Ilgas skrydis lėktuvu daugeliui tampa išbandymu ne tik dėl nuovargio, bet ir dėl miego kokybės, dehidratacijos ar kojų tinimo. Aviacijos ir medicinos specialistai pabrėžia, kad didelę reikšmę turi tiek pasirinkta vieta salone, tiek tai, kaip elgiatės skrydžio metu.
Jei jautriai reaguojate į turbulenciją, dažniausiai patogiausia jaustis ties sparnais, kur lėktuvo judesiai paprastai mažiau juntami. Norintiems ramesnės aplinkos verta dairytis vietų arčiau priekinės salono dalies, kur neretai būna mažiau variklių keliamo triukšmo.
Kelias valandas sėdint vienoje padėtyje lėtėja kraujotaka, ypač kojose, todėl gali atsirasti tinimas ir sunkumo jausmas. Kai kuriais atvejais ilgalaikis nejudrumas siejamas su didesne giliųjų venų trombozės rizika, todėl vien tik patogi kėdė problemos neišsprendžia.
Per ilgesnius skrydžius rekomenduojama reguliariai pajudėti: jei įmanoma, atsistoti ir trumpai praeiti salonu, o sėdint atlikti paprastus pėdų ir blauzdų pratimus. Žmonėms, kuriems dažniau tinsta kojos ar yra kitų kraujotakos rizikos veiksnių, gali praversti kompresinės kojinės, tačiau dėl jų pasirinkimo saugiausia pasitarti su sveikatos specialistu.
Jei turite širdies ir kraujagyslių ligų ar kitų lėtinių sveikatos sutrikimų, prieš kelionę verta pasitarti su gydytoju. Tokia konsultacija ypač svarbi planuojant tarpžemyninius skrydžius, kai vienu metu susiduria ir ilgas sėdėjimas, ir didesnis organizmo nuovargis.
Kaip pasiruošti miegui salone?
Miegui lėktuve dažniausiai trukdo šviesa, kitų keleivių garsai ir bendras salono šurmulys. Todėl praktiški sprendimai yra akių kaukė ir triukšmą slopinančios ausinės, kurios gali padėti greičiau užmigti ir pagerinti poilsio kokybę.
Pravartu pasirūpinti ir įkrautu telefonu bei papildoma baterija. Nors daugelyje lėktuvų yra įkrovimo lizdų, jie ne visada veikia taip, kaip tikimasi, o persėdimuose išsikrovęs telefonas dažnai tampa papildomo streso priežastimi.
Vanduo ir alkoholis: ką svarbu žinoti?
Lėktuvo salone oras yra gerokai sausesnis nei įprastai, todėl organizmas greičiau netenka skysčių. Dehidratacija gali pasireikšti troškuliu, galvos skausmu, didesniu nuovargiu, taip pat išsausėjusia oda ir gleivinėmis, todėl vandenį verta gurkšnoti reguliariai, nelaukiant stipraus troškulio.
Alkoholis skrydžio metu dažnai atrodo kaip būdas atsipalaiduoti, tačiau jis gali stiprinti dehidrataciją ir bloginti miego kokybę. Panašiai ir dideli kofeino kiekiai kai kuriems žmonėms apsunkina poilsį, todėl ilgo skrydžio dieną pravartu rinktis saikingai.
Jet lagas: kodėl į rytus sunkiau?
Kertant kelias laiko juostas dažnai pasireiškia jet lagas, kuris siejamas su sutrikusiu paros ritmu. Dažniausi požymiai yra mieguistumas dieną, sunkumai užmigti naktį, suprastėjusi koncentracija ir bendras išsekimas.
Pastebima, kad kelionės į rytus daugeliui būna sunkesnės nei į vakarus, nes organizmui sudėtingiau „paankstinti“ miegą. Padėti gali keli paprasti įpročiai: išsimiegoti prieš kelionę, skrydžio metu vengti alkoholio, o atvykus kuo greičiau prisitaikyti prie vietinio miego ir valgymo laiko.
Leave a Reply