Minesotos Senate kelią besikartojantiems pavojingo greičio pažeidimams siūlo ieškoti ne vien baudomis ar teisės atėmimu, bet ir technologijomis. Valstijoje pristatytas Senato dokumentas Senate File 3691 numato atlikti studiją, ar tam tikriems vairuotojams būtų tikslinga taikyti greičio ribojimo sprendimus pačiuose automobiliuose.
Diskusiją kursto statistika: JAV Nacionalinės kelių eismo saugumo administracijos duomenimis, greitis kasmet siejamas su daugiau kaip 12 000 žūčių keliuose. Nors policijos kontrolė ir baudos taikomos dešimtmečius, žūčių mastas išlieka didelis, o dalį rizikos sudaro nuolatiniai, itin dideliu greičiu važinėjantys pažeidėjai.
Ką numato siūlymas
Senate File 3691 šiuo metu nenumato automatinio reikalavimo diegti įrangą visiems vairuotojams. Pagrindinė idėja yra studija, kuri įvertintų įgyvendinamumą, teisinį pagrindą, kaštus ir veiksmingumą, jei greičio ribojimo sprendimai būtų taikomi siaurai grupei asmenų.
Pagal siūlymo logiką, technologija galėtų tapti viena iš sąlygų atgauti arba išlaikyti ribotą teisę vairuoti po pakartotinių pavojingo greičio pažeidimų. Kitaip tariant, akcentuojami ne atsitiktiniai viršijimai, o pasikartojantis, didelės rizikos elgesys.
Kaip veikia intelektinė greičio pagalba
Intelektinės greičio pagalbos sprendimai remiasi GPS ir skaitmeniniais leistinų greičių žemėlapiais, kurie lygina realų automobilio greitį su leistinu konkrečiame kelio ruože. Priklausomai nuo diegimo, sistema gali tik perspėti vairuotoją arba aktyviai riboti galimybę viršyti nustatytą greitį.
Aktyvus ribojimas paprastai reiškia droselio reakcijos apribojimą ar variklio galios sumažinimą, kad automobilis neįsibėgėtų virš leistinos ribos. Tokie sprendimai vertinami kaip potencialiai efektyvesni už vien informacinius įspėjimus, tačiau kelia daugiau klausimų dėl išimčių, tikslumo ir atsakomybės incidentų metu.
Argumentai už ir prieš
Saugumo šalininkai pabrėžia, kad tradicinės priemonės ne visada sustabdo nuolatinius pažeidėjus: dalis vairuotojų ir toliau vairuoja net netekę teisės, o baudos ne visada veikia kaip atgrasymas. Jų požiūriu, tikslinis technologinis ribojimas galėtų sumažinti ekstremalaus greičio atvejus ten, kur rizika didžiausia.
Kritikai tikėtina akcentuos privatumo, duomenų rinkimo ir valstybės įsikišimo į asmeninę transporto priemonę klausimus. Praktinių diskusijų dalimi taps ir tai, kas apmokėtų įrangą, kaip būtų tikrinama jos būklė, ką daryti gedimo atveju ir kaip spręsti situacijas, kai skaitmeniniai greičio limitų duomenys neatitinka realios kelio ženklinimo situacijos.
Minesotos pasirinktas kelias pradėti nuo studijos rodo atsargų, bet kryptingą bandymą įvertinti priemonę prieš priimant privalomus sprendimus. Jei analizė parodytų aiškią naudą ir realistišką įgyvendinimą, tai galėtų tapti precedentu kitoms JAV valstijoms, kaip kadaise visoje šalyje paplito alkoholio užvedimo blokatoriai nusižengusiems vairuotojams.
Kol kas tai ankstyva stadija, tačiau pati diskusija siunčia signalą, kad eismo saugumo politika JAV vis dažniau svarsto ne vien bausti už pažeidimą, bet ir technologiškai sumažinti galimybę jį kartoti.
Šaltiniai:
https://crashstats.nhtsa.dot.gov/Api/Public/ViewPublication/813560
https://www.nhtsa.gov/risky-driving/speeding
https://transport.ec.europa.eu/transport-themes/road-safety/road-safety-policy/intelligent-speed-assistance-isa_en
Leave a Reply