Kodėl česnakai leidžia žiedynstiebius
Kietakaklių česnakų veislės vasaros pradžioje išaugina standų žiedynstiebį, kurio viršuje formuojasi svogūnėliai. Nors sėklų česnakai beveik nesubrandina, augalas vis tiek skiria energijos šiam stiebui ir žiedynui.
Kol žiedynstiebis ilgėja, dalis augalo pagamintų angliavandenių keliauja į stiebą, o ne į požeminę galvutę. Dėl to, laiku jo nepašalinus, galvutės dažniau užauga mažesnės, o skiltelės būna menkiau išsivysčiusios.
Praktikoje derliaus skirtumas priklauso nuo dirvos ir auginimo sąlygų. Lengvesnėje, smėlingoje dirvoje žiedynstiebių pašalinimas gali duoti ryškesnį efektą ir padidinti derlių iki maždaug 15 proc., o sunkesnėje ir derlingesnėje dirvoje pokytis dažniausiai mažesnis.
Kada ir kaip pašalinti žiedynstiebius
Tinkamiausias metas paprastai ateina antroje birželio pusėje, kai žiedynstiebis ima riestis į kilpą. Tai aiškus signalas, kad stiebas jau pakankamai paaugęs, tačiau dar nėra pilnai sumedėjęs.
Pašalinimą verta atlikti sausą dieną, kai augalai nudžiūvę po rasos, tai yra iki pietų arba ankstyvą popietę. Sausesnė žaizda greičiau užsitraukia, o drėgmė ant audinių didina infekcijų riziką.
Jauną, minkštą stiebą dažnai patogu nulaužti ranka, tačiau svarbu nepalikti pusiau nulaužto likučio. Jei stiebas jau kietas ir lūžta netvarkingai, jį geriau nupjauti švariu, aštriu įrankiu kiek įmanoma aukščiau virš viršutinių lapų.
Ne visos veislės žiedynstiebius išleidžia vienu metu, todėl lysvę verta apžiūrėti kas kelias dienas. Pašalinus stiebus palaipsniui, sumažėja rizika pavėluoti ir prarasti dalį potencialaus galvučių augimo finišo tiesiojoje.
Ką daryti po pašalinimo ir kaip neprarasti derliaus
Po žiedynstiebių pašalinimo česnakų galvutės intensyviausiai priauga masės, todėl kritiškai svarbi tampa drėgmė dirvoje. Jei birželis sausas, česnakus verta laistyti rečiau, bet gausiai, kad vanduo pasiektų šaknis, o ne sudrėkintų tik paviršių.
Laistant geriau vengti lapų šlapinimo, ypač vėsesniais vakarais, nes tai didina grybinų ligų riziką. Drėgmę dirvoje padeda išlaikyti mulčias, pavyzdžiui, nupjauta žolė ar šiaudai, jis taip pat pristabdo piktžoles.
Jei dirva skurdi, šiuo etapu dažniau rekomenduojamos trąšos, kuriose daugiau kalio, o ne azoto. Perteklinis azotas vasaros pradžioje skatina lapiją, gali atitolinti brendimą ir pabloginti galvučių laikymąsi sandėliuojant.
Artėjant kasimui vandens perteklius gali pakenkti, nes per drėgna žemė lėtina luobelės džiūvimą ir didina puvinių riziką. Likus maždaug 2–3 savaitėms iki derliaus, laistymą dažniausiai verta riboti, kad galvutės geriau subręstų.
Česnakai paprastai kasami liepą, kai apatiniai lapai jau džiūsta, o viršutiniai dar išlieka žali. Juos saugiausia pakelti šakėmis, o ne rauti už laiškų, nes taip lengva pažeisti galvutę.
Nulaužtų stiebų neišmeskite
Žiedynstiebiai yra valgomi ir vertinami dėl švelnesnio, laiškus primenančio česnako skonio. Svarbiausia juos panaudoti, kol dar jauni ir lankstūs, nes sumedėję tampa kieti ir skaidulėti.
Smulkinti stiebai tinka kiaušinienei, salotoms, varškės užtepėlėms ar sumuštinių pagardams. Juos galima trumpai apkepinti, blanširuoti arba susmulkintus užšaldyti, kad aromato netrūktų ir vėliau.
Leave a Reply