Karščio banga ar užsitęsusios liūtys dažnai baigiasi tuo pačiu: agurkai pražysta, bet vaisių užuomazgos pagelsta ir nunyksta. Dažniausiai problema kyla ne dėl vienos priežasties, o dėl kelių sutapimų: per šalta arba per šlapia dirva, prastas apdulkinimas, mitybos disbalansas ir per tankus lapynas.
Agurkai yra šilumamėgiai, todėl geriausiai auga, kai dienomis vyrauja apie 22–28 laipsnius šilumos, o naktimis 16–20. Kai dirva atvėsta maždaug iki 15 laipsnių ar mažiau, šaknys sulėtina darbą, augalas taupo energiją ir pirmiausia maitina lapus, o ne naujas užuomazgas.
Per karščius situacija apsiverčia: augalas patiria stresą, žiedadulkės tampa mažiau gyvybingos, o apdulkinimas suprastėja. Staigūs temperatūros šuoliai, pavyzdžiui, kai vėsi naktis pereina į itin karštą dieną, skatina agurką dalies užuomazgų tiesiog atsisakyti, kad išlaikytų pagrindinius ūglius.
Kodėl liūtys kenkia užuomazgoms?
Ilgai lyjant dirvos poros prisipildo vandens, todėl šaknims ima trūkti deguonies. Tokiu atveju prastėja maisto medžiagų pernaša, sulėtėja augimas, o jauni vaisiai gali būti numetami net tada, kai pats augalas atrodo žalias.
Po liūčių dažna klaida yra toliau gausiai laistyti. Pirmas tikslas turėtų būti ne vanduo, o oras šaknims: kai tik leidžia sąlygos, verta lengvai supurenti tarpueilius ir pasirūpinti, kad lapai negulėtų ant šlapios žemės.
Boras ir lapų purškimas: kada verta?
Žydėjimo metu augalui itin svarbūs mikroelementai, o vienas jų yra boras. Jis prisideda prie žiedadulkių vamzdelio formavimosi ir padeda perkelti cukrus į žiedus bei jaunas užuomazgas, todėl esant trūkumui agurkėliai ties žiedo pagrindu gali gelsti ir nustoti augti.
Jei augalai atrodo nusilpę, pirmiausia svarbu sutvarkyti bendrą mitybą ir drėgmės režimą, nes vien boras derliaus neišgelbės. Purškimus verta atlikti atsargiai, nes riba tarp naudingos ir per didelės dozės yra siaura, o perteklius gali pažeisti lapus.
Praktikoje dažniausiai rekomenduojama purkšti žydėjimo pradžioje, ryte arba vakare, kai nėra kaitros ir augalai nėra ištroškę. Boro rūgštis paprastai skiedžiama maždaug 0,5–1 gramu litrui vandens, o esant užsitęsusiam stresui purškimą kartais kartoja po 10–14 dienų, vertinant augalo būklę.
Laistymas ir formavimas per stresą
Karštu metu agurkams kenkia laistymas nereguliariai, kai po kelių sausų dienų augalai staiga gausiai užpilami. Patikimesnė taktika yra laistyti rečiau, bet gausiau, kad drėgmė pasiektų gilesnį sluoksnį, o ne tik sudrėkintų paviršių.
Norint sumažinti dirvos perkaitimą ir drėgmės svyravimus, padeda mulčiavimas šiaudais, kompostu ar pradžiūvusia žole. Mulčias stabilizuoja mikroklimatą prie šaknų ir po lietaus mažina dirvos suslėgimą, kuris taip pat blogina šaknų aprūpinimą oru.
Dar viena dažna priežastis, kodėl užuomazgos neišsilaiko, yra per tankus krūmas. Kai lapija labai sutankėja, prastėja šviesos patekimas ir oro judėjimas, drėgmė laikosi ilgiau, todėl didėja ligų rizika, o žiedams ir jauniems vaisiams tenka mažiau augalo energijos.
Prie žemės prigludusius lapus verta pašalinti, kad jie nesiliestų su drėgna dirva, o silpnus šoninius ūglius praretinti. Po stiprių liūčių genėti reikėtų tik lapams visiškai išdžiūvus, nes šviežios žaizdos ant šlapių augalų yra palankios infekcijoms.
Jei agurkai nemegzda, dažniausiai suveikia paprastas derinys: stabilus laistymas, šaknims palankus dirvos oras po liūčių, saikingas tręšimas ir praretintas krūmas. Toks komplektas gerina apdulkinimo sąlygas ir padeda augalui išmaitinti daugiau užuomazgų net permainingą vasarą.
Leave a Reply