Paštetinė kilo iš valstietiškos virtuvės, kurioje buvo vertinama kiekviena mėsos dalis. Tuomet naudotos visos vadinamosios „penktosios ketvirčio“ dalys – jos buvo maišomos su prieskoniais, kad susidarytų soti, lengvai tepama masė sumuštiniams. Ilgainiui paštetinė įgijo pigios dešros reputaciją, o jos vardą dar labiau sugadino pramoninė gamyba, kai pradėta naudoti mechaniškai atskirta mėsa.
Sovietmečiu šis mėsos gaminys buvo itin populiarus dėl kreminės konsistencijos, kuri dažniausiai atsiranda dėl didesnio riebalų kiekio. Vis dėlto paštetinė – tai ne tik riebus užtepas: joje yra lengvai pasisavinamų baltymų, o dėl subproduktų ji gali papildyti racioną geležimi, kalciu, magniu, vitaminu A ir B grupės vitaminais. Kokybiškai namuose pagaminta paštetinė sveikatai nėra kenksminga, jei valgoma saikingai. Tačiau dėl didesnio riebalų kiekio atsargiau ją rinktis turėtų žmonės, turintys nutukimą, sergantys cukriniu diabetu ar širdies ir kraujagyslių ligomis.
Šiandien paštetinė vis dažniau atrandama ir šiuolaikinėje virtuvėje. Ji nebėra vien tik kasdienis užtepas ant duonos – gali tapti skaniu įdaru blyneliams, virtinukams ar sūriems pyragams. Kai kuriose restoranuose ji patiekiama su įmantresniais priedais, pavyzdžiui, kriaušių čatniu ar keptų obuolių tyre, o tai tik patvirtina, kad paštetinė gali derėti ir su tradiciniais, ir su moderniais patiekalais.
Žemiau pateikiamas paštetinės receptas, kurį galima gaminti natūraliuose žarnų apvalkaluose arba silikoninėje formoje.
Ingredientai:
Gaminimo būdas:
Leave a Reply