Europos Sąjungoje nuo balandžio 3 dienos baigė galioti laikinas teisinis režimas, leidęs technologijų bendrovėms savanoriškai tikrinti privačias elektronines žinutes ir kitą turinį dėl vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos. Dėl to dalis iki šiol taikytų nusikaltimų prevencijos priemonių atsidūrė teisinėje pilkojoje zonoje.
Pasibaigus terminui, ES teisėje nebeliko aiškaus pagrindo, kuris leistų paslaugų teikėjams proaktyviai aptikti vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagą privačiuose ryšiuose. Europos Komisija yra įspėjusi, kad be tokio pagrindo tikrinimas gali prieštarauti e. privatumo taisyklėms, kurios saugo ryšių konfidencialumą.
Tuo pat metu keturios didžiosios technologijų įmonės „Google“, „Meta“, „Microsoft“ ir „Snap“ pareiškė, kad ketina ir toliau imtis savanoriškų veiksmų vaikų saugumui užtikrinti. Bendrovės ragina ES institucijas skubiai susitarti dėl naujo reguliavimo, kuris aiškiai apibrėžtų, kas leidžiama ir kokiomis sąlygomis.
„Raginame ES institucijas skubos tvarka užbaigti derybas dėl reguliavimo sistemos“, – teigiama bendrame bendrovių pareiškime.
Teisinis neapibrėžtumas atsirado dėl politinio aklavietės: ES teisėkūros institucijoms nepavyko laiku susitarti, kaip pratęsti arba pakeisti laikiną reguliavimą. Europos Komisijos atstovai viešai pabrėžė, kad be teisinio pagrindo įmonės nebegali proaktyviai aptikti vaikų seksualinio išnaudojimo privačiuose pranešimuose.
Ši situacija kelia dvi priešingas rizikas. Viena vertus, sustabdžius aptikimą gali sumažėti pranešimų teisėsaugai ir sulėtėti vaikų apsaugos veiksmai. Kita vertus, tęsiant tikrinimą be aiškaus leidimo, paslaugų teikėjai gali atsidurti pažeidimo situacijoje pagal ES privatumo taisykles ir sulaukti priežiūros institucijų vertinimo.
Panašus tarpas buvo susidarięs ir 2020 metais, kai paslaugų teikėjai taip pat susidūrė su laikinu teisinio pagrindo trūkumu. Tuomet dalis bendrovių nenutraukė savanoriško aptikimo, argumentuodamos vaikų saugumo prioritetu, tačiau dabartinis atvejis išsiskiria tuo, kad ES institucijos viešai akcentuoja galimą neatitiktį e. privatumo reikalavimams.
Europos Parlamente netrūksta ir kritikų, kurie teigia, kad pernelyg platus tikrinimas gali būti invazinis ir kelti grėsmę ryšių slaptumui. Žaliųjų frakcijai priklausanti europarlamentarė Markéta Gregorová yra sakiusi, kad ankstesniais laikotarpiais dalis įmonių ir be aiškaus pagrindo tęsė tikrinimą, todėl, jos vertinimu, būtina išlikti budriems ir užtikrinti proporcingumą.
Dabar ES sprendimų priėmėjams tenka užduotis suderinti du jautrius tikslus: efektyvią kovą su vaikų seksualiniu išnaudojimu internete ir ryšių privatumo apsaugą. Kol nebus priimtas naujas aiškus reguliavimas, technologijų bendrovės, teisėsauga ir priežiūros institucijos veiks nepatogioje tarpinėje fazėje, kurioje vienodų taisyklių ir praktikos visoje ES gali ir nebūti.
Šaltiniai:
– https://pro.politico.eu/bills/755520/overview
– https://www.europol.europa.eu/media-press/newsroom/news/combatting-child-sexual-exploitation-statement-catherine-de-bolle
– https://blog.google/company-news/inside-google/around-the-globe/google-europe/reaffirming-commitment-to-child-safety/
– https://www.politico.eu/article/eu-commissioners-blast-parliament-over-delays-to-online-child-abuse-crackdown/
Leave a Reply