Endometriozė – skausminga ir gyvenimo kokybę smarkiai bloginanti būklė, kuri, kaip skaičiuojama, paveikia apie 10 proc. moterų visame pasaulyje. Ji pasireiškia tuomet, kai į gimdos gleivinę panašus audinys (židiniai) ima augti kitose kūno vietose, dažniausiai – dubens srityje.
Endometriozės gydymas neretai būna sudėtingas. Dažniausiai taikomi du keliai: stengiamasi užkirsti kelią židinių augimui arba jie šalinami chirurginiu būdu. Tačiau net ir po operacijos simptomai dažnai visiškai neišnyksta.
Ilgą laiką endometriozė buvo laikoma išimtinai ginekologine liga. Vis dėlto daugėjant mokslinių duomenų, toks požiūris vis dažniau kritikuojamas – jis esą pernelyg supaprastina sudėtingą ligos prigimtį.
Vis daugiau tyrimų rodo, kad endometriozė gali veikti ne vien reprodukcinę sistemą. Mokslininkai atkreipia dėmesį, jog ši būklė siejama su imuninės sistemos pokyčiais visame organizme.
Endometriozę pripažinus viso kūno, su imunitetu susijusia liga, būtų lengviau paaiškinti, kodėl simptomai dažnai neapsiriboja vien dubens skausmu. Toks požiūris taip pat padėtų suprasti, kodėl gydymas neretai būna mažai veiksmingas, o simptomus suvaldyti – sunku.
Uždegimas – natūrali organizmo reakcija į sužeidimą ar ligą – yra svarbi imuninės sistemos dalis. Be to, jis atlieka reikšmingą vaidmenį ir menstruacijų cikle.
Tačiau kai uždegimas tampa lėtinis arba nebekontroliuojamas, jis gali sukelti rimtų problemų. Tai būdinga autoimuninėms ligoms, pavyzdžiui, reumatoidiniam artritui, kai imuninė sistema pernelyg stipriai reaguoja net tuomet, kai realios grėsmės nėra.
Lėtinis uždegimas laikomas vienu pagrindinių endometriozės veiksnių. Visgi naujesni duomenys leidžia manyti, kad tokios imuninės reakcijos pasekmės gali būti gerokai platesnės, nei anksčiau manyta.
Remiantis naujausiais tyrimais, imuninė reakcija gali persikelti už dubens ribų – į kraujotaką ir kitas organizmo sistemas. Tai galėtų paaiškinti, kodėl endometriozė daliai žmonių sukelia visą kūną apimančius simptomus.
Pastebima, kad sergant endometrioze kai kurios imuninės ląstelės prasčiau „susitvarko“ su židiniais – joms sunkiau juos pašalinti. Tuo pačiu metu kraujyje dažnai nustatomi didesni uždegiminius procesus skatinančių imuninių baltymų, vadinamų citokinais, kiekiai, pavyzdžiui, IL-6 ir IL-1β.
Toks imuninės sistemos disbalansas sudaro palankias sąlygas židiniams augti ir išlikti. Be to, pakitusi imuninė reakcija gali turėti „bangos efektą“ ir prisidėti prie plataus simptomų spektro.
Dalis endometrioze sergančių žmonių susiduria ne tik su dubens skausmu, bet ir su alinamu nuovargiu, pažintiniais sunkumais (vadinamuoju „smegenų rūku“) bei išplitusiu skausmu visame kūne. Klinikinėse rekomendacijose šie simptomai dažnai pabrėžiami nepakankamai, nors kasdienybėje jie gali būti ne mažiau trikdantys nei pats dubens skausmas.
Sisteminis uždegimas gali būti įtikinamas tokių simptomų paaiškinimas. Kraujyje cirkuliuojantys citokinai gali daryti įtaką smegenų veiklai ir energijos reguliacijai. Kai kurių autoimuninių ir lėtinio skausmo sutrikimų atvejais didesnis citokinų (įskaitant IL-6) kiekis siejamas su prastesne koncentracija, miego sutrikimais ir nuovargiu.
Tikėtina, kad panašūs procesai vyksta ir sergant endometrioze. Tai reikštų, jog „nematomi“ simptomai gali būti tiesioginė biologinė uždegimo pasekmė, o ne vien antrinis atsakas į skausmą.
Imuninės sistemos sutrikimai taip pat gali paaiškinti, kodėl vis daugiau mokslinių darbų kalba apie galimą endometriozės ir autoimuninių ligų sąsają.
2025 metais atliktas didelės apimties tyrimas analizavo apie 330 tūkst. endometrioze sergančių pacientų duomenis ir juos palygino su 1,2 mln. kontrolinės grupės žmonių, kurie šios būklės neturėjo. Nustatyta, kad per dvejus metus nuo endometriozės diagnozės sergantiesiems maždaug dukart dažniau buvo diagnozuojama ir autoimuninė liga, pavyzdžiui, reumatoidinis artritas, vilkligė, išsėtinė sklerozė ar Hašimoto liga.
Tai nereiškia, kad endometriozė pati savaime yra autoimuninė liga. Tačiau rezultatai rodo galimus bendrus mechanizmus: lėtinį uždegimą, sutrikusį imuninių ląstelių aktyvumą ir problemas, susijusias su imuninės sistemos gebėjimu tinkamai atpažinti organizmo audinius.
Tokie sutampantys bruožai stiprina argumentus, kad endometriozę verta vertinti kaip sisteminį, su imuniniais procesais susijusį sutrikimą.
Endometriozės suvokimas kaip viso kūno ligos galėtų iš esmės pakeisti diagnostiką, gydymo kryptis ir bendrą požiūrį į šią būklę. Tai taip pat galėtų priartinti prie veiksmingesnių sprendimų.
Šiuo metu taikomi gydymo metodai daugiausia orientuoti į reprodukcinę sistemą. Tačiau jei endometriozė iš tiesų susijusi su plačiai paplitusiu imuninės sistemos disbalansu, ateityje daugiau vilčių gali teikti gydymas, nukreiptas į imuninės sistemos reguliavimo kelius ir uždegimo kontrolę.
Platesnis požiūris gali būti naudingas ir patiems pacientams. Jis padėtų suprasti, kad tokie simptomai kaip nuovargis, sąnarių skausmai, pažintiniai sunkumai ar padidėjęs imuninės sistemos jautrumas nėra „įsivaizduojami“ ar nesusiję. Jie gali būti ligos biologijos dalis.
Toks supratimas gali sustiprinti žmonių galimybes atstovauti sau sveikatos priežiūros sistemoje, kur sisteminiai simptomai neretai nuvertinami arba laikomi antraeiliais.
Be to, sisteminis požiūris gali paskatinti ieškoti papildomų savijautos gerinimo būdų, orientuotų į uždegimo mažinimą ir bendrą gerovę. Nors tai nėra išgydančios priemonės, daliai žmonių palengvėjimą gali suteikti švelnus judėjimas, streso reguliavimo technikos ar šilumos ir šalčio kontrastinės procedūros, padedančios valdyti skausmą ar uždegimo paūmėjimus.
Augant mokslinių įrodymų bazei darosi aiškiau, kad endometriozė nėra vien reprodukcinės sistemos problema ar „tiesiog sunkios mėnesinės“. Tai daugiaplanis, uždegiminis sutrikimas, galintis daryti įtaką įvairioms organizmo funkcijoms.
Endometriozės supratimas kaip sisteminės, imuninės prigimties ligos gali tapti svarbiu žingsniu link geresnio gydymo, tikslesnės pagalbos ir palankesnių sveikatos rezultatų.
Autorės: April Rees, biochemijos ir imunologijos dėstytoja, „Swansea University“, ir Laura Elizabeth Cowley, vyresnioji tyrimų specialistė ir duomenų mokslininkė, sveikatos duomenų mokslo srityje, „Swansea University“.
Leave a Reply