GDPR reformos strigo: EP ir ES šalys stabdo Komisijos planą supaprastinti duomenų taisykles DI

Briuselyje stringa Europos Komisijos planas supaprastinti duomenų ir privatumo taisykles, kad Europoje greičiau plėtotųsi dirbtinis intelektas. Ursula von der Leyen komanda siūlo vadinamąjį skaitmeninį omnibusą, tačiau Europos Parlamentas ir nemaža dalis ES valstybių tam priešinasi.

Kritikai teigia, kad siūlomi pakeitimai rizikuoja susilpninti GDPR, kuris nuo 2016 metais tapo vienu svarbiausių ES technologijų reguliavimo ramsčių. Ši reforma pristatoma kaip administracinės naštos mažinimas ir konkurencingumo didinimas, bet derybose vis dažniau skamba argumentas, jog privatumo apsaugos negalima aukoti dėl greitesnio DI proveržio.

Kur kyla didžiausi ginčai

Didžiausias nesutarimų taškas susijęs su tuo, kaip būtų aiškinama, kas laikoma asmens duomenimis, ir kaip vertinti pseudonimizuotus duomenis. Komisija tikisi, kad aiškesnės taisyklės atvertų platesnes galimybes naudoti duomenų rinkinius moksliniams tyrimams ir DI modelių mokymui.

Komisijos pozicija grindžiama argumentu, kad pseudonimizavimas sumažina riziką asmens tapatybei, nes identifikatoriai pašalinami arba pakeičiami. Tačiau dalis europarlamentarų ir nacionalinių vyriausybių įspėja, kad pernelyg platus tokių duomenų traktavimas gali sukurti teisinį neapibrėžtumą ir praktikoje susilpninti bazinius privatumo principus.

Europos Parlamentas ir šalys brėžia ribas

Europos Parlamente formuojasi nuostata, kad omnibusas neturėtų tapti priemone perrašyti pagrindines GDPR sąvokas. Derybose pabrėžiama, jog net ir siekiant supaprastinimo būtina išlaikyti aiškią ribą tarp administracinių palengvinimų ir esminių teisių siaurinimo.

Prie atsargios stovyklos prisideda ir daugelis ES valstybių Taryboje, tarp jų didelį politinį svorį turinčios sostinės. Parengtuose kompromisiniuose tekstuose matyti tendencija išbraukti labiausiai ginčijamus apibrėžimų keitimus, taip signalizuojant, kad Komisijos ambicijos šiuo klausimu laikomos per plačiomis.

DI konkurencingumas prieš privatumo standartą

Diskusija vyksta platesniame ES kontekste: Europa siekia pasivyti JAV ir Kiniją DI srityje, tačiau tuo pačiu nori išlaikyti pasaulinį privatumo standartą. Dalis pramonės atstovų ir kai kurie politikai GDPR jau seniai vadina kliūtimi, kuri brangina inovacijas ir apsunkina duomenų panaudojimą.

Vis dėlto derybų dinamika rodo, kad teisėkūroje greitų sprendimų nebus. Vertinant institucijų pozicijų skirtumus, skaitmeninis omnibusas gali būti priimtas tik po reikšmingų pataisų, o procesas, kaip prognozuoja derybų dalyviai, gali nusikelti iki 2027 metų ar dar vėliau.

Šis tempas kontrastuoja su kitu supaprastinimo paketu, orientuotu į DI aktą, kuris juda greičiau ir jau pasiekė trišalių derybų etapą. Tai rodo, kad privatumo ir duomenų apsaugos klausimai ES išlieka politiškai jautresni nei kitos skaitmeninės reguliacijos sritys.

„Neturėtume per omnibusą keisti pagrindinių GDPR principų“, – sakė Europos Parlamento pranešėja Marina Kaljurand.

„Mes nekeičiam asmens duomenų apibrėžimo, o įtvirtiname teismo pateiktą paaiškinimą“, – sakė Europos Komisijos duomenų apsaugos padalinio vadovo pavaduotoja Karolina Mojzesowicz.

Artimiausiu metu sprendžiama bus ne tik dėl konkrečių formuluočių, bet ir dėl politinės krypties: ar ES laikysis griežto privatumo standarto kaip konkurencinio pranašumo, ar bandys agresyviau atlaisvinti duomenų naudojimą DI plėtrai. Kol kas signalai iš Parlamento ir valstybių sostinių rodo aiškią ribą: supaprastinimas galimas, bet ne bet kokia kaina.

Šaltiniai:

https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2016/679/oj

https://commission.europa.eu/law/law-topic/data-protection_en

https://edpb.europa.eu/our-work-tools/our-documents_en