Diskusijos, ar Europa gali pasikliauti JAV branduoliniu atgrasymu, pastaraisiais metais atsinaujino dėl politinio neapibrėžtumo Vašingtone ir augančios Rusijos karinės grėsmės. Vokietijos dienraščio „Tagesspiegel“ komentatorius Christophas von Marschallas teigia, kad artimiausioje perspektyvoje Europa neturi realios alternatyvos JAV branduoliniam skėčiui.
Pasak autoriaus, net jei europiečiams kyla klausimų dėl JAV politinės krypties, svarbiausias kriterijus yra patikimas atgrasymas, kuris būtų įtikinamas Kremliui. Jo vertinimu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas labiausiai bijo būtent JAV branduolinio arsenalo ir JAV karinių pajėgumų, o vien europinio atgrasymo šiuo metu nepakaktų.
Kodėl Europa vis dar remiasi JAV?
„Tagesspiegel“ tekste pabrėžiama, kad JAV branduolinis skėtis Europoje išlieka kertine NATO atgrasymo architektūros dalimi, o JAV strateginiuose dokumentuose sąjungininkų gynybos įsipareigojimai formaliai patvirtinami. Nors politiniai pareiškimai gali kisti, pati JAV triada ir dislokuotos pajėgos Europoje, autoriaus vertinimu, suteikia tokį patikimumą, kurio Europa kol kas negali atkartoti.
Autorius taip pat įspėja, kad viešos diskusijos apie „europinę bombą“ gali turėti ir nepageidaujamą efektą: jos gali siųsti signalą apie silpstantį pasitikėjimą JAV bei skatinti įtampą transatlantiniuose santykiuose. Tokia dinamika, anot jo, galėtų silpninti atgrasymo vieningumą, kurio labiausiai reikia krizės metu.
Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės ribos
Komentatorius skeptiškai vertina prielaidas, kad Prancūzija ar Jungtinė Karalystė galėtų perimti pagrindinę branduolinio atgrasymo naštą Europoje. Jo teigimu, šių šalių turimų kovinių galvučių skaičius ir pajėgumų spektras yra per riboti, kad užtikrintų tokį patį eskalacijos valdymo diapazoną, kokį turi JAV.
Tekste argumentuojama, kad svarbus ne tik arsenalo dydis, bet ir priemonių įvairovė, leidžianti lanksčiai reaguoti į skirtingus scenarijus. Autorius nurodo, kad Prancūzijai ir Jungtinei Karalystei trūksta plataus spektro sistemų, kurios leistų laipsniškai didinti spaudimą nuo ribotų signalinių veiksmų iki strateginio atgrasymo.
Kas nutiktų Baltijos krizėje?
Vienas aštriausių komentaro akcentų susijęs su patikimumo klausimu konkretaus konflikto atveju. Autorius kelia scenarijų, kad jei Rusija, pavyzdžiui, užpultų Lietuvą ir grasintų branduoliniu smūgiu, visuomenėms ir sprendimų priėmėjams tektų atsakyti, ar Paryžius arba Londonas tikrai rizikuotų branduoline eskalacija dėl Vilniaus.
Anot „Tagesspiegel“ komentatoriaus, būtent šis patikimumo aspektas ir yra esminis, kodėl JAV vaidmuo, nepaisant politinių bangavimų, išlieka kritiškai svarbus. Jo išvada tokia, kad Europa siekti didesnės gynybinės autonomijos gali tik stiprindama bendrą NATO ir JAV bei Europos bendradarbiavimą, o ne kurdama alternatyvą „prieš Ameriką“.
„Artimiausioje ateityje, mažiausiai ateinančius 20 metų, nebus patikimos alternatyvos JAV branduoliniam skydžiui“, – sakė Christophas von Marschallas.
„Diskusijomis apie savo branduolinį ginklą Europa pati sau kenkia, nes sudaro įspūdį, kad nepasitiki amerikietišku skėčiu“, – sakė Christophas von Marschallas.
Šaltiniai:
– https://www.tagesspiegel.de/politik/
– https://www.nato.int/cps/en/natohq/topics_50068.htm
– https://www.state.gov/
Leave a Reply