Džordžijos valstija Jungtinėse Valstijose daugelį metų plečia skaitmenines viešąsias paslaugas, tačiau vairuotojo pažymėjimo išdavimas ar atnaujinimas dažniausiai vis dar vyksta skyriuose. Valstijos Vairuotojų paslaugų departamentas skelbia, kad apie 68 proc. su pažymėjimais susijusių operacijų atliekama atvykus į aptarnavimo centrą.
Tai reiškia, kad maždaug septyni iš dešimties klientų vis dar važiuoja į padalinį, ieško parkavimo vietos ir laukia eilėse net tada, kai daliai paslaugų jau seniai yra internetinė alternatyva. Departamentas dabar atvirai ragina gyventojus dažniau rinktis skaitmeninius sprendimus.
Kur slypi skaičiai
Departamento duomenimis, internetu šiuo metu atliekama apie 32 proc. vairuotojo pažymėjimo išdavimo ir su tuo susijusių operacijų, o likusi dalis tenka aptarnavimo centrams. Esant milijonams licencijuotų vairuotojų, toks pasiskirstymas natūraliai palaiko didelį lankytojų srautą ir nuolatines eiles.
Džordžijos situacija nėra išskirtinė: daugelyje JAV valstijų analogiškos institucijos per pastarąjį dešimtmetį plėtė e. paslaugas, bet įpročiai keitėsi lėčiau nei technologijos. Vien tik galimybė atlikti veiksmą internetu dar nereiškia, kad gyventojai ja pasinaudos.
Kaip skatinama rinktis internetą
Departamento argumentas paprastas: interneto portalas veikia visą parą, todėl nereikia derintis prie darbo valandų, planuoti vizito per šventes ar imti laisvadienio. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai reikalingas tik įprastas atnaujinimas ar duomenų korekcija.
Skatinimui taikoma ir finansinė priemonė: daugumai internetu atliekamų operacijų numatyta maždaug 5 eurų nuolaida, palyginti su aptarnavimu gyvai. Suma nėra didelė, tačiau reguliarioms paslaugoms ji tampa apčiuopiamu motyvu.
Dar vienas akcentas, kurį pabrėžia departamentas, yra galimybė iš karto po internetinės operacijos atsispausdinti laikino pažymėjimo ar asmens tapatybės dokumento patvirtinimą. Nuolatinė kortelė vis tiek atsiunčiama paštu, bet laikinas dokumentas leidžia nelaukti ir išvengti vizito į skyrių.
Departamentas taip pat teigia, kad sistemos sukurtos apsaugoti klientų duomenis, o pačiame portale pateikiamos nuoseklios instrukcijos dažniausioms operacijoms. Tiems, kuriems kyla sunkumų, numatytos pagalbos galimybės, tačiau tikslas išlieka tas pats: kuo daugiau standartinių veiksmų perkelti į skaitmeninį kanalą.
Kodėl žmonės vis tiek eina į skyrius
Didelę dalį srauto lemia įprotis ir pasitikėjimas gyvu aptarnavimu: daliai gyventojų patogiau klausimus spręsti akis į akį, ypač kai kalbama apie asmens duomenis. Kiti gali paprasčiausiai nežinoti, kad jų konkreti paslauga jau prieinama internetu, arba būti įsitikinę, jog internetinis kelias sudėtingesnis.
Egzistuoja ir objektyvūs ribojimai: dalies paslaugų apskritai neįmanoma atlikti nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, kai būtina pirmoji identifikacija ar dokumentų patikra. Be to, skaitmeninė atskirtis išlieka reali, ypač regionuose, kur interneto prieiga ar skaitmeniniai įgūdžiai yra silpnesni.
Valstijos institucijos tikisi, kad didesnis perėjimas prie internetinių operacijų sumažintų padalinių apkrovą ir trumpintų laukimo laiką tiems, kurie vis tiek privalo atvykti. Kartu tai galėtų mažinti administracines sąnaudas, nes nuotolinis aptarnavimas paprastai reikalauja mažiau resursų nei kiekvieno kliento aptarnavimas vietoje.
Ar finansinė paskata, komunikacija ir patogesnės skaitmeninės procedūros realiai pakreips statistiką, parodys atnaujinti departamento duomenys artimiausiais metais. Kol kas skaičiai aiškūs: Džordžija turi veikiančias e. paslaugas, bet dauguma klientų vis dar renkasi eilę.
Leave a Reply