Australijoje įprastas gruzdinto sūrio sumuštinis turi savitą versiją, vadinamą jaffle. Skirtumas paprastas, bet esminis: sumuštinis užspaudžiamas ir sandariai uždaromas, todėl įdaras neišbėga ir jį patogu valgyti kelyje.
Ši idėja išpopuliarėjo dėl specialaus presinio skrudintuvo, kuriame du metaliniai paviršiai suspaudžia duonos riekes ir kartu užlydo kraštus. Taip susiformuoja tarsi kišenė, kuri įdarą išlaiko viduje net tada, kai jis visiškai išsilydęs.
Kaip atsirado jaffle?
Šaltiniai apie buitinę techniką ir Australijos kulinarinę istoriją mini, kad jaffle tipo presinis skrudintuvas pradėtas sieti su pokariu ir namų ūkių modernėjimu. Būtent tada virtuvėje išpopuliarėjo kompaktiški prietaisai, leidę greitai pasigaminti karštą maistą be orkaitės.
Vėliau jaffle idėją perėmė ir kiti gamintojai, o tarptautinėje rinkoje įsitvirtino „Breville“ sumuštinių skrudintuvai. Jie dažnai formuoja du sujungtus trikampius, o sandarūs kraštai leidžia sumuštinį laikyti rankoje nebijant varvančio sūrio.
Kodėl tai patogu pietums?
Jaffle vertinamas dėl praktiškumo: užspausti kraštai sumažina netvarką, o pats sumuštinis ilgiau išlieka vientisas. Dėl to jis tinka ne tik namams, bet ir darbui, kelionei ar vaikų pietų dėžutei.
Dar vienas privalumas yra universalumas, nes galima naudoti ne vien sūrį. Į vidų dedami vakarykščiai likučiai, pavyzdžiui, vištiena ar tirštesni troškiniai, o saldžiam variantui pasirenkami bananai ar riešutų kremas.
Vienas įspėjimas dėl įdaro
Didžiausia jaffle rizika ta pati, kaip ir bet kurių karštų sumuštinių: pirmas kąsnis gali nudeginti, nes įdaras įkaista labiau nei duona. Praktika rodo, kad verta palaukti kelias minutes ir tik tuomet perpjauti ar valgyti.
Norint geriausio rezultato, dažniausiai sviestu ar kitu riebalu patepama duonos išorė, kad ji tolygiai apskrustų. O įdarą verta rinktis tirštesnį, kad jis neištekėtų dar prieš kraštams galutinai užsispaudžiant.
Leave a Reply