Pietų Korėjos Ulsano mieste balandžio 30 dieną planuojamas svarbus projekto etapas: po maždaug keturių mėnesių statybų turi būti nuleistas į vandenį antrasis Lenkijos plaukiojantis SGD terminalas, vadinamas FSRU. Nors nuleidimas į vandenį reiškia, kad korpusas baigtas, iki realaus darbo dar laukia ilgas kelias: įrengimas, bandymai ir sertifikavimas užtruks kiek ilgiau nei metus.
FSRU yra plaukiojanti saugojimo ir dujinimo stotis, kuri priima suskystintas gamtines dujas, jas laiko, o vėliau paverčia dujomis ir tiekia į vamzdynus. Tokie sprendimai Europoje pastaraisiais metais tapo ypač paklausūs, nes jie leidžia greičiau didinti importo pajėgumus nei statant naują sausumos terminalą.
Pietų Korėja išlieka FSRU centru
Laivą stato „Hyundai Heavy Industries“ Ulsano laivų statykloje, kuri laikoma viena didžiausių pasaulyje ir specializuojasi didelių SGD segmentui skirtų laivų statyboje. Nuleidimo į vandenį ceremonija paprastai vyksta užliejant sausą doką, kuriame surenkamas korpusas, o pats procesas trunka kelias ar keliolika valandų.
Toks metodas pasirenkamas dėl saugumo ir greičio, ypač kai laivas didelis. Šio tipo FSRU ilgis siekia apie 300 metrų, plotis viršija 45 metrus, todėl statyba doke leidžia tiksliau valdyti procesą, o doką greičiau atlaisvinti kitam užsakymui.
Kiek kainuoja ir kas lemia kainą
FSRU priskiriami prie brangiausių civilinių jūrinių vienetų, nes tai ne tik laivas, bet ir sudėtingas energetikos įrenginys. Šaltinio tekste nurodoma, kad tokios vienetos kaina viršija ketvirtį milijardo JAV dolerių, o tai sudarytų maždaug 230 000 000 eurų, priklausomai nuo valiutų kursų ir komplektacijos.
Didelę kainos dalį lemia kriogeninės technologijos: specialūs rezervuarai ir įranga, skirta SGD laikyti itin žemoje temperatūroje. Suskystintos gamtinės dujos laikomos maždaug minus 163 laipsnių Celsijaus temperatūroje, todėl rezervuarų gamyba, suvirinimo technologijos ir izoliacija turi atitikti itin griežtus standartus.
Kelias į Gdansko įlanką ir pajėgumai
Baigus įrengimą ir bandymus, laivo laukia kelionė į Gdansko įlanką, kur jis bus nuolat prišvartuotas. Atstumas nuo Ulsano iki Baltijos regiono siekia apie 12 500 jūrmylių, todėl logistika ir parengimas eksploatacijai planuojami iš anksto.
Lenkijai tai būtų antrasis gazoporto tipo projektas: pirmasis veikia Svinouiscyje ir turi 8,3 milijardo kubinių metrų per metus regazifikacijos pajėgumą. Planuojamas FSRU Gdansko įlankoje turėtų apie 6 milijardus kubinių metrų per metus pajėgumą, tad bendra sistemos įveža per SGD galėtų reikšmingai augti, lyginant su vieno terminalo scenarijumi.
Pagal projekte aprašomą modelį FSRU nuosavybė priklausys „Mitsui O.S.K. Lines“, o Lenkijos perdavimo sistemos operatorius „Gaz-System“ yra pasirašęs 15 metų nuomos sutartį. Po šio laikotarpio numatoma galimybė laivą išpirkti, jei toks sprendimas atitiks rinkos ir saugumo poreikius.
Tuo pat metu Lenkijoje vykdomi sausumos infrastruktūros darbai, kad dujos iš Gdansko regiono galėtų būti patikimai perduodamos į nacionalinę sistemą. Šaltinio tekste nurodoma, kad dujotiekio Gdanskas–Gustoržyn atkarpų užbaigimas planuojamas 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį, o viso FSRU sprendinio paleidimas Gdansko įlankoje numatomas 2028 metais.
Praktiškai tai reiškia, kad vien laivo pastatymas dar negarantuoja greito dujų tiekimo pradžios. Reikalinga jūrinė dalis, įskaitant prišvartavimo vietą, jungtis ir saugos infrastruktūrą, taip pat suderinimas su perdavimo tinklu.
Regiono mastu nauji pajėgumai Gdansko įlankoje gali turėti reikšmės ir Baltijos rinkai, nes didesnė importo infrastruktūra paprastai didina tiekimo lankstumą ir mažina riziką, susijusią su vienu maršrutu ar vienu šaltiniu. Vis dėlto galutinį poveikį kainoms ir srautams lems pasaulinė SGD pasiūla, Europos paklausa ir dujotiekių pralaidumai.
Šaltiniai:
https://www.wnp.pl/energia/ekspresowe-tempo-budowy-polskiego-gazoportu-kluczowy-moment-nastapi-w-korei-poludniowej,1055693.html
Leave a Reply