Lenkijos šilumos energetikos sektorius perspėja, kad augančios CO2 taršos leidimų kainos ir griežtėjantis ES reguliavimas didina spaudimą centralizuoto šildymo įmonėms, o galiausiai gali atsispindėti gyventojų sąskaitose. Lenkijos šilumos energetikos asociacija PTEC ragina Europos Komisiją po 2030 metų išlaikyti nemokamą dalies CO2 leidimų skyrimą šilumos ūkiui ir tęsti Modernizavimo fondą.
PTEC prezidentas Marcin Laskowski pabrėžia, kad pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą EU ETS prievolė taikoma deginimo įrenginiams, kurių bendra nominali šiluminė galia viršija 20 MW. Tai reiškia, kad didžioji dalis didmiesčių centralizuoto šildymo katilinių ir kogeneracinių jėgainių turi pirkti taršos leidimus, o mažesnės įrenginių grupės, nepasiekiančios ribos, į EU ETS paprastai nepatenka.
Nemokamų leidimų dalis mažėja
Pasak PTEC, nors centralizuotas šildymas gali gauti nemokamų leidimų, reali jų dalis sektoriaus poreikiams nuosekliai mažėja. Organizacijos vertinimu, 2021–2025 metais nemokamas skyrimas dengė maždaug 10–15 proc. faktinio poreikio, priklausomai nuo technologijos, o 2026–2030 metais ši dalis gali kristi gerokai žemiau 10 proc.
Tokia dinamika, anot asociacijos, reiškia didėjančias sąnaudas šilumos gamintojams ir didesnę riziką šilumos tarifams, nes CO2 leidimų kaina yra viena iš dedamųjų, kuri gali būti įtraukiama į reguliuojamas šilumos kainas. PTEC teigia, kad be korekcijų ES lygiu daliai įmonių gali būti sunkiau finansuoti perėjimą prie mažiau taršių technologijų.
Ko prašoma iš Briuselio?
PTEC siūlymas Europos Komisijai yra dviejų krypčių. Pirma, po 2030 metų šilumos ūkiui išlaikyti nemokamą CO2 leidimų skyrimą ir peržiūrėti vadinamųjų benchmarkų metodiką, kad ji geriau atspindėtų sektoriaus transformacijos realybę ir investicijų mastą.
„Atsižvelgdami į Lenkijos centralizuoto šildymo specifiką, įskaitant didelę iškastinio kuro dalį ir tai, kad investicijų sąnaudos atsispindi tarifuose, siūlome po 2030 metų išlaikyti nemokamą CO2 leidimų skyrimą šilumos ūkiui ir papildyti jį benchmarkų peržiūra“, – sakė Marcin Laskowski.
Antra, asociacija prašo užtikrinti, kad Modernizavimo fondas veiktų ir po 2030 metų, o jo biudžetas būtų didinamas. PTEC nurodo, kad vien Lenkijos šilumos ūkio transformacijai iki 2050 metų gali reikėti apie 108 milijardų eurų investicijų, todėl būtinos ilgam laikui prognozuojamos paramos taisyklės.
PTEC taip pat akcentuoja, kad didesnė fondo dalis turėtų būti kryptingai nukreipta į atsinaujinančius energijos išteklius šilumos ūkyje, didelio naudingumo kogeneraciją ir šilumos tinklų modernizavimą. Tokios investicijos paprastai mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro ir sumažina EU ETS kaštų poveikį ilgesniu laikotarpiu.
Kas galiausiai moka už CO2?
Organizacija įspėja, kad EU ETS kaštai šilumos ūkyje dažnai persiduoda vartotojams per reguliuojamas kainas. Lenkijoje centralizuoto šildymo kainas tvirtina nacionalinis reguliuotojas, o CO2 leidimų įsigijimo išlaidos gali būti pripažįstamos pagrįstomis sąnaudomis, todėl jos gali atsirasti tarifuose pagal nustatytą metodiką.
Todėl PTEC pozicija grindžiama argumentu, kad spartėjant dekarbonizacijos reikalavimams be papildomų apsaugos mechanizmų ir finansavimo po 2030 metų didėtų rizika, jog šilumos kaina miestuose augs greičiau. Asociacija ragina ES sprendimus derinti taip, kad būtų išlaikytas transformacijos tempas, bet kartu sušvelnintas staigus kainų šuolių efektas namų ūkiams ir savivaldybėms.
Diskusijos vyksta platesniame ES EU ETS peržiūros kontekste, kai vertinama, kaip po 2030 metų turėtų atrodyti leidimų skyrimo taisyklės, rinkos stabilumo priemonės ir transformaciją finansuojantys fondai. Šilumos ūkis siekia, kad šie sprendimai atsižvelgtų į sektoriaus investicijų apimtį ir socialinį jautrumą.
Šaltiniai:
https://climate.ec.europa.eu/eu-action/eu-emissions-trading-system-eu-ets_en
https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX:32003L0087
https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX:32018R0842
Leave a Reply