Dirbtinis intelektas šiandien tampa ne vien programinės įrangos klausimu, o nauja kritinės infrastruktūros pakopa, nuo kurios priklausys ekonomikos augimas ir konkurencingumas. Apie tai viešai kalba ir Lenkijos rinkoje dirbančios bendrovės „OVHcloud“ atstovai, perspėdami, kad pernelyg didelė priklausomybė nuo uždarų, nesuverenių sprendimų gali tapti strategine rizika.
„OVHcloud“ pardavimų Centrinėje ir Rytų Europoje viceprezidentas Grzegorz Soczewka pabrėžia, jog svarbiausias pavojus DI srityje nėra idėjų ar kūrybiškumo trūkumas. Didesnė problema, anot jo, yra infrastruktūros monopoliai ir oligopoliai, nes būtent jie valdo skaičiavimo galią, be kurios nei didieji kalbos modeliai, nei pažangios analizės sprendimai neveikia.
DI reikalauja ne tik kodo
DI ekosistemą jis apibūdina kaip keturių dedamųjų visumą: skaičiavimo galios, žmonių kompetencijų, duomenų ir algoritmų. Jei trūksta bent vienos dalies, likusios praranda vertę, o praktikoje didžiausias „kamštis“ dažniausiai yra būtent modernūs lustai, tinklai ir energijos poreikiai, reikalingi modeliams mokyti ir paleisti.
„Diskusija apie suverenius ir atvirus DI sprendimus jau seniai nebėra apie modelių madą. Tai klausimas, ar po 10 metų kursime modernią ekonomiką, ar stovėsime eilėje pas didžiuosius tiekėjus dėl skaičiavimo galios likučių“, – sakė G. Soczewka.
Tekste akcentuojama, kad didelė DI mokymo ir pritaikymo sąnaudų dalis susijusi su skaičiavimo ištekliais, o tai iškart didina priklausomybės riziką. Kuo ilgiau organizacija „prisijaukina“ vieno tiekėjo modelius, integracijas ir duomenų apdorojimo grandinę, tuo brangiau ir sudėtingiau vėliau persikelti kitur.
Priklausomybė nuo hiperskalerių
Debesijos paslaugų rinkoje pastaraisiais metais ryškėja kelių tiekėjų dominavimas. Straipsnyje cituojami vertinimai, kad trys didieji žaidėjai – „Amazon“, „Microsoft“ ir „Google“ – valdo apie 70 proc. debesijos infrastruktūros rinkos, kuri tampa pagrindu dideliems DI modeliams kurti ir eksploatuoti.
G. Soczewka teigia, kad tokia koncentracija kuria ekonomines, finansines ir operacines rizikas: nuo kainodaros bei paslaugų sąlygų diktato iki scenarijaus, kai „vienu sprendimu“ gali būti apribota paslaugų prieiga. Tai ypač jautru sektoriams, kuriems svarbi veiklos tęstinumą užtikrinanti infrastruktūra ir duomenų kontrolė.
„Tai tarsi ginklas, kurį kas nors gali panaudoti prieš mus“, – sakė jis, kalbėdamas apie situaciją, kai skaitmeninė ekonomika tampa priklausoma nuo sprendimų, priimamų už Europos ribų.
Duomenys ir teisinė aplinka
Dar vienas akcentuojamas aspektas – jurisdikcija ir duomenų prieiga. G. Soczewka atkreipia dėmesį, kad kai kurios technologijų bendrovės, net ir turėdamos veiklą Europoje, lieka pavaldžios savo kilmės šalies teisei. Tai reiškia, kad tam tikrais atvejais nacionalinės institucijos gali reikalauti duomenų ar informacijos, o įmonės privalo vykdyti tokius reikalavimus.
DI naudojimo mastas taip pat plečiasi: įrankiams patikimos finansinės analizės, vidiniai dokumentai, klientų informacija, o kartais ir jautrūs sveikatos ar kiti privatūs duomenys. Dėl to tiek verslui, tiek viešajam sektoriui kyla klausimas, kiek kritinių procesų galima patikėti vienam tiekėjui ir kokios turi būti alternatyvos.
Kaip teigiama tekste, išeitis įmanoma, bet tai procesas. Viena pagrindinių krypčių – tiekėjų diversifikacija ir kelių debesijų strategijos, kurios mažina priklausomybę nuo vienos platformos. Taip pat akcentuojamas atvirojo kodo ir atvirų standartų vaidmuo, nes jie dažniausiai leidžia lengviau keisti tiekėjus ir mažina technologinį užraktą.
Straipsnyje minimi ir verslo įpročiai: didžiosios technologijų bendrovės daugelį metų investavo į mokymus, ekosistemas ir „numatytąjį pasirinkimą“, todėl priklausomybę pakeisti sunku ne tik techniškai, bet ir organizaciškai. Vis dėlto teigiama, kad dalis įmonių jau rengia pasitraukimo planus ir aktyviai ieško europinių alternatyvų debesijai bei DI sprendimams.
Lenkijos kontekste cituojami ir įmonių skaitmenizacijos rodikliai: pagal „KPMG“ pateikiamus duomenis didelė dalis organizacijų jau pradėjo diegti sprendimus, susijusius su dirbtiniu intelektu, o debesijos paslaugos yra plačiai naudojamos. Tai reiškia, kad priklausomybės klausimas tampa ne teorinis, o praktinis: kuo daugiau procesų perkeliama į debesis ir automatizuojama DI, tuo svarbiau iš anksto įvertinti tiekėjų riziką ir duomenų valdymo sąlygas.
Galiausiai, straipsnyje keliama ir platesnė ekonominė dilema: investicijos į technologijas gali reikšti arba nuolatinį mokėjimą užsienio tiekėjams, arba didesnę vietinės ir europinės ekosistemos grąžą per kompetencijas, darbo vietas ir mokesčius. Būtent todėl suverenumo tema, pasak pašnekovo, turėtų būti vertinama kaip strateginė, o ne vien IT pirkimų detalė.
Šaltiniai:
https://kpmg.com/pl/pl/wiedza/technologia/monitor-transformacji-cyfrowej-biznesu-edycja-2025.html
https://www.mckinsey.com/capabilities/quantumblack/our-insights/time-to-place-our-bets-europes-ai-opportunity
https://www.cambridge.org/core/journals/cambridge-forum-on-ai-law-and-governance/article/architectures-of-ai-tech-power-broking-war/90CEC9E0D9E88CCD48301228A33F2335
Leave a Reply