Paraksantinas – junginys, kurį organizmas natūraliai pagamina skaidydamas kofeiną – vis dažniau atsiranda energiniuose gėrimuose ir net kai kuriuose kavos produktuose kaip galimas kofeino pakaitalas.
Gamintojai teigia, kad vartojant šią medžiagą tiesiogiai galima pasiekti tolygesnį budrumą: žadama „švari, sutelkta energija“, mažiau drebulio ir neva nebūna staigaus nuovargio bangos.
Šiuo metu paraksantiną kaip alternatyvų stimuliatorių bando įvairios gėrimų ir maisto papildų bendrovės. Eksperimentuoja ir kai kurie kavos prekių ženklai – jie šį junginį pristato kaip kitokį būdą suteikti žvalumo, nepasikliaujant vien kofeinu.
Ši tendencija – platesnės kofeino alternatyvų paieškos dalis, kai gėrimų rinkoje įmonės siekia išsiskirti. Kartu tai atspindi augantį „funkcinių“ gėrimų segmentą, kuriame žadamas geresnis susikaupimas, ilgiau trunkanti energija ar kitos veiklos efektyvumą gerinančios savybės.
Pati idėja paprasta: kadangi paraksantinas yra pagrindinis kofeino metabolizmo produktas ir, manoma, atsakingas už nemažą dalį stimuliuojančio poveikio, vartojamas tiesiogiai jis galėtų sukelti panašų budrumą, bet su mažiau nepageidaujamų reiškinių.
Vis dėlto moksliniai įrodymai dar tik kaupiasi. Daug žinių apie paraksantiną gauta iš nedidelių tyrimų arba iš darbų, kurių tikslas buvo suprasti, kaip organizmas apdoroja kofeiną.
Paraksantinas, kaip ir kofeinas, budrumą didina slopindamas adenozino veiklą. Adenozinas – smegenyse veikiantis cheminis pasiuntinys, kuris dienos eigoje prisideda prie mieguistumo didėjimo. Sumažėjus adenozino signalams, žmonės dažnai jaučiasi žvalesni, o dėmesys ir reakcijos laikas trumpam gali pagerėti.
Kai kurie ankstyvieji tyrimai rodo, kad paraksantinas gali pagerinti kognityvines funkcijas. Nedidelėse studijose, lyginant su placebu, fiksuotas dėmesio, reakcijos laiko ir trumpalaikės atminties pagerėjimas, o poveikis kartais trukdavo iki šešių valandų po 200 mg kapsulės.
Naujesni duomenys leidžia manyti, kad po fizinio krūvio paraksantinas kognityviniams rodikliams gali būti net veiksmingesnis už kofeiną. Tačiau įrodymų bazė kol kas ribota, o nepriklausomų, didesnės apimties pakartotinių tyrimų vis dar trūksta.
Šiuo metu vykdomi arba neseniai baigti tyrimai, kuriuose vertinamos 200–300 mg dozės. Tikimasi, kad jų rezultatai padės aiškiau suprasti, kaip tokie kiekiai veikia kasdienėmis sąlygomis.
Ne mažiau svarbus klausimas – saugumas. Ankstyvieji laboratoriniai duomenys rodo, kad paraksantinas nedaro žalos DNR ir standartiniuose toksikologiniuose bandymuose su gyvūnais atrodo pakankamai saugus.
Tačiau šios išvados daugiausia remiasi tyrimais su gyvūnais, o ilgalaikių tyrimų su žmonėmis yra gerokai mažiau nei kofeino atveju, kuris tiriamas dešimtmečiais.
Reguliuotojai taip pat dar vertina šią medžiagą. Europoje paraksantinas šiuo metu nagrinėjamas kaip „naujas maisto produktas“. Viešai pateikiamoje vertinimo santraukoje nurodoma, kad nedidelės trukmės tyrimuose su suaugusiaisiais, vartojusiais iki 200 mg per parą savaitę, medžiaga buvo gerai toleruojama.
Kartu pabrėžiama, kad paraksantinas neturi ilgos vartojimo istorijos maiste, todėl jam turėtų būti taikomos panašios atsargumo priemonės kaip kofeinui. Tai reiškia, kad jis nerekomenduojamas vaikams ir nėštumo metu.
Kai kuriuose paraksantino pagrindu sukurtuose gėrimuose vienoje porcijoje gali būti apie 200–300 mg. Tai panašu į stimuliuojančią dozę, esančią stiprioje kavoje ar didelio kofeino energiniuose gėrimuose, todėl toks kiekis turėtų būti vertinamas kaip dalis bendros dienos stimuliantų normos.
Įmonės tokius produktus neretai pristato kaip suteikiančius „švaresnę“ ar „švelnesnę“ energiją, tačiau šie terminai neturi aiškios mokslinės reikšmės. Kai kuriems žmonėms paraksantino poveikis iš tiesų gali pasirodyti tolygesnis, tačiau didelių, nepriklausomų tiesioginių palyginamųjų tyrimų su kofeinu kol kas trūksta.
Tyrimai, kuriuose paraksantinas vertinamas tiesiogiai, rodo, kad poveikis dėmesiui ir budrumui gali trukti kelias valandas. Vis dėlto dauguma bandymų vyko griežtai kontroliuojamomis sąlygomis, o ne realiame gyvenime, kur stimuliančius gėrimus žmonės vartoja įvairiomis aplinkybėmis.
Ar paraksantinas gali pasiūlyti „geresnę“ energiją? Kai kuriems žmonėms – galbūt, tačiau moksliniai duomenys dar neleidžia daryti tvirtų išvadų. Svarbiausia, ko paraksantinas kol kas neturi, – ilgos ir plačios žmonių tyrimų istorijos, kokią turi kofeinas.
Nors toksikologiniai duomenys su gyvūnais ir trumpalaikiai tyrimai su žmonėmis nuteikia optimistiškai, vis dar neaišku, kas nutinka reguliariai vartojant didesnius kiekius, pavyzdžiui, kelis gėrimus per dieną, kuriuose iš viso būtų apie 300 mg ar daugiau.
Kadangi daugelis žmonių stimuliantus kasdien gauna iš kavos, arbatos ar energinių gėrimų, net ir nedideli skirtumai, kaip šios medžiagos veikia miegą, širdies ritmą ar medžiagų apykaitą, ilgainiui gali turėti reikšmės.
Kol kas paraksantiną racionalu vertinti panašiai kaip kofeiną: rinktis mažiausią veiksmingą dozę, nevartoti vėlai dieną, nemaišyti su kitais stimuliantais ir saugoti miegą bei atsigavimą.
Vis dėlto pažadai, kad paraksantinas visiškai panaikina drebulį ir „energijos kritimą“, šiuo metu lenkia turimus mokslinius įrodymus, o ilgalaikio saugumo duomenų apie maždaug 300 mg dozes vis dar trūksta.
Tekstas parengtas pagal „The Conversation“ publikuotą medžiagą.
Leave a Reply