Naujausia Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) ataskaita rodo ryškią Europos ginklavimosi kryptį: 2021–2025 metais didžiųjų ginkluotės sistemų importas į Europą, reaguojant į Rusijos keliamą grėsmę, išaugo maždaug 5 kartus. Tuo pat metu Rusijos, kaip ginklų tiekėjos, svoris pasaulinėje rinkoje pastebimai sumenko.
SIPRI duomenimis, didžiausia didžiųjų ginkluotės sistemų importuotoja pasaulyje šiame laikotarpyje tapo Ukraina. Jai teko 9,7 proc. visų pasaulinių ginkluotės tiekimų, o didžiausią dalį sudarė parama ir pirkimai iš JAV, Vokietijos ir Lenkijos.
Ataskaitoje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad 2025 metais į Ukrainą pristatyta mažiau ginkluotės nei 2023 ir 2024 metais. SIPRI tai sieja pirmiausia su sumažėjusia JAV karine pagalba, kuri pastaraisiais metais buvo vienas svarbiausių paramos kanalų.
Lenkija – tarp didžiausių importuotojų
Europoje tarp NATO valstybių didžiausiomis ginkluotės importuotojomis pagal SIPRI skaičiavimus tapo Lenkija ir Jungtinė Karalystė. Lenkijos importas 2021–2025 metais, palyginti su 2016–2020 metais, išaugo 852 proc., tai yra beveik devynis kartus.
Šis šuolis sutampa su platesne regiono tendencija: daugelis Europos valstybių spartina pajėgumų stiprinimą, didina atsargas ir atnaujina techniką, ypač oro gynybos bei kovinės aviacijos srityse. SIPRI pabrėžia, kad tai daroma siekiant greičiau užpildyti spragas ir pakelti atgrasymo lygį.
„Ginklų tiekimas Ukrainai nuo 2022 metų yra akivaizdžiausias veiksnys, tačiau dauguma kitų Europos valstybių taip pat pradėjo importuoti gerokai daugiau ginkluotės, kad sustiprintų savo karinius pajėgumus prieš, jų vertinimu, augančią grėsmę iš Rusijos“, – sakė SIPRI Ginklų transferų programos direktorius Mathew George.
JAV stiprina lyderystę, Rusija praranda rinkas
SIPRI skaičiuoja, kad 2021–2025 metais tarptautiniai didžiųjų ginkluotės sistemų perdavimai globaliai padidėjo 9,2 proc. JAV, kaip didžiausia pasaulio ginklų eksportuotoja, padidino eksportą 27 proc., o tiekimas į Europą išaugo net 217 proc.
JAV dalis pasauliniuose ginklų eksporto srautuose pasiekė 42 proc., tai yra 6 procentiniais punktais daugiau nei 2016–2020 metais. SIPRI teigimu, JAV ginklų pirkimai dažnai reiškia ne tik technologinių pajėgumų įsigijimą, bet ir politinį ryšį su Vašingtonu, o pačioms JAV eksportas išlieka svarbi užsienio politikos ir pramonės stiprinimo priemonė.
„JAV dar labiau įtvirtino dominavimą kaip ginklų tiekėja, net ir vis labiau daugiapoliame pasaulyje. Amerikietiška ginkluotė importuotojams suteikia pažangius pajėgumus ir būdą palaikyti gerus santykius su JAV, o JAV ginklų eksportas yra užsienio politikos įrankis ir būdas stiprinti jų gynybos pramonę“, – sakė SIPRI ekspertas Pieter Wezeman.
Tuo metu Rusijos pozicijos smuko. SIPRI nurodo, kad Rusijos ginklų eksportas 2021–2025 metais sumažėjo 64 proc., o jos dalis pasaulinėse tiekimo apimtyse krito nuo 21 proc. 2016–2020 metais iki 6,8 proc. 2021–2025 metais. Didžiausi Rusijos ginkluotės pirkėjai išliko Indija, Kinija ir Baltarusija.
Ataskaitoje pažymima, kad antrą vietą tarp ginklų eksportuotojų užėmė Prancūzija, kuriai teko 9,8 proc. pasaulinių tiekimų, o jos eksportas, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, paaugo 21 proc. Tuo pat metu Vokietija aplenkė Kiniją ir pakilo į ketvirtą vietą, o dalis vokiškos ginkluotės į Ukrainą pateko kaip karinė parama.
Platesniame kontekste SIPRI išvada aiški: Europa trumpuoju laikotarpiu vis dar remiasi importu, ypač įsigyjant naikintuvus ir ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas, nors pačios Europos gamintojos didina pajėgumus. Tuo pat metu Rusijos eksporto kritimas signalizuoja ne tik sankcijų ir karo poveikį pramonei, bet ir pasitikėjimo bei logistikos grandinių praradimą tradicinėse rinkose.
Šaltiniai:
– https://www.sipri.org/publications/2025/sipri-fact-sheets/trends-international-arms-transfers-2024
– https://www.sipri.org/databases/armstransfers
Leave a Reply