Niujorko valstijoje esantis Senekos ežeras daugiau nei tris šimtmečius garsėjo paslaptingais dundesiais, kuriuos vietiniai prilygindavo patrankų šūviams. Šie garsai buvo fiksuojami dar XVIII amžiuje ir tapo regiono legenda, o jų kilmė ilgą laiką liko neaiški.
Senekos ežero reiškinys, dažnai vadinamas Senekos patrankomis, per laiką apaugo įvairiais aiškinimais. Nuo dvasinių pasakojimų iki spėlionių apie karinius bandymus ar kitus retus gamtos procesus, tačiau patikimų įrodymų, kas sukelia staigius trenksmus, nebuvo.
Atsakymas rastas ežero dugne
Mokslininkų komanda, tyrusi ežerą hidrolokacijos ir dugno žemėlapio sudarymo metodais, ežero dugne aptiko didelį skaičių įdubų. Tyrėjai skelbė užfiksavę 144 kraterius, kurių gylis siekia apie 9 metrus, o skersmuo vietomis išauga iki 120 metrų.
Vandens ir dugno nuosėdų mėginių analizė parodė po nuosėdomis susikaupusias metano ir kitų dujų sankaupas. Tai sustiprino hipotezę, kad paslaptingų garsų priežastis susijusi ne su paviršiaus reiškiniais, o su periodiškais dujų proveržiais iš gelmės.
Kaip atsiranda garsas, primenantis šūvį
Pagal tyrėjų aiškinimą, metanas laikui bėgant kaupiasi po nuosėdų sluoksniais, kol slėgis pasiekia ribą. Tuomet dujos staiga prasiveržia, suformuodamos didelius burbulus, kurie kylant sukelia smūgines bangas ir girdimą dundesį.
Krateriai ežero dugne laikomi šių „dujų išsiveržimų“ pėdsakais. Kitaip tariant, tai ne vienkartinis incidentas, o ilgą laiką pasikartojantis geologinis ir cheminis procesas, galintis pasireikšti nereguliariais intervalais.
Kodėl Senekos ežere efektas toks ryškus
Senekos ežeras yra vienas giliausių vadinamųjų Finger Lakes ežerų, o jo forma ir gylis, mokslininkų vertinimu, gali veikti kaip natūralus rezonatorius. Dėl to garsas sustiprėja ir kartais sklinda gerokai toliau nei ežero pakrantės zona.
Tyrėjai pabrėžia, kad toks paaiškinimas svarbus ne tik legendai išsklaidyti. Metano išsiskyrimas vandens telkiniuose yra aktuali klimato ir saugos tema, nes metanas yra šiltnamio efektą sukelianti duja, o staigūs dujų proveržiai kai kuriose pasaulio vietose gali kelti riziką.
Vis dėlto Senekos ežero atveju reiškinys, sprendžiant iš turimų duomenų, nėra laikomas tiesiogine grėsme gyventojams. Be to, pastaraisiais metais pranešimų apie itin garsius dundesio epizodus pasitaikė rečiau, todėl mokslininkai neatmeta, kad aktyvumas gali svyruoti dėl kintančių gamtinių sąlygų.
Leave a Reply