Lenkijoje nuo 2012 metų beveik nenutrūkstamai mažėja gyventojų skaičius, o darbo rinka sparčiai sensta. Šios demografinės tendencijos vis labiau riboja darbuotojų pasiūlą, ypač sektoriuose, kuriems reikia kvalifikuotų rankų darbo ir inžinerinių kompetencijų.
Vienas ryškiausių pavyzdžių – statybų sektorius. Lenkijos statistikos tarnybos duomenys rodo, kad tarp šalies profesijų, kuriose fiksuojamas darbuotojų trūkumas, didelę dalį sudaro su statybomis susijusios specialybės – nuo mūrininkų ir tinkuotojų iki suvirintojų, montuotojų bei techninio rengimo mokytojų.
Statybos trūkumą jaučia labiausiai
„Nėra kito sektoriaus, kuris taip stipriai jaustų darbuotojų trūkumą kaip statybos“, – sakė „Erbud“ vadovas Dariusz Grzeszczak.
Pasak jo, didieji generaliniai rangovai kol kas atsparesni, nes ambicingesni specialistai dažnai renkasi didelius, sudėtingus projektus, leidžiančius greičiau sukaupti patirties ir rekomendacijų. Vis dėlto ilgalaikėje perspektyvoje trūkumas persiduoda visai rinkai: mažesnėms įmonėms darosi vis sunkiau suformuoti brigadas, o projektų grafikai tampa jautresni personalo kaitai.
Ne tik atlyginimas: kas lemia pasirinkimą
Darbo užmokestis išlieka svarbus, tačiau kandidatai vis dažniau vertina ir kitus veiksnius. D. Grzeszczako teigimu, didelę įtaką turi įmonės projektų portfelis ir konkrečių objektų vieta, nes darbuotojų mobilumas kasmet mažėja.
Ne mažiau svarbūs ir stabilumas bei organizacinė kultūra. Vadovo vertinimu, kuo struktūra labiau biurokratizuota ir nelanksti, tuo didesnė darbuotojų kaita, o tai dar labiau brangina projektus ir didina planavimo rizikas.
Brangstanti darbo jėga ir technologijų atsakas
Augant darbo jėgos sąnaudoms, statybos paslaugų kainos kyla, o kvalifikuotų specialistų su retesnėmis kompetencijomis poreikis dar labiau spaudžia projektų biudžetus. D. Grzeszczakas pabrėžia, kad staigesni minimalios algos šuoliai galėjo būti praeityje, tačiau bendras spaudimas kainoms išlieka, todėl rangovai vis dažniau ieško našumo rezervų.
Vienas iš atsakų – procesų pramoninimas ir prefabrykacija. Modulinė statyba leidžia didesnę darbo dalį perkelti į gamybos aplinką, kur lengviau standartizuoti procesus ir sumažinti poreikį didelėms aukštos kvalifikacijos brigadoms statybvietėje.
Kalbėdamas apie skaitmenizaciją ir DI, pašnekovas akcentuoja, kad inžinierių darbo statybvietėse DI artimiausiais metais nepakeis. Tačiau DI gali padėti pasirengimo etapuose: rengiant sąmatas, analizuojant pasiūlymus, planuojant pirkimus ir optimizuojant vidinius procesus, taip didinant efektyvumą ir maržas.
Interviu kontekste taip pat išskiriama konkurencingumo problema Europoje: anot vadovo, vien reguliavimas nėra pagrindinė priežastis, kodėl Europos pramonė atsilieka nuo dalies pasaulio regionų. Jo vertinimu, lemiamas veiksnys yra energijos kaina ir stabilumas, nes be prognozuojamų sąnaudų investicijos į reindustrializaciją ir plėtrą tampa gerokai sunkiau įgyvendinamos.
Demografinių pokyčių kryptis Lenkijoje rodo, kad darbuotojų trūkumas nėra trumpalaikis ciklinis reiškinys. Statybų sektoriui tai reiškia būtinybę konkuruoti ne tik atlyginimais, bet ir darbo sąlygomis, projektų kokybe, technologiniu pasirengimu bei gebėjimu sumažinti priklausomybę nuo sunkiai randamos kvalifikuotos darbo jėgos.
Šaltiniai:
– https://stat.gov.pl/en/topics/population/population/
– https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Population_structure_and_ageing
– https://www.oecd.org/en/topics/sub-issues/demography-and-population.html
Leave a Reply