stovi dauboje, todėl ankstesnių darbų, įskaitant renovaciją, metu patogaus pritaikymo prie įėjimo įrengti nepavyko. Reikalinga erdvė patenka už namo sklypo ribų ir yra viešojoje teritorijoje.

    Į gyventojų prašymą sureagavusi Klaipėdos rajono savivaldybė nusprendė įgyvendinti atskirą projektą ir darbams skyrė savo lėšas. Savivaldybės teigimu, pasirinktas sprendimas pritaikytas taip, kad infrastruktūra būtų patogi ir saugi kasdieniam naudojimui.

    „Kartais tam, kad žmogus galėtų tiesiog savarankiškai išeiti iš namų, reikia ieškoti nestandartinių sprendimų. Šiuo atveju būtent taip ir buvo. Džiaugiamės, kad pavyko rasti sprendimą, kuris šiandien gerina ne vieno žmogaus kasdienybę“, – sakė Klaipėdos rajono savivaldybės vicemeras Vytautas Butkus.

    Skelbiama, kad projekto vertė siekė 35 000 eurų. Įrengtą pandusą apžiūrėjo ir įvertino būsto pritaikymo bei asmens su negalia gerovės klausimus nagrinėjančių komisijų nariai, taip pat įvairias negalias turintys Gargždų gyventojai.

    Pasak savivaldybės, didžiausias pokytis – galimybė saugiau ir savarankiškiau pasiekti namo įėjimą, kai laiptai ar stačios įkalnės tampa rimta kliūtimi. Gyventojai taip pat svarsto, kaip naują infrastruktūrą integruoti į aplinką ir ją papuošti, kad erdvė būtų ne tik funkcionali, bet ir jauki.

  • Festivalis Domeikavoje priminė savarankiško gyvenimo svarbą: kūryba stiprina žmonių su negalia balsą

    Domeikavos laisvalaikio salėje surengtas festivalis „Įkvėpimas 2026“, skirtas Europos žmonių su negalia savarankiško gyvenimo dienai paminėti. Renginyje pasirodė Kauno rajono ir Kauno miesto žmonių su negalia meno kolektyvai, o programą vedė aktorė ir režisierė Hana Šumilaitė.

    Žiūrovai išvydo skirtingų žanrų pasirodymus – nuo liaudiškų šokių ir dainų iki pantomimos, intermedijų ir cirko numerių. Organizatorių teigimu, toks formatas leidžia vienoje scenoje sutelkti labai skirtingas patirtis ir parodyti, kad kūryba tampa erdve išgirsti žmogų, o ne jo diagnozę.

    Savarankiškas gyvenimas – ne tik sąvoka

    Festivalio dalyvius sveikino Kauno rajono meras Valerijus Makūnas ir Socialinės paramos skyriaus vedėja Margarita Venslovienė. Mero akcentuota Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos kryptis – pareiga sudaryti sąlygas žmonėms su negalia gyventi bendruomenėje, o ne būti atskirtiems nuo įprasto socialinio gyvenimo.

    Šiandien savarankiško gyvenimo idėja vis dažniau siejama ne vien su fiziniu prieinamumu ar paslaugomis, bet ir su galimybe pačiam rinktis: kur gyventi, su kuo gyventi, kaip leisti laiką, kokiose veiklose dalyvauti. Kultūriniai renginiai čia tampa svarbia grandimi, nes stiprina matomumą ir mažina socialinę atskirtį.

    Kauno rajono patirtys: nuo dienos centrų iki grupinio gyvenimo namų

    V. Makūnas pabrėžė, kad Kauno rajone veikia aktyvus neįgaliųjų organizacijų ir bendruomenių tinklas, o pokyčiai tampa apčiuopiami kasdienybėje. Už iniciatyvą organizuojant festivalį meras dėkojo viešosios įstaigos „Tapk laisvas“ vadovei Snieguolei Butrimavičienei ir nevyriausybinėms organizacijoms, kurios telkia žmones, savanorius ir partnerius.

    Kauno rajone plėtojamos ir naujos integracijos formos, orientuotos į gyvenimą bendruomenėje. Garliavoje įkurtas dienos centras „Akvila“ bei Socialinės terapijos namai, o Juragiuose veikiantys „Akvilos“ grupinio gyvenimo namai tapo nuolatine gyvenamąja vieta dešimčiai gyventojų – tai, pasak savivaldybės, padėjo žmonėms sustiprinti kasdienius įgūdžius ir savarankiškumą.

    Emocinis signalas, kad kryptis teisinga

    Pasak mero, grupinio gyvenimo namai įkurti ir Giraitėje bei Netoniuose, prie to prisidėjo ir viešoji įstaiga „Tapk laisvas“, ir savivaldybės bei valstybės sprendimai. Tokie projektai paprastai reikalauja ne tik infrastruktūros, bet ir nuoseklaus paslaugų tinklo, specialistų, bendruomenės palaikymo.

    V. Makūnas prisiminė jautrią šių namų atidarymo akimirką, kai gyventojai kartu su klebonu Erastu Murausku atliko dainą „Laukiu tavęs“.

    „Kai išgirdau žodžius Čia nuostabu, čia mes norime būti, supratau, kad einame teisingu keliu“, – sakė V. Makūnas.

    Festivalis Domeikavoje tapo priminimu, kad savarankiškas gyvenimas prasideda nuo kasdienių galimybių ir bendruomenės požiūrio. Kuo daugiau tokių erdvių, kur žmogus gali kurti, pasirodyti ir būti priimtas, tuo realesnė tampa lygiavertė įtrauktis.

  • Darbdaviams Trakuose – nemokamas seminaras apie žmonių su negalia įdarbinimą ir paramą

    Darbdaviams Trakuose – nemokamas seminaras apie žmonių su negalia įdarbinimą ir paramą

    Trakų rajono savivaldybės administracija kartu su Užimtumo tarnyba gegužės 21 dieną rengia nemokamą, maždaug valandos trukmės seminarą darbdaviams apie žmonių su negalia įdarbinimą. Renginys vyks Trakų rajono savivaldybės administracijoje, Vytauto g. 33, Trakuose, Didžiojoje salėje.

    Seminare Užimtumo tarnybos specialistė pristatys, kokiais keliais darbdaviai gali įdarbinti žmones su negalia ir kaip praktiškai pasiruošti sklandžiam įdarbinimui. Taip pat bus aptartos dažniausios darbdavių klaidos, darbo vietos pritaikymo poreikiai ir bendradarbiavimo su institucijomis eiga.

    Dėmesys bus skiriamas ir finansinėms bei organizacinėms priemonėms, kurios gali padėti darbdaviui sumažinti įdarbinimo rizikas ir kaštus. Tokios priemonės dažniausiai siejamos su darbo vietos pritaikymu, darbuotojo integracijos palaikymu ir individualių poreikių įvertinimu.

    Renginio organizatoriai pabrėžia, kad seminaras orientuotas į praktinius sprendimus ir realias darbdavių situacijas, todėl dalyviams žadama ne tik teorija, bet ir taikomi patarimai. Darbdaviai taip pat turės galimybę užduoti klausimus apie atranką, darbo sąlygų pritaikymą ir komandos įtrauktį.

    Norintys dalyvauti darbdaviai kviečiami registruotis iki gegužės 15 dienos imtinai, susisiekiant su Trakų rajono savivaldybės asmenų su negalia reikalų koordinatore Jelena Marcinkevičiene. Registracijai nurodomas telefono numeris 370 618 79838 ir el. pašto adresas jelena.marcinkeviciene@trakai.lt.

  • Žmonėms su negalia skirta registracija ekstremalioms situacijoms: kodėl verta užpildyti anketą dabar

    Žmonėms su negalia skirta registracija ekstremalioms situacijoms: kodėl verta užpildyti anketą dabar

    Žmonėms su negalia ir jų artimiesiems siūloma iš anksto užregistruoti informaciją apie poreikius ekstremalių situacijų atvejams. Tokia registracija gali padėti gelbėjimo ir savivaldybių tarnyboms greičiau įvertinti situaciją ir parinkti tinkamiausią pagalbos būdą.

    Prireikus evakuacijos dėl gaisro, audros, potvynio ar kitos nelaimės, laikas dažnai tampa lemiamu veiksniu. Iš anksto pateikti duomenys leidžia tarnyboms geriau suprasti, ar reikalinga pagalba judant, specialus transportas, palyda, ryšio pritaikymas ar kiti sprendimai.

    Registraciją gali atlikti ne tik pats žmogus su negalia, bet ir jo artimieji, globėjai, kaimynai ar pažįstami. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai žmogui sudėtinga savarankiškai pildyti formas ar greitai komunikuoti įvykio metu.

    Specialistai pabrėžia, kad pasirengimas turi realią praktinę vertę: kuo daugiau aiškios informacijos turima dar prieš nelaimę, tuo sklandžiau organizuojama evakuacija ir sumažėja rizika, kad pagalba vėluos arba bus netinkamai pritaikyta. Toks žingsnis taip pat padeda artimiesiems jaustis ramiau, nes ekstremalios situacijos metu sprendimų našta nebūna vien jų rankose.

    Gyventojai raginami neatidėlioti ir anketą užpildyti iš anksto, kol nėra skubos ir streso. Pasirūpinus šiandien, rytoj gali būti lengviau užtikrinti saugumą sau ir aplinkiniams.