Europos Sąjungos institucijos susiduria su netikėtu šalutiniu dirbtinio intelekto (DI) poveikiu: piliečiai vis dažniau pasitelkia pokalbių robotus ir kitus įrankius, kad greičiau parengtų skundus, pasiūlymus ar atsakymus į viešas konsultacijas. Reguliuotojai sako, kad dokumentų kokybė neretai yra gera, tačiau apimtis auga taip sparčiai, kad pradeda strigti įprasti nagrinėjimo procesai.
Europos ombudsmenas, tiriantis galimus netinkamo administravimo atvejus ES institucijose, 2025 metais gavo 54 proc. daugiau skundų nei metais anksčiau. Ombudsmeno atstovai nurodo, kad dalį augimo gali lemti DI įrankiai, kurie vartotojams, ieškantiems pagalbos dėl ES administravimo, vis dažniau pasiūlo kreiptis būtent į ombudsmeną.
Su panašia tendencija susiduria ir privatumo priežiūros institucijos. Europos duomenų apsaugos valdybai vadovaujanti Suomijos priežiūros institucijos atstovė Anu Talus yra viešai įvardijusi, kad daugėja DI sugeneruotų skundų, kurie „tikrai didina spaudimą“ priežiūros institucijoms.
Problema ne tik skundai
Institucijų dėmesys krypsta ir į ES finansavimo bei konsultacijų procesus, kuriuos DI gali paveikti dar labiau dėl didelių dokumentų srautų. Europos Komisija atkreipė dėmesį į išaugusį paraiškų skaičių programoje „Europos horizontas“, kuri yra pagrindinė ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo priemonė.
Komisija sieja šį šuolį su didesniu DI pagalba rengiamų tekstų prieinamumu, nors pabrėžia, kad priežasčių gali būti ir daugiau, įskaitant nacionaliniu lygmeniu mažinamus biudžetus. Atskirai nurodoma, kad Europos inovacijų taryba domisi, ar DI neprisidėjo prie paraiškų antplūdžio kai kuriuose kvietimuose.
Kodėl institucijoms sunku „atsifiltruoti“
Skirtingai nei šiukšliniai laiškai, DI parengti skundai dažnai būna struktūruoti, argumentuoti ir pateikti formalia kalba. Būtent dėl to jų negalima paprastai atmesti kaip beverčių, o kai kuriais atvejais institucijas įpareigoja teisinė pareiga skundus išnagrinėti.
„DI sugeneruotą skundą galima parengti per mažiau nei penkias minutes, o valstybės tarnautojas negali jo išnagrinėti per penkias minutes. Reikia sprendimo“, – sakė Anu Talus.
Reguliuotojai pabrėžia, kad dauguma dabartinių dalyvavimo viešajame valdyme mechanizmų buvo sukurti iki DI pokalbių robotų išplitimo. Dėl to staigus apimties augimas virsta eilėmis, žmogiškųjų išteklių trūkumu ir lėtesniu reagavimu net į pagrįstus kreipimusis.
Kokie sprendimai svarstomi
Europos ombudsmenas nurodo, kad „nauja realybė“ verčia peržiūrėti vidaus darbo metodus. Institucija jau pasamdė DI pareigūną, sudarė vidinę DI darbo grupę ir vertina, kaip DI galėtų padėti efektyvinti procesus, pabrėžiant, kad sprendimų priėmime vis tiek liktų žmogaus priežiūra.
Tuo metu privatumo priežiūros institucijos taip pat ieško praktinių būdų, kaip tvarkytis su išaugusiu srautu, kai tekstai pateikiami itin tankiu, standartizuotu DI stiliumi. Pagrindinis iššūkis išlieka balansas: neužkirsti kelio piliečiams ginti savo teisių, bet kartu užtikrinti, kad institucijos nepaskęstų dokumentų lavinoje ir išlaikytų nagrinėjimo kokybę.
Ekspertai pabrėžia, kad augantis DI naudojimas viešajame sektoriuje ir piliečių komunikacijoje greičiausiai neslops. Todėl tikėtina, kad artimiausiu metu daugės diskusijų apie procesinius filtrus, standartizuotas formas, papildomus pajėgumus ir DI taikymą „iš kitos pusės“ – institucijų viduje, kad jos spėtų su nauju tempu.
Šaltiniai:
– https://www.edpb.europa.eu/system/files/2026-02/20260210-11plenagenda_en.pdf
– https://sciencebusiness.net/news/r-d-funding/european-innovation-council/european-innovation-council-investigate-if-ai-responsible-low
Leave a Reply