Buvęs „Arsenal“ futbolininkas ir Prancūzijos rinktinės žaidėjas Mathieu Flamini šiandien sieja savo karjerą su pramone: jis vadovauja bendrovei, kuriančiai biožaliavomis paremtas chemines medžiagas. Jo teigimu, Europai būtų klaida silpninti aplinkosaugos politiką vien tam, kad trumpuoju laikotarpiu atpigintų gamybą.
Flamini pabrėžia, kad vien anglies dioksido kainodaros mažinimas Europos neprilygins konkurentams, kurie dažnai gamina pigiau dėl kitokių energijos kainų, subsidijų ar žemesnių aplinkosaugos standartų. Pasak jo, Europos pranašumas gali būti ne taisyklių atsisakymas, o kryptingas perėjimas prie mažiau taršių technologijų ir naujų medžiagų.
Žalioji chemija kaip konkurencingumo planas
Flamini kartu su partneriais 2013 metais įkūrė „GF Biochemicals“, kuri iš žemės ūkio atliekų gamina bio pagrindo chemines medžiagas. Tokie ingredientai naudojami kasdieniuose produktuose, pavyzdžiui, dažuose, kosmetikoje ar valymo priemonėse, todėl pokytis, jo teigimu, gali vykti ne teorijoje, o realiose tiekimo grandinėse.
Jo argumentas dvigubas: iškastinis kuras didina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, o didelė dalis naftos ir dujų yra importuojama, kas silpnina Europos strateginę autonomiją. Dėl to pramonės transformacija, anot jo, yra neišvengiama, panašiai kaip automobilių sektoriuje vyksta perėjimas nuo vidaus degimo variklių prie elektrifikacijos.
Kodėl ginčai dėl ETS ir kainų neišnyksta
Diskusijos dėl ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos ir anglies dioksido kainos pastaraisiais metais aštrėja dėl lėtesnio ekonomikos augimo ir spaudimo energijai imlioms šakoms. Dalies politikų ir pramonės atstovų nuomone, griežtesni reikalavimai didina sąnaudas ir skatina gamybą perkelti į trečiąsias šalis.
Flamini laikosi priešingos pozicijos: jei Europa susilpnins taisykles, ji rizikuoja prarasti investicijas į švaresnes technologijas ir ilguoju laikotarpiu atsilikti nuo regionų, kurie jau kuria naujas tiekimo grandines. Jo teigimu, konkurencingumas turėtų būti grindžiamas inovacijomis, efektyvumu ir vietine pridedamąja verte, o ne bandymu grįžti prie pigesnių, bet taršesnių sprendimų.
Bioekonomika, kvotos ir anglies pasienio mechanizmas
Vienas iš Flamini siūlymų yra aktyvesnė ES parama bioekonomikai, tai yra pramonės krypčiai, kuri remiasi tvariomis biologinės kilmės žaliavomis, o ne iškastiniais ištekliais. Jo manymu, be aiškių paskatų ir stabilios reguliacinės krypties Europoje gali trūkti investicijų į gamybos pajėgumus, o rinką perims konkurentai.
Jis taip pat kelia idėją dėl žaliųjų kvotų chemijos produktams, kad dalis sudėties būtų bio pagrindo. Tokios priemonės, anot jo, gali sukurti nuspėjamą paklausą, kuri padeda pramonei planuoti plėtrą ir mažina riziką, kad tvarūs sprendimai liks nišiniai.
Kitas akcentas yra sąžiningos konkurencijos principas importui: jei europinė gamyba moka už taršą, panašus principas turėtų būti taikomas ir įvežamiems produktams. Flamini pabrėžia, kad anglies dioksido pasienio korekcinis mechanizmas gali padėti išvengti taršos perkėlimo ir suvienodinti sąlygas, kai prekės atkeliauja iš šalių, kuriose klimato politika yra švelnesnė.
Leave a Reply