Moldova ragina Europos Sąjungą greičiau judėti jos narystės link ir argumentuoja, kad tai būtų naudinga ne tik Kišiniovui. Šalies pareigūnai teigia, jog Moldova gali prisidėti prie visos ES saugumo, nes jau kelerius metus yra Rusijos hibridinių atakų poligonas.
Moldova yra įsiterpusi tarp Rumunijos ir Ukrainos, todėl saugumas ilgą laiką buvo viena pagrindinių priežasčių siekti integracijos į ES. Tačiau dabar Kišiniovas pabrėžia, kad sukaupta praktika kovojant su dezinformacija, kibernetinėmis grėsmėmis ir neteisėtu finansavimu gali būti pritaikyta ir kitose Europos valstybėse, ypač prieš rinkimus.
Patirtis, kurią siūlo dalintis
Moldovos vyriausybė kaltina Maskvą bandymais daryti įtaką svarbiems balsavimams 2024 ir 2025 metais. Pasak Kišiniovo, buvo fiksuotas balsų pirkimas, atakos prieš kritinę infrastruktūrą ir koordinuotos melagingos informacijos kampanijos socialiniuose tinkluose.
„Moldovos stojimas dažnai apibūdinamas kaip saugumo garantija mūsų šaliai, ir tai tiesa. Tačiau tai taip pat yra strateginė investicija į pačios Europos saugumą“, – sakė Moldovos ministro pirmininko pavaduotoja Europos integracijos klausimams Cristina Gherasimov.
Moldovos prezidento nacionalinio saugumo patarėjas Stanislav Secrieru tvirtina, kad šalis jau perdavė įžvalgas ES valstybėms, kurioms artimiausiais metais teks rinkimų testas. Jo teigimu, Moldova gali padėti stiprinti rinkimų procesų integralumą, atsparumą dezinformacijai, kibernetinę gynybą ir kovą su neteisėtais pinigų srautais.
Rinkimai kaip silpniausia vieta
Kišiniovas akcentuoja, kad rinkimų laikotarpiai yra patogiausias taikinys išoriniam kišimuisi, nes visuomenė tampa jautresnė emociniams naratyvams, o politinė konkurencija didina informacinį triukšmą. Dėl to Moldova save pristato kaip ankstyvo perspėjimo atvejį, rodantį, kokias taktikas Rusija gali taikyti ir kitur Europoje.
„Rinkimai yra lengviausias Rusijos kelias įsikišti“, – sakė Moldovos prezidentės Maia Sandu patarėja užsienio politikos ir ES reikalams Olga Roșca.
Be informacinių operacijų, Moldova mini ir konkrečius saugumo tyrimus, kai, anot pareigūnų, buvo išaiškintas tarpvalstybinis tinklas, siejamas su destabilizavimo planavimu ir mokymais užsienyje. Tokie atvejai, Kišiniovo teigimu, rodo, kad hibridinės grėsmės apima ne vien propagandą, bet ir organizuotą veiklą, nukreiptą į visuomenės neraminimą bei institucijų diskreditavimą.
Narystės kelias ir politinės kliūtys
Moldova savo stojimo procesą sieja su Ukrainos keliu į ES, tačiau derybų tempas išlieka politinių ginčų objektu Bendrijoje. Kišiniovas argumentuoja, kad uždelsimas didina riziką, jog prorusiškos ar populistinės jėgos gali atgauti įtaką, o tai turėtų ilgalaikių pasekmių regiono stabilumui.
Siekdama įtikinti partnerius, prezidentė Maia Sandu pastaruoju metu aktyviai lankosi ES sostinėse ir pabrėžia, kad Europos saugumas neatsiejamas nuo rytinės kaimynystės. Jos logika paprasta: jei demokratinės valstybės paliekamos pilkosiose zonose, tai suteikia daugiau erdvės Kremliaus spaudimui ir įtakos operacijoms.
„Europa, kuri rimtai žiūri į savo saugumą, turi rimtai žiūrėti į savo rytinę kaimynystę. Ji negali remti Ukrainos viena ranka, o kita palikti demokratines valstybes pilkosiose zonose“, – sakė Maia Sandu.
Šaltiniai:
– https://www.politico.eu/article/moldova-eu-let-us-in-and-well-help-you-fend-off-russia/
– https://presedinte.md/eng/discursuri/discursul-presedintei-maia-sandu-in-parlamentul-letoniei
Leave a Reply