Laimė kartais turi keturias letenas: ji loja, vizgina uodegą ir kantriai laukia prie durų. Daugeliui šeimų šuo tampa ne tik augintiniu, bet ir kasdienybės dalimi, kurią pažįsta kaimynai, kolegos bei praeiviai.
Lietuvoje balandžio 24 dieną minima Šuns diena, kurią nuo 2016 metais organizuoja Lietuvos kinologų draugija. Ši proga primena ne tik apie meilę augintiniams, bet ir atsakomybę, dresūrą, gyvūnų gerovę bei augintinių įsigijimą iš patikimų šaltinių.
Grehemas: ramus šuo ir netikėtas ženklas
Alytaus miesto savivaldybės mero patarėjos Godos Prapuolenytės-Leonavičienės šeimoje jau septynerius metus gyvena didysis pudelis Grehemas. Šeimininkė sako, kad tai išskirtinai ramių nervų šuo, o didžiausias jo talentas yra savotiškai „nulaužti“ žmonių sistemą, kai vienu metu glosto daugiau nei dvi rankos.
Grehemas dažnai kelia smalsumą dėl netradicinės šukuosenos, todėl ne kartą teko aiškinti, kokia jo veislė. Kartais, prisimena šeimininkė, mažyliai net rodydavo į jį pirštu, palaikę visai kitu gyvūnu.
Ieškant naujų namų šeimai nutiko istorija, kuri vėliau įgavo simbolinę prasmę. Apžiūrinėjant būstą netoli Vievio Grehemas, pasitaikius progai, pabėgo į Neries regioninio parko miškus, o paieškos užtruko kelias valandas.
„Jį radę priėmėme kaip ženklą, kad čia apsistoti mums nelemta, ir nusprendėme ieškoti kitos vietos. Kitą kartą namą apžiūrinėjome Alytuje, tad galima sakyti, kad Grehemas atvedė mus čia“, – pasakoja G. Prapuolenytė-Leonavičienė.
Apsigyvenus Alytuje šeima patyrė dar vieną kuriozą, kai pro langą pamatytas „pabėgęs“ Grehemas paaiškėjo esąs kaimynų šuo. Šalia atsikraustė žmonės su tos pačios veislės ir labai panašaus atspalvio pudeliu, tad trumpam susidarė įspūdis, kad tai jų augintinis.
Lokis: 40 kilogramų iš prieglaudos
Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkės ir autizmo paramos fondo „Pokyčių ambasada“ steigėjos Klementinos Gruzdienės namuose samojedas Lokis atsirado jau būdamas suaugęs, maždaug penkerių ar šešerių metų. Šuo į prieglaudą pateko po to, kai buvo išgelbėtas iš nelegalių veisėjų.
Klementina pasakoja, kad per savo 40-ąjį gimtadienį gavo žinutę apie Kaune išgelbėtą samojedą, kurį reikėjo paimti nedelsiant. Nuvažiavusi ji suprato, jog „šuniukas“ yra įspūdingo dydžio, apie 40 kilogramų, tačiau apsisprendimas buvo aiškus.
„Kai pamačiau, truputį pati išsigandau jo dydžio. Bet kad jau atvažiavau, imu. Jis man labai patiko, tas jo baltumas. Man gražu balta“, – pasakoja K. Gruzdienė.
Pirmoji diena namuose buvo su nuotykiais: šuo buvo stipraus kvapo, todėl teko skubiai organizuoti maudynes. Pasak šeimininkės, į vonią jį įkelti buvo nelengva, o tankus kailis vandeniui pasidavė ne iš karto.
Lokio adaptacija taip pat pareikalavo kantrybės, nes iki tol jis gyvenimą buvo praleidęs garde. Vėliau paaiškėjo ir dar viena kurioziška detalė: Pirmajame Alytuje tuo metu gyveno kitas laisvai bėgiodavęs samojedas, todėl žmonės ne kartą pranešdavo matę „pabėgusį“ Lokį, kai šis iš tiesų ramiai būdavo namuose.
Kartą situacija pasiekė komišką kulminaciją, kai viena pažįstama, pamačiusi laisvai vaikštantį samojedą, jį įsodino į automobilį, manydama, kad tai Lokis. Tik paskambinusi pasitikslinti suprato, kad į bagažinę įkėlė visai kitą šunį.
Mažieji sargai ir namų „grinčas“
Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Indrė Navickė augina du rusų toiterjerus, Žirnį ir Zarą. Nors jie maži, šeimininkė juos apibūdina kaip labai sargius, aktyvius ir linkusius garsiai reikšti nuomonę.
Vieną kartą kaime, paleidus šunis išsilakstyti, prie sodybos atklydo gerokai didesnis mišrūnas. Indrė prisimena, kad Žirnis ėmėsi ginti teritoriją ir Zarą taip ryžtingai, jog pavyko už save didesnį šunį nuvyti ir net spėti krimstelėti jam į uodegą.
Alytaus kultūros centro komunikacijos vadybininkė Iveta Komičiūtė pasakoja apie samojedę Milly, kuri į šeimą atėjo 2021 metais, kai daug laiko buvo praleidžiama namuose. Šuo užaugo šalia žmonių, tačiau grįžus į įprastą ritmą paaiškėjo, kad energijos ir smalsumo Milly nestokoja.
Pasak šeimininkės, Milly sugebėjo pridaryti nuostolių, o labiausiai įsiminė Kalėdų laikotarpis, kai ji po truputį vogdavo eglutės žaisliukus. Kūčių vakarą sugrįžusi šeima rado eglutę visiškai nuvirtusią, tarsi misija būtų atlikta iki galo.
Butrimų šeimoje jau septynerius metus gyvena prancūzų buldogė Nala, kuri, pasak kino teatro „Dainava“ direktorės Simonos Butrimienės, nuolat lydi šeimininkus kelionėse, renginiuose ir kasdieniuose pasivaikščiojimuose. Nala apibūdinama kaip puiki „futbolininkė“ ir kartu profesionali knarkikė.
„Štai kodėl šuo yra geriausias draugas: dėl to tikrumo, kurio taip dažnai trūksta kasdienybėje. Laimė kartais turi keturias letenas“, – sako S. Butrimienė.
Alytaus kraštotyros muziejaus muziejininkė-konsultantė Eglė Žemaitytė dalijasi istorijomis apie mišrūnę Marsę, kuri šeimoje gyvena daugiau nei metus. Nors taisyklė paprasta, į miegamąjį naktį neiti, Marsė nuolat bando laimę ir, pasak šeimininkės, yra perpratusi vakaro „taktiką“.
Eglė pasakoja, kad Marsė dažnai apsimeta pasitraukianti, o vos atidarius duris išnyra iš tamsos ir lekia į lovą. Ji taip pat moka subtiliai prašyti dėmesio, atsitūpdama šalia, žiūrėdama į akis ir tyliai inkšdama, kol žmogus atideda darbus.
Šuns diena primena, kad šunų ir žmonių ryšys dažnai susideda iš mažų kasdienybės ritualų, juokingų nesusipratimų ir didelio pasitikėjimo. Kartu tai proga prisiminti, jog atsakinga šeimininkystė apima socializaciją, sveikatos priežiūrą, saugų vedžiojimą ir apgalvotą sprendimą, ar šeima pasirengusi ilgalaikiam įsipareigojimui.
Šaltiniai:
https://kinologija.lt/suns-diena/
https://welfarequalitynetwork.net/media/1018/dog-welfare.pdf
https://www.avma.org/resources-tools/pet-owners/petcare/choosing-pet
Leave a Reply