III laipsnio nutukimas, dar vadinamas itin sunkiu nutukimu, yra lėtinė liga, siejama su ypač didele komplikacijų rizika. Klinikinėje praktikoje jis dažniausiai nustatomas, kai kūno masės indeksas viršija 40 kilogramų kvadratiniam metrui, tačiau vertinama ir bendra sveikatos būklė bei riebalinio audinio pasiskirstymas.
Specialistai pabrėžia, kad tai nėra vien „didesnis antsvoris“. Didelis riebalinio audinio perteklius veikia kaip aktyvus organas: keičia hormonų pusiausvyrą, skatina uždegiminius procesus ir didina atsparumą insulinui, todėl sutrinka medžiagų apykaita ir kyla ilgalaikių ligų grėsmė.
Kas iš tiesų lemia ligą?
Nors visuomenėje nutukimas dažnai aiškinamas vien mityba ir fizinio aktyvumo stoka, itin sunki forma paprastai turi sudėtingesnes priežastis. Riziką didina genetiniai veiksniai, hormonų sutrikimai, ilgalaikis stresas, miego trūkumas, taip pat psichikos sveikatos problemos, pavyzdžiui, depresija ar emocinis valgymas.
Svarbu ir tai, kad nutukimas susijęs su organizmo signalais, kurie reguliuoja alkį ir sotumą. Daliai žmonių šie mechanizmai veikia taip, kad vien valios pastangų ar trumpalaikių dietų nepakanka, o bandymai dažnai baigiasi svorio grįžimu.
Kokias pasekmes dažniausiai sukelia?
III laipsnio nutukimas didina 2 tipo cukrinio diabeto, arterinės hipertenzijos ir riebalų apykaitos sutrikimų tikimybę. Dėl to auga širdies ir kraujagyslių ligų rizika, įskaitant širdies nepakankamumą bei širdies ritmo sutrikimus.
Didelis kūno svoris taip pat stipriai apkrauna atramos ir judėjimo sistemą. Kelio ir klubo sąnariai, stuburas greičiau dėvisi, dažnėja lėtinis skausmas, mažėja judrumas, o tai dar labiau apsunkina galimybes didinti fizinį aktyvumą.
Dažna problema yra miego apnėja ir kiti kvėpavimo sutrikimai, galintys lemti naktinį deguonies trūkumą ir papildomą krūvį širdžiai. Tyrimuose nutukimas taip pat siejamas su didesne kai kurių onkologinių ligų rizika, pavyzdžiui, storosios žarnos, kasos, krūties, inkstų ar gimdos kūno vėžiu.
Ne mažiau svarbus ir psichologinis aspektas: žmonės neretai susiduria su stigma, patyčiomis ir kaltinimu, o tai gali didinti nerimą, bloginti savivertę ir skatinti užburtą ratą, kai emocinė būsena dar labiau apsunkina gydymą.
Gydymas: nuo įpročių iki vaistų ir operacijų
Šiuolaikinė medicina nutukimą vertina kaip lėtinę būklę, todėl tikslas nėra trumpalaikis svorio kritimas, o ilgalaikiai pokyčiai. Pagrindas išlieka mitybos korekcija, palaipsnis fizinio aktyvumo didinimas, miego ir streso valdymas, o prireikus ir psichologinė bei elgesio terapija.
Net ir santykinai nedidelis svorio sumažėjimas gali pagerinti gliukozės kontrolę, kraujospūdį bei lipidų rodiklius, todėl gydymas dažnai pradedamas realistiškais, saugiais tikslais. Praktikoje itin svarbu, kad planas būtų individualus ir įgyvendinamas, atsižvelgiant į skausmus, dusulį ar kitas gretutines problemas.
Vis didesnį vaidmenį turi ir medikamentinis gydymas, ypač pacientams, kuriems vien gyvenimo būdo pokyčių nepakanka. Gydytojai, įvertinę riziką ir gretutines ligas, gali skirti vaistų, kurie padeda mažinti apetitą, gerina sotumo pojūtį ir palengvina ilgalaikį svorio kontrolės procesą.
Atskirais atvejais svarstoma bariatrinė chirurgija, kuri nelaikoma kosmetine priemone ar greitu sprendimu. Operacija dažniausiai rekomenduojama esant labai dideliam kūno masės indeksui arba kai yra reikšmingų komplikacijų, tačiau sprendimas priimamas vertinant bendrą sveikatos būklę, ankstesnius gydymo bandymus ir pasirengimą ilgalaikiams gyvenimo pokyčiams.
Specialistai pabrėžia, kad operacija nėra gydymo pabaiga. Ilgalaikę sėkmę lemia nuolatinės kontrolės, mitybos režimo laikymasis, vitaminų ir mikroelementų stebėsena, fizinio aktyvumo grįžimas bei komandinė priežiūra, kurioje dažnai dalyvauja šeimos gydytojas, dietologas, endokrinologas ir psichologas.
Leave a Reply