Gegužės 8 dieną Zarasų rajono savivaldybėje įvyko pirmasis iniciatyvos Globalūs Zarasai susitikimas, subūręs užsienyje gyvenančius zarasiškius, sugrįžusius kraštiečius, savivaldybės atstovus ir vietos bendruomenę. Renginys vyko gyvai ir nuotoliniu būdu, todėl į pokalbį įsitraukė dalyviai iš skirtingų šalių.
Susitikimo tikslas buvo praktiškas: prie vieno stalo sutelkti žmones, kurie galėtų ne tik pasidalyti patirtimis, bet ir įvardyti, kokių sprendimų reikia, kad sugrįžimas į Zarasus būtų sklandesnis. Renginį atidariusi merė Nijolė Guobienė pabrėžė, kad ryšys su diaspora svarbus ne tik nacionaliniu, bet ir savivaldos lygmeniu.
Nuotoliniu būdu prie diskusijų jungėsi zarasiškiai iš Londono, Niujorko, Liuksemburgo, Italijos Apulijos regiono ir kitų vietovių. Organizatoriai akcentavo, kad tokia forma leidžia įsitraukti ir tiems, kurie kol kas neplanuoja grįžti, tačiau nori prisidėti idėjomis, kontaktais ar profesine patirtimi.
Sugrįžimo tendencijos ir įsitraukimas
Užsienio reikalų ministerijos iniciatyvos Grįžtu LT vadovas Tadas Kubilius susitikime priminė pastaraisiais metais fiksuojamą bendrą tendenciją, kai į Lietuvą sugrįžta daugiau žmonių nei išvyksta. Jo teigimu, įsitraukimas į Lietuvos gyvenimą gali vykti ne vien persikraustant, bet ir per nuotolinę mentorystę, verslo projektus ar profesinių žinių perdavimą.
Renginyje taip pat buvo aptarti Zarasų rajono migracijos skaičiai: pristatyta, kad 2025 metais į rajoną grįžo 90 kraštiečių, o išvyko 60. Tai, dalyvių vertinimu, rodo potencialą, tačiau kartu kelia klausimų dėl darbo pasiūlos, paslaugų prieinamumo ir ilgalaikių perspektyvų šeimoms.
Darbo rinka, paslaugos ir „minkštasis“ nusileidimas
Užimtumo tarnybos iniciatyvos Gal į Lietuvą? atstovės pristatė paslaugas grįžtantiems ir grįžimą svarstantiems žmonėms, akcentuodamos, kad sprendimą dažnai lemia aiški informacija apie darbo rinką, atlygio lūkesčius ir persikėlimo praktinius žingsnius. Diskusijose aptarti darbdavių lūkesčiai, reikalingi įgūdžiai bei dažniausi mitai, su kuriais susiduria grįžtantys.
Praktinėje dalyje daug dėmesio skirta vadinamajam „minkštajam“ nusileidimui: kaip susirasti darbą, susitvarkyti dokumentus, įvertinti kvalifikaciją ir planuoti persikėlimą šeimai. Taip pat pristatyta diasporai draugiško darbdavio iniciatyva, kuri skirta skatinti darbdavius aiškiau komunikuoti grįžtantiesiems aktualias sąlygas ir pagalbą.
Apie Zarasų rajono darbo rinkos situaciją kalbėjo Užimtumo tarnybos Zarasų skyriaus vedėja Virginija Abramavičienė. Susitikime aptartos ir mokymosi galimybės: Zarasų profesinės mokyklos atstovė Lilija Zajančkauskienė pristatė, kokias programas gali rinktis tiek jaunuoliai, tiek persikvalifikavimo ieškantys suaugusieji.
Ką gali duoti diasporos tinklas
Renginyje pristatyta ir Diasporos ir verslo akseleravimo asociacija DivA, akcentuojant, kad ryšiai su diaspora gali būti naudingi ne tik kultūriniu, bet ir ekonominiu požiūriu. Pasak dalyvių, praktinė nauda atsiranda tada, kai kontaktai virsta mentorystės ryšiais, partnerystėmis, investicijomis ar pagalba ieškant specialistų.
Susitikimo metu vyko dalyvių prisistatymai, dalijimasis sugrįžimo istorijomis ir aptarimas, kokių konkrečių žingsnių reikėtų, kad iniciatyva taptų tęstinė. Ne kartą skambėjo mintis, kad ilgalaikį ryšį geriausiai kuria reguliarus dialogas ir aiškūs bendri projektai, kuriuose gali dalyvauti ir užsienyje gyvenantys kraštiečiai.
Zarasų rajono savivaldybė padėkojo dalyvavusiems ir išreiškė lūkestį, kad pirmasis susitikimas taps pradžia nuoseklesniam bendradarbiavimui. Organizatoriai teigia, jog ateities planuose svarstoma tęsti susitikimus, kad grįžtantiems būtų lengviau rasti atsakymus į svarbiausius klausimus apie darbą, mokslą ir kasdienes paslaugas rajone.
Leave a Reply