Inkstai filtruoja kraują, pašalina apykaitos atliekas ir perteklinį skystį, padeda reguliuoti kraujospūdį bei svarbių mineralų pusiausvyrą. Sutrikus jų veiklai, ilgą laiką galima nejausti jokių aiškių simptomų, todėl lėtinė inkstų liga neretai nustatoma pavėluotai.
Gydytojai pabrėžia, kad inkstams ypač kenkia keli pasikartojantys kasdieniai įpročiai. Dalis jų susiję su mityba, dalis su vaistų vartojimu ir gyvenimo būdu, o didžiausią riziką patiria žmonės, turintys padidėjusį kraujospūdį ar cukrinį diabetą.
Per daug druskos ir netinkama mityba
Vienas dažniausių veiksnių yra per didelis druskos kiekis. Per sūrus maistas gali didinti kraujospūdį, o ilgainiui tai siejama su greitesniu inkstų funkcijos blogėjimu.
Gairėse suaugusiesiems rekomenduojama neviršyti 5 gramų druskos per dieną, tačiau didelė dalis druskos gaunama ne iš druskinės, o iš perdirbtų produktų. Tai ypač aktualu, kai mityboje dominuoja paruošti patiekalai, užkandžiai ir sūrūs mėsos gaminiai.
Inkstams gali būti sudėtinga dirbti ir tuomet, kai mityboje nuolat vyrauja itin dideli baltymų kiekiai, ypač jei inkstų funkcija jau susilpnėjusi. Tokiais atvejais papildomas krūvis gali spartinti būklės blogėjimą, todėl individualių rekomendacijų verta klausti gydytojo.
Rūkymas, alkoholis ir skysčių trūkumas
Rūkymas siejamas su kraujagyslių pažeidimu ir prastesne kraujotaka, o tai gali bloginti ir inkstų aprūpinimą krauju. Be to, rūkymas didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, o tai glaudžiai susiję ir su inkstų sveikata.
Dideli alkoholio kiekiai gali skatinti dehidrataciją ir trikdyti elektrolitų pusiausvyrą. Jei skysčių vartojama per mažai, didėja tikimybė, kad šlapimas taps koncentruotas, o kai kuriems žmonėms tai gali prisidėti prie inkstų akmenų formavimosi.
Tinkamas skysčių kiekis nėra vienodas visiems, nes priklauso nuo amžiaus, fizinio aktyvumo, aplinkos temperatūros ir sveikatos būklės. Vis dėlto specialistai primena, kad nuolatinis troškulys, retas šlapinimasis ar tamsus šlapimas gali būti signalai, jog skysčių trūksta.
Vaistai nuo skausmo ir kiti rizikingi deriniai
Inkstams gali pakenkti ir kai kurie vaistai, ypač jei jie vartojami dažnai, didelėmis dozėmis ar be gydytojo priežiūros. Tarp dažniausiai minimų yra nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, tokie kaip ibuprofenas ar naproksenas, nes jie gali mažinti inkstų kraujotaką ir didinti pažeidimo riziką.
Rizika išauga, kai tokie vaistai vartojami kartu su dehidratacija, vyresniame amžiuje arba sergant lėtinėmis ligomis. Jei skausmas kartojasi ir vaistų reikia nuolat, rekomenduojama pasitarti su gydytoju dėl saugesnės strategijos ir galimų alternatyvų.
Prie inkstų pažeidimo dažnai prisideda ir ilgą laiką nekontroliuojamas padidėjęs kraujospūdis bei padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje. Būtent šios dvi būklės tarptautiniu mastu įvardijamos tarp pagrindinių lėtinės inkstų ligos priežasčių, todėl profilaktika prasideda nuo reguliaraus rodiklių stebėjimo.
Norint sumažinti riziką, specialistai rekomenduoja riboti druską ir itin perdirbtą maistą, palaikyti sveiką kūno svorį, būti fiziškai aktyviems ir nerūkyti. Taip pat svarbu vaistus vartoti tik pagal rekomendacijas ir neatidėlioti tyrimų, jei atsiranda tinimai, pakinta šlapinimosi įpročiai ar ilgai laikosi padidėjęs kraujospūdis.
Šaltiniai:
– https://www.who.int/publications/i/item/9789240004835
– https://www.cdc.gov/kidney-disease/about/index.html
– https://www.niddk.nih.gov/health-information/kidney-disease
– https://www.nhs.uk/conditions/kidney-disease/
Leave a Reply