Dvi didžiausios Japonijos internetinės brokerių bendrovės SBI Securities ir „Rakuten Securities“ kuria kriptovaliutomis susietus investicinius fondus savo grupių viduje ir planuoja juos siūlyti smulkiesiems investuotojams. Apie tai pranešė „Nikkei“, o rinkoje tai vertinama kaip ženklas, kad skaitmeninis turtas vis labiau artėja prie tradicinės investavimo infrastruktūros.
Pagal skelbiamą informaciją, SBI planuoja platinti produktus, kuriuos ruošia grupės turto valdymo padalinys, o siūlomas spektras turėtų apimti tiek biržoje prekiaujamus fondus, tiek investicinius fondus, susietus su likvidžiu turtu, pavyzdžiui, bitkoinu ir eteriu. Esminė detalė ta, kad siekiama visą grandinę, nuo produkto kūrimo iki platinimo, valdyti viduje.
„Rakuten Securities“ renkasi panašią kryptį per „Rakuten Investment Management“, o produktus ketina integruoti į prekybą per išmaniojo telefono programėlę. Tokia struktūra gali sumažinti barjerus žmonėms, kurie iki šiol kriptovaliutas pirkdavo tik per specializuotas biržas, atskiras paskyras ar pinigines.
Reguliavimas juda, bet laikas svarbus
Japonijos Finansinių paslaugų agentūra svarsto, kaip atnaujinti investicinių fondų reguliavimo įgyvendinamuosius teisės aktus, kad kriptovaliutos būtų įtrauktos į leidžiamo turto sąrašą. Viešai minimas tikslinis laikotarpis siejamas su 2028 metais, o tai rodo, kad iki pilnos teisinės bazės dar gali prireikti kelerių metų.
Lygiagrečiai vyksta ir platesni pokyčiai: Japonijos Vyriausybė yra pritarusi įstatymo projektui, kuriuo kriptovaliutos būtų perklasifikuotos pagal Finansinių priemonių ir biržų įstatymą. Jei sprendimai būtų priimti dabartinėje parlamento sesijoje, nauja tvarka galėtų įsigalioti jau apie 2027 fiskalinius metus, o tai reikštų griežtesnį ir labiau su vertybiniais popieriais suvienodintą priežiūros modelį.
Kodėl brokeriai renkasi fondus
Tokie produktai kaip investiciniai fondai ar ETF daugeliui investuotojų yra patogesni, nes juos galima laikyti įprastoje vertybinių popierių sąskaitoje, kartu su akcijomis ar obligacijomis. Brokeriams tai taip pat yra labiau pažįstamas verslo modelis, paremtas platinimu, administravimu ir mokesčiais, o ne tiesiogine prekybos rizika.
„Nikkei“ apklausoje minėta, kad dalis kitų didžiųjų Japonijos tarpininkų taip pat svarstytų panašius produktus, kai tik bus aiškesnis reguliavimo rėmas. Tuo pat metu kai kurios grupės jau viešai signalizavo apie pasirengimą kurti vidinius sprendimus, o tai rodo besiformuojančią konkurenciją dėl pirmųjų pozicijų, jei rinka bus atverta plačiau.
Kada gali atsirasti kriptovaliutų ETF
Laiko horizontą papildo ir signalai iš biržos pusės: Tokijo vertybinių popierių biržoje kriptovaliutų ETF tema siejama su 2027 metais, jei bus užbaigti teisiniai pakeitimai ir aiškiai sutvarkytas mokesčių taikymas. Tai būtų ankstesnis scenarijus nei anksčiau rinkoje aptarinėtas 2028 metų terminas.
Jei reguliavimas bus užfiksuotas, o didieji brokeriai iš tiesų pasiūlys fondus plačiai auditorijai, Japonijoje gali įvykti lūžis: kriptovaliutų ekspozicija iš nišinės, techninių žinių reikalaujančios veiklos persikeltų į labiau kasdienę investavimo aplinką. Vis dėlto, galutinis tempas priklausys nuo teisėkūros sprendimų ir nuo to, kokius produktų rizikos bei informacijos atskleidimo standartus nustatys priežiūros institucijos.
Leave a Reply