Graikijoje, Olimpo kalno papėdėje, kasmet vasarą vyksta keturių dienų festivalis, skirtas senovės graikų religinei ir kultūrinei tradicijai. Jau daugiau nei tris dešimtmečius jis sutraukia dalyvius iš pačios Graikijos ir užsienio, o renginiai apima eitynes su deglais, simbolines apeigas ir teatrinius pasirodymus.
Festivalio susitikimo taškais dažniausiai tampa Litohoro apylinkės ir vadinamoji Prometėjo giraitė, o dalis ceremonijų rengiama netoli Diono archeologinės vietovės. Organizatoriai pabrėžia, kad tai nėra vien istorinis šou turistams: daugeliui dalyvių tai būdas ieškoti ryšio su senąja pasaulėžiūra ir gamta.
Kas organizuoja renginį?
Renginį koordinuoja kultūrinė asociacija „Prometheus, the Fire Bringer“, pavadinta titano Prometėjo vardu. Graikų mitologijoje Prometėjas siejamas su šventos ugnies atnešimu žmonėms ir pasipriešinimu Dzeusui, todėl ugnis festivalyje tampa ne tik scenografijos, bet ir simbolinės prasmės centru.
Programoje numatytos eisenos ir estafetės su deglais, ritualiniai veiksmai bei meninės interpretacijos, paremtos antikiniais pasakojimais. Organizatoriai teigia, kad taip siekiama atgaivinti tradiciją, kuri senovėje glaudžiai siejo kasdienybę, bendruomenę ir gamtos ciklus.
Vardai iš antikos ir apeigos gamtoje
Festivalio dalyviai neretai laikinai pasirenka antikinius vardus ir jais vieni į kitus kreipiasi viso renginio metu. Ši praktika pristatoma kaip bendruomenės ritualas, padedantis įsitraukti į pasirinktą vaidmenį ir pabrėžti atotrūkį nuo įprastos kasdienybės.
„Tai šventė, turinti ryškų graikišką pobūdį. Mes gerbiame savo dievus, gerbiame gamtą, nes senovės graikams pati gamta buvo jų šventykla“, – sakė vienas iš festivalio dalyvių.
Dalis programos perkeliama į gamtą, pavyzdžiui, rengiami simboliniai susibūrimai prie Enipejo upės. Ten akcentuojamas ryšys su mitologinėmis būtybėmis ir gamtos vaizdiniais, kurie antikinėje tradicijoje buvo neatsiejami nuo religinių praktikų ir bendruomeninių švenčių.
Kaip tai aiškina patys dalyviai?
Festivalyje dalyvaujantys dodekateizmo, arba dvylikos Olimpo dievų garbinimo, šalininkai pabrėžia, kad jiems svarbiausia ne vien ritualų forma, o pasaulėžiūrinis turinys. Anot jų, tai bandymas šiuolaikiniame gyvenime atkurti kosmologinį mąstymą, kuriame dieviškumas siejamas su aplinka ir kasdieniais reiškiniais.
„Politeizmas nėra religija. Kalbame apie graikišką pasaulėvaizdį, kosmologinį būdą suprasti, kaip aplink mus suvokiame dieviškumą. Dieviškasis pradas yra visur“, – sakė asociacijos „Prometheus, the Fire Bringer“ prezidentė Georgia Altintasiotou.
Renginių finalą paprastai vainikuoja teatralizuotos scenos, šokiai ir šventinis vakaras miškų apsuptyje, Olimpo fone. Organizatoriai tikina, kad būtent ši aplinka, kur susitinka mitologija, gamta ir bendruomenė, ir yra pagrindinė festivalio traukos priežastis.
Leave a Reply