Christine Chubbuck buvo JAV televizijos reporterė ir laidų vedėja, dirbusi nedidelėje Floridos stotyje WXLT-TV. Ji vedė rytinę laidą „Suncoast Digest“, skirtą vietos bendruomenei: joje kalbėta apie regiono problemas, kviesti pareigūnai ir vietos svečiai, o dėmesys dažnai krypo į temas, kurios nacionalinėse žiniose likdavo nuošalyje.
Iki atvykimo į Floridą Chubbuck buvo baigusi Bostono universitetą, domėjosi teatru ir transliacijų žurnalistika, o patirties sėmėsi mažesnėse televizijose. Kolegos ją prisiminė kaip pareigingą ir šiltą žmogų, kuris darbą vertino rimtai ir stengėsi išlaikyti profesinę kartelę net ribotų resursų redakcijoje.
Kas žinoma apie jos būklę?
Artimieji ir dalis bendradarbių žinojo, kad ji ilgą laiką kovojo su depresija ir išgyveno sudėtingą emocinį laikotarpį. Šeimos pasakojimuose minėta, kad ją slėgė vienišumas ir nepavykę bandymai susikurti artimą santykį, o tai, kaip neretai nutinka, susipynė su nuolatiniu darbo tempu ir vidiniu spaudimu.
Tekstuose apie Chubbuck pabrėžiama, kad ji už redakcijos ribų taip pat buvo aktyvi: savanoriavo, lankydavosi ligoninėje ir vaikams rodydavo pačios pasigamintas lėles. Šis kontrastas vėliau tapo vienu iš dažniausiai minimų jos istorijos bruožų, kai viešai mėginama suprasti, kaip žmogus, atrodęs funkcionalus ir atidus kitiems, galėjo atsidurti tokioje krizėje.
Laida, tapusi tragedija
Pasak vėliau aprašytų aplinkybių, ji buvo gavusi leidimą rengti teminį reportažą apie savižudybes, pristatomą kaip visuomenei svarbią temą. Tuo pat metu ji rinko informaciją apie mirtinus sužalojimus ir, kaip nurodoma, įsigijo ginklą, apie kurį užsiminė ir kai kuriems kolegoms, tačiau tai nebuvo priimta kaip reali grėsmė.
Lemiamą rytą laida prasidėjo kitaip nei įprasta: vietoj įprasto formato ji pasirinko naujienų bloką. Netrukus ji pažvelgė į kamerą ir ištarė sakinį, kuris vėliau tapo vienu dažniausiai cituojamų šios istorijos elementų.
„Vadovaujantis WXLT-TV politika rodyti naujausias vietos aktualijas, jums bus parodytas bandymas nusižudyti“, – sakė Christine Chubbuck.
Po šių žodžių ji nusišovė tiesioginio eterio metu. Į studiją sureagavusi komanda skubiai suteikė pagalbą, ji buvo nugabenta į ligoninę, tačiau, kaip skelbiama, po keliolikos valandų mirė nuo patirtų sužalojimų.
Kodėl įrašas netapo viešas?
Vienas svarbiausių šios istorijos aspektų yra tai, kad įrašas niekada nebuvo oficialiai paviešintas. Viešuose pasakojimuose kartojama, kad stotis jo neplatino ir nepardavinėjo, o kopija galiausiai atsidūrė teisininkų rankose, todėl autentiško vaizdo viešojoje erdvėje nėra.
Internete ilgainiui pasirodydavo teiginių apie tariamai nutekintą įrašą, tačiau dažnai nurodoma, kad tokie vaizdo įrašai buvo klaidinantys ar suklastoti. Dėl to Chubbuck atvejis tapo ne tik tragišku žurnalistikos istorijos epizodu, bet ir pamoka apie dezinformacijos mechaniką, kai sensacingas naratyvas skatina ieškoti „uždrausto kadro“ net tada, kai patikimų šaltinių tam nėra.
Ši istorija dešimtmečiais grįždavo į viešą diskusiją per popkultūrą ir dokumentiką. 2016 metais pasirodė vaidybinis filmas „Christine“ ir dokumentinis filmas „Kate Plays Christine“, kurie bandė peržengti vieno šokiruojančio įvykio ribas ir kalbėti apie žmogų, jo kasdienybę, psichikos sveikatą ir redakcijų atsakomybę.
Leave a Reply