Šiauliuose veiklą tęsiantys Bendruomeniniai šeimos namai per dešimtmetį tapo viena svarbiausių vietų, kur šeimos gali gauti nemokamą pagalbą, kai pritrūksta jėgų susitvarkyti su krize ar ilgiau užsitęsusiais sunkumais. Čia kreipiamasi dėl santykių įtampos, emocinių išgyvenimų, vaikų auginimo klausimų, netekčių, priklausomybių ar skyrybų.
Nuo 2016 metais Šiauliuose paslaugas teikia VšĮ „Socialinių inovacijų centras“ kartu su VšĮ „Šiaurės Lietuvos kolegija“. Pagalba orientuota ne tik į problemų „gesinimą“, bet ir į prevenciją, kad šeimos įgytų daugiau įgūdžių savarankiškai spręsti kasdienius iššūkius.
Pagalba šeimai nuo A iki Z
Bendruomeniniuose šeimos namuose į vieną sistemą sujungiamos skirtingos paslaugos, kad žmogui nereikėtų klaidžioti tarp institucijų. Dažniausiai teikiamos individualios ir grupinės psichologo konsultacijos, vyksta tėvystės įgūdžių stiprinimo užsiėmimai, organizuojamos savitarpio pagalbos grupės.
Šeimoms taip pat gali būti aktuali mediacija, kai siekiama susitarti dėl konfliktinių klausimų, pavyzdžiui, dėl bendravimo su vaikais ar atsakomybių pasidalijimo po skyrybų. Kai kuriais atvejais pagalbą papildo paslaugos, kurios praktiškai palengvina kasdienybę, pavyzdžiui, pavėžėjimas ar vaikų priežiūra konsultacijų metu.
Kodėl žmonės kreipiasi vis anksčiau?
Specialistų teigimu, keičiasi požiūris į emocinę sveikatą: vis dažniau pagalbos prašoma ne tik tada, kai situacija jau tapusi nevaldoma, bet ir tada, kai norima užkirsti kelią rimtesnei krizei. Tai svarbu, nes ankstyvas įsikišimas dažnai padeda išvengti užsitęsusių konfliktų, santykių nutrūkimo ar gilesnių emocinių pasekmių vaikams.
Tokia kryptis atitinka ir platesnes Europos tendencijas, kai daugiau dėmesio skiriama prevencijai, šeimos funkcionalumo stiprinimui ir paslaugų prieinamumui bendruomenėje. Praktikoje tai reiškia paprastesnį kelią iki specialisto ir mažiau stigmos, kai pagalba tampa įprasta gyvenimo higienos dalimi.
Vienos klientės kelias: nuo krizės iki naujo etapo
Paslaugų prasmę geriausiai parodo realios istorijos. Viena projekto dalyvė, kurios vardas tekste pakeistas, pasakoja į Bendruomeninius šeimos namus pirmą kartą atėjusi emociškai išsekusi po skyrybų ir su nerimu dėl ateities.
„Tuo metu man reikėjo ne tik išklausymo, bet ir aiškių įrankių, kaip atsistoti ant kojų ir priimti sprendimus, kurių ilgai vengiau“, – sakė moteris.
Vėliau, stabilizavus emocinę būseną, ji grįžo konsultacijoms jau kitu klausimu: kaip išlaikyti brandų ryšį naujuose santykiuose ir spręsti nesutarimus nekartojant senų klaidų. Trečiasis sugrįžimas įvyko dėl džiugios priežasties, kai šeima ruošėsi naujam gyvenimo etapui ir norėjo sąmoningai pasirengti pokyčiams.
Tokie atvejai, pasak specialistų, atskleidžia, kad pagalba nebūtinai yra vienkartinė: ji gali tapti palydėjimu per skirtingus gyvenimo tarpsnius. Ilgalaikėje perspektyvoje tai stiprina žmonių atsparumą, padeda geriau atpažinti rizikas ir laiku paprašyti paramos.
Informaciją parengė VšĮ „Socialinių inovacijų centras“ ir VšĮ „Šiaurės Lietuvos kolegija“.
Leave a Reply