Lenkijoje jau 14 metų „Kuchenne rewolucje“ gerbėjams pažįstamas Maciejus Gałanas važinėja po šalį ir tikrina, kas nutiko restoranams po Magdos Gessler „revoliucijų“. Per šį laiką jis aplankė daugiau nei 400 vietų, o dalį jų lanko pakartotinai po kelių metų, kad pamatytų, ar pokyčiai išliko.
Jo istorija prasidėjo 2012 metais, kai atostogaudamas Ustkoje iš smalsumo užsuko į restoraną „Syrenka“ ir pamatė interjerą su laidos pėdsakais. Netrukus vienas vizitas virto nuolatiniu maršrutu: laisvadieniai imti skirti kelionėms į laidoje rodytas vietas, o įspūdžiai pradėti fiksuoti socialiniuose tinkluose.
Iš pradžių Gałanas rašė „Facebook“ formatu, tačiau ilgainiui persikėlė į vaizdo turinį: pasak jo, auditorija nebenorėjo ilgų aprašymų ir labiau vertino realų vaizdą, patiekalus, aplinką bei pokalbius su šeimininkais. Taip gimė „Youtube“ kanalas, kuriame jis rodo ne tik patirtis, bet ir užkulisius: kaip keičiasi meniu, kainodara, komandos, klientų srautai.
„Jei stovi virš bedugnės, turi rizikuoti ir pasitikėti tuo, kas siūlo paskutinę išeitį“, – sakė Maciejus Gałanas, aiškindamas, kodėl daliai restoranų dalyvavimas laidoje tampa ne šou, o bandymu išlikti.
Gałanas pastebi, kad laikui bėgant keitėsi ir pačios laidos dinamika: ankstesnį masinį restoranų norą patekti į projektą keičia situacijos, kai iniciatyvą dažniau rodo kūrėjai, ieškantys istorijų filmavimams. Tai, jo teigimu, susiję ir su bendra gastronomijos aplinka, kurioje savininkai vis dažniau skaičiuoja rizikas, o sprendimus lemia ne tik reklama, bet ir finansinė realybė.
Jo vertinimu, laidos sėkmę dažnai lemia ne vien atnaujintas interjeras ar naujas pavadinimas, o šeimininkų gebėjimas priimti pokyčius ir nuosekliai dirbti po filmavimo. Jis kaip pavyzdį mini restoranus, kurie po „revoliucijos“ stipriai investavo į komunikaciją ir kasdienius procesus, todėl sulaukė nuolatinio klientų srauto, o ne vien trumpalaikio susidomėjimo.
Vis dėlto dalis vietų neišsilaiko, ir tai, pasak jo, dažnai tampa patogia proga kritikams suvesti viską į televizijos formatą. Gałanas pabrėžia, kad gastronomija priklauso nuo daugybės kintamųjų: sezoniškumo, tiekimo grandinių, personalo kaitos, vartotojų įpročių ir kainų augimo, todėl vien filmavimo savaitė negarantuoja ilgalaikio stabilumo.
Per daugelį metų jis užmezgė ryšius su dalimi restauratorių ir kalba apie savotišką bendruomenę, kuri vieni kitiems pataria praktiniais klausimais. Tokie neformalūs ryšiai, jo teigimu, padeda greičiau spręsti kasdienes problemas, nes restoranų versle klaidos kainuoja brangiai, o laiko mokytis iš jų dažnai nebėra.
Kelionės pakeitė ir jo paties karjerą: jis paliko darbą korporacijoje ir Vroclave atidarė amatininkų bei regioninių produktų parduotuvę „Garaż smaku“. Gałanas sako, kad ši idėja nebūtų gimusi, jei ne noras sekti laidos akcentuojamu lokalumu ir sujungti vartotojus su mažais gamintojais bei restoranų tiekėjais.
Paklaustas apie kulinarinių apžvalgininkų atsakomybę, jis teigia sąmoningai vengiantis destruktyvaus turinio, galinčio per vieną vaizdo įrašą pakenkti verslui. Jo požiūriu, vertinant restoraną būtina prisiminti, kad už kiekvienos lėkštės yra žmonės ir darbo vietos, o dienos kokybę gali paveikti ir paprasti, lankytojui nematomi veiksniai.
Leave a Reply