CP v2

Tag: Graikija

  • Mitsotakis apie Partenono skulptūras: Graikija nesutiks „skolintis“ savo lobynų iš Britų muziejaus

    Mitsotakis apie Partenono skulptūras: Graikija nesutiks „skolintis“ savo lobynų iš Britų muziejaus

    Graikijos ministras pirmininkas Kyriakosas Mitsotakis pareiškė, kad Atėnai nesvarstys jokių susitarimų, kurie reikštų užsienio nuosavybės pripažinimą Partenono skulptūroms. Jo teigimu, Graikija „neskolinsis“ to, kas, jos įsitikinimu, yra neatskiriama šalies kultūros paveldo dalis.

    Apie tai Mitsotakis kalbėjo Salonikuose, dalyvaudamas Graikijos ir Bulgarijos istorinių relikvijų apsikeitimo ceremonijoje. Renginio kontekstas, anot jo, primena esminį principą: paminklai ir istoriniai artefaktai neturėtų būti vertinami kaip karo grobis ar atsitiktinių istorinių aplinkybių įkaitai.

    „Mano šalis nesutiks su susitarimais, kurie reikštų svetimos nuosavybės pripažinimą, ir neskolinsis tariamai savo pačios lobynų“, – sakė Kyriakosas Mitsotakis.

    Premjeras pabrėžė, kad Partenono skulptūros nėra vien muziejiniai objektai, o gyvas ryšys su kultūriniu kraštovaizdžiu, kuriame jos atsirado. Jo teigimu, Partenono atvejis yra išskirtinis, nes kalbama apie vientiso kūrinio estetinį ir prasminį integralumą.

    Partenono skulptūrų klausimas daugiau kaip du šimtmečius išlieka viena aštriausių kultūros paveldo grąžinimo temų Europoje. Dalis skulptūrų, XIX amžiaus pradžioje išgabentų iš Atėnų, saugoma Londone Britų muziejuje, o Graikija nuosekliai siekia jų sugrąžinimo ir eksponavimo Akropolio muziejuje.

    Relikvijų apsikeitimas su Bulgarija

    Salonikuose vykusi ceremonija buvo skirta Graikijos ir Bulgarijos susitarimui dėl abipusio istorinių artefaktų ir antropologinės medžiagos perdavimo įgyvendinti. Dokumentai pasirašyti dalyvaujant Graikijos premjerui ir Bulgarijos prezidentui Rumenui Radevui, įforminant perdavimo ir priėmimo protokolus.

    Bulgarijos vadovas renginyje akcentavo, kad abi šalys per pastaruosius dešimtmečius sustiprino politinį, ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą. Pasak Radevo, susitarimai padeda „palikti praeities šešėlius“ ir kurti abipuse pagarba paremtą partnerystę.

    „Bendros pastangos leido mums palikti praeities šešėlius ir sukurti abipusės pagarbos bei draugystės santykius“, – sakė Rumenas Radevas.

    Pagal susitarimą Bulgarijai perduodami palaikai, priskiriami carui Samueliui, vienam ryškiausių Pirmosios Bulgarijos imperijos valdovų. Jie siejami su archeologiniais radiniais Prespos regione ir pastaraisiais metais buvo saugomi Salonikuose, Bizantijos kultūros muziejuje.

    Tuo pat metu Graikija atgauna 48 bažnytinius artefaktus, kurie, kaip skelbiama, Pirmojo pasaulinio karo metais buvo išvežti Bulgarijos kariuomenės iš šiaurės Graikijos vienuolynų ir bažnytinių institucijų. Nurodoma, kad šie objektai buvo paimti 1917 metais ir daugiau nei šimtmetį laikyti Bulgarijoje, taip pat eksponuoti Nacionaliniame istorijos muziejuje Sofijoje.

    Graikijoje grįžtantys artefaktai laikinai pristatomi Bizantijos kultūros muziejuje iki 2026 metų lapkričio 5 dienos, o vėliau turėtų būti sugrąžinti į vietas, iš kurių buvo paimti. Šis etapas laikomas ilgų derybų rezultatu, kurį vainikavo abiejų šalių kultūros ministerijų pasirašytas susitarimo memorandumas.

    Kodėl šis precedentas svarbus

    Kultūros paveldo grąžinimas pastaraisiais metais vis dažniau tampa tarptautinės politikos ir muziejų praktikos tema. Valstybės ir institucijos ieško modelių, kaip spręsti istorinių neteisybių klausimus: nuo nuolatinio grąžinimo iki ilgalaikių paskolų ar bendrų ekspozicijų.

    Mitsotakio pasisakymai rodo, kad Graikija siekia sprendimo, kuris būtų grindžiamas ne techniniais kompromisais, o nuosavybės ir vientisumo pripažinimu. Atėnų pozicija išlieka aiški: Partenono skulptūrų klausimas, jų vertinimu, yra ne tik teisinis ginčas, bet ir moralinis bei kultūrinis įsipareigojimas.

  • Viena didžiausių Graikijos ežerų traukiasi akyse: Koronejo vandens plotas sumažėjo daugiau nei 10 kartų

    Šiaurės Graikijoje esantis Koronejo ežeras, kadaise laikytas vienu didžiausių šalies ežerų, per pastarąjį dešimtmetį smarkiai nuseko ir vietomis beveik išnyko. Naujausi stebėjimai rodo, kad buvusi ištisinė vandens akvatorija virto pavieniais drumstais tvenkiniais, o didelę dalį buvusio dugno dabar dengia išdžiūvęs, sutrūkinėjęs dumblas.

    Atėnų nacionalinės observatorijos analizė, paremta palydoviniais duomenimis, fiksuoja itin ryškų pokytį: vandens paviršiaus plotas nuo 34,4 kv. kilometro 2016 metais sumažėjo iki 2,7 kv. kilometro. Tai reiškia, kad ežeras prarado didžiąją dalį savo ploto ir šis procesas vyksta sparčiau, nei tikėtasi dar prieš kelerius metus.

    Mokslininkai pagrindine priežastimi įvardija užsitęsusį kritulių trūkumą ir aukštesnę oro temperatūrą, dėl kurios didėja garavimas. Ekspertų vertinimu, ežero baseine pastaruosius bent penkerius metus vidutinis metinis kritulių kiekis siekė apie 400 milimetrų, tai yra maždaug 150 milimetrų mažiau nei ankstesniais dešimtmečiais.

    Prie nuosmukio prisideda ir karščio suintensyvintas vandens garavimas, kuris, anot specialistų, gali padidėti apie 100–150 milimetrų per metus. Ilgai trunkant sausroms, mažėja ne tik pats ežeras, bet ir silpsta jį maitinę šaltiniai bei paviršiniai intakai, todėl atsistatymo galimybės dar labiau menksta.

    „Mes prisimename šį ežerą geriausiais laikais: buvo žvejų, daug vandens, gražus parkas ir nuostabūs paukščių pilni vaizdai. Tai, ką matome šiandien, nuvilia“, – sakė pakrantės bendruomenės Agios Vasilios vadovas Kostas Chacivulgaridis.

    Koronejo būklę apsunkina ir žmogaus veikla, ypač vandens naudojimas žemės ūkyje. Vietos ūkininkai, siekdami kompensuoti kritulių stygių, ilgą laiką rėmėsi ežero ir apylinkių požeminio vandens ištekliais gyvuliams bei pasėliams, o tai dar labiau didino hidrologinį spaudimą.

    Europos Sąjungos Teisingumo Teismas dar 2013 metais buvo konstatavęs, kad Graikija neužtikrino pakankamos Koronejo apsaugos nuo per didelio drėkinimo, neteisėto gręžinių įrengimo ir taršos. Pastaruoju metu Graikijos aplinkosaugos institucijos skelbia griežtesnę stebėseną ir kontrolę, siekiant mažinti drėkinimo mastą bei tiksliau vertinti vandens balansą.

    Koronejo istorija tampa vis dažnesnio Viduržemio regiono reiškinio pavyzdžiu, kai klimato kaita ir didelis vandens poreikis sutampa vienu metu. Europa šyla greičiau nei pasaulio vidurkis, o šiltesnės vasaros didina sausros riziką, trumpina sniego sezoną kalnuose ir keičia upių bei ežerų mitybą.

    Ekologiniu požiūriu ežero nykimas reiškia ir buveinių praradimą: anksčiau Koronejo apylinkės buvo svarbios vandens paukščiams ir migruojančioms rūšims, pritraukdavo turistus, žvejus bei teikė naudą vietos ekonomikai. Kuo ilgiau išlieka mažas vandens lygis, tuo didesnė rizika, kad vandens telkinio ekosistema nebegrįš į ankstesnę būklę net ir pagerėjus kritulių režimui.

  • Operos žvaigždė Christina Poulitsi Chijo festivalyje: duoklė Marijai Callas ir nauji planai

    Operos žvaigždė Christina Poulitsi Chijo festivalyje: duoklė Marijai Callas ir nauji planai

    Tarptautinį pripažinimą pelniusi graikų sopranė Christina Poulitsi šių metų „The Chios Festival“ tapo viena ryškiausių viešnių. Atlikėja, dainavusi įvairiose pasaulio operos scenose, į Chijo salą sugrįžo ne tik koncertuoti, bet ir pagerbti legendinę Mariją Callas.

    Koncerto programa buvo sudėliota aplink arijas, kurios siejamos su Callas repertuaru, o muzikinį vakarą Poulitsi kūrė kartu su pianistu Dimitriu Giaku. Pasirodymas vyko istoriniame Castelli dvare Kamposo vietovėje, kur opera skambėjo netradicinėje, kamerinį artumą kuriančioje erdvėje.

    Duoklė Marijai Callas

    Poulitsi, kilusi iš Chijo, sako su sala turinti ypatingą ryšį, o pasirodymas joje jai visuomet tampa asmeniškas. Šis koncertas buvo jau trečiasis jos pasirodymas festivalyje, kurio programa kasmet apjungia kultūros, istorijos, meno ir mokslo temas.

    Susitikusi su žurnalistais dainininkė pabrėžė, kad Marija Callas jai išlieka ne tik graikų pasididžiavimo simbolis, bet ir profesinis orientyras. Pasak Poulitsi, net ir iš įrašų galima suprasti, kuo Callas buvo išskirtinė, o bel canto arijų interpretacijos jai vis sugrįžta kaip atspirties taškas.

    „Kaip graikai mes labai didžiuojamės, kad Marija Callas yra viena svarbiausių operos figūrų. Ji įkvepia ne tik muzika, bet ir energija, kurią atsineša į kiekvieną ariją“, – sakė Christina Poulitsi.

    „Nors jos gyvai niekada nemačiau, jos įrašai man yra tarsi švyturys. Ypač dainuodama itališką bel canto, vis grįžtu prie jos interpretacijų ir ieškau įkvėpimo“, – teigė dainininkė.

    Karjera tarp scenos ir šeimos

    Dainininkės tarptautinis kelias prasidėjo Vokietijoje, kur ji studijavo ir žengė pirmuosius profesinius žingsnius. Vėliau koncertai ir vaidmenys ją nuvedė į skirtingus žemynus, o pati Poulitsi sako vertinanti galimybę dirbti su dirigentais ir teatrais, su kuriais pavyksta rasti kūrybinį ryšį.

    Vienu svarbiausių karjeros lūžių ji įvardija pažintį su dirigentu Zubinu Mehta, kuris, anot dainininkės, tapo jos mentoriumi ir padėjo atverti duris į didesnes scenas. Vėliau bendri projektai ir gastrolės suteikė progų plėsti repertuarą bei užmegzti naujų kūrybinių pažinčių.

    Šiuo metu Poulitsi, auginanti du vaikus, stengiasi derinti šeimos gyvenimą su intensyviu profesiniu grafiku. Ji pripažįsta sąmoningai ieškanti daugiau laiko Graikijoje ir ne visada renkasi didelės apimties operos pastatymus, tačiau artimiausiam sezonui planų netrūksta.

    Festivalis, siekiantis tapti kultūros centru

    „The Chios Festival“ šiemet surengtas jau penktą kartą ir truko dešimt dienų. Organizatoriai pabrėžia, kad tai nėra vien koncertų ciklas, o platesnė platforma, jungianti pasirodymus, dokumentikos peržiūras, pokalbius ir parodas, o į salą sutraukianti skirtingų sričių profesionalus.

    Festivalio meno vadovė Dimitra Moutzouri teigia, kad tikslas yra nuosekliai stiprinti Chijo kultūrinį identitetą ir kasmet kelti renginio kokybę. Pasak jos, siekiama, kad rugsėjį sala taptų viena svarbiausių Graikijos kultūrinių traukos vietų.

    „Norime, kad kiekvienais metais Chijas rugsėjį būtų kultūrinis traukos centras. Festivalis auga žingsnis po žingsnio, ir mes stengiamės kasmet padaryti jį dar geresnį“, – sakė Dimitra Moutzouri.

  • Europos Parlamente prisimintas nužudytas reperis Pavlos Fyssas: spektaklis apie smurtą ir kraštutinius

    Europos Parlamente prisimintas nužudytas reperis Pavlos Fyssas: spektaklis apie smurtą ir kraštutinius

    Europos Parlamentas Briuselyje surengė minėjimą, skirtą graikų reperiui ir antifašistinės scenos simboliui Pavlos Fyssui, nužudytam 2013 metais. Renginys vyko praėjus 13 metų nuo išpuolio, kuris Graikijoje tapo lūžio tašku kalbant apie kraštutinių dešiniųjų smurtą ir organizuotų grupių atsakomybę.

    Minėjimo centre buvo teatrinis monologas, kuriame aktorė Dora Chrysikou įkūnijo jaunos moters, mačiusios išpuolį ir vėliau liudijusios teisme, istoriją. Kūrinio tekstas parengtas remiantis realiais liudytojų parodymais, o pasakojimas apima ne tik patį nužudymą, bet ir vėlesnį teisinį procesą prieš „Auksinę aušrą“.

    Kodėl minėjimas vyko dabar

    Europos Parlamento nariai renginį siejo su pastaraisiais metais ryškėjančiu kraštutinių dešiniųjų stiprėjimu dalyje Europos valstybių. Organizatoriai pabrėžė, kad kultūra ir viešas atminties įprasminimas tampa būdu kalbėti apie politinį smurtą, radikalizaciją ir demokratijos apsaugą ne tik per rezoliucijas ar debatus.

    Graikijos europarlamentaras Nikolas Farantouris, inicijavęs kvietimą pristatyti kūrinį Europos Parlamente, ragino neperimti baimės politikos ir neteikti legitimumo jėgoms, kurios, jo teigimu, siekia ardyti demokratines institucijas.

    „Ne kraštutinių dešiniųjų darbotvarkei. Turime siūlyti sprendimus neįsitraukdami į dialogą su tais, kurie nori griauti demokratiją“, – sakė Nikolas Farantouris.

    Liudijimas kaip istorijos dalis

    Monologo herojė vaizduojama ne kaip idealizuotas simbolis, o kaip paprastas žmogus, kuriam tenka susidurti su baime ir spaudimu prieš duodant parodymus. Pasak kūrėjų, būtent tokia perspektyva leidžia aiškiau parodyti, kaip politinis smurtas paliečia ne vien aukas ar jų artimuosius, bet ir liudytojus, bendruomenes bei pačią visuomenės savijautą.

    Aktorė Dora Chrysikou yra sakiusi, kad P. Fyssas jai buvo bendraamžis, todėl 2013 metų rugsėjo 18 dienos įvykiai ir vėlesnis teismo procesas tapo asmeniškai svarbiu impulsu kurti spektaklį. Ji akcentavo ir šeimos vaidmenį, pabrėždama norą pasakoti istoriją su pagarba artimiesiems ir supratimu, kas buvo P. Fyssas kaip žmogus.

    „Dauguma mūsų įsivaizduoja, kad tai mūsų neliečia, kol žala nepasiekia slenksčio. Blogis dažnai būna arčiau, nei atrodo“, – sakė Dora Chrysikou.

    Bylos reikšmė platesniame kontekste

    P. Fyssas buvo nužudytas Pirejo regione, o byla tapo viena svarbiausių šiuolaikinės Graikijos politinio smurto istorijoje. Ji taip pat prisidėjo prie ilgo ir plačiai stebėto teisinio proceso, kuriame „Auksinė aušra“ siekta vertinti ne tik kaip politinė jėga, bet ir kaip struktūruota organizacija, susijusi su smurtiniais išpuoliais.

    Europos Parlamento minėjimas siunčia signalą, kad kova su politiniu smurtu ir neapykantos ideologijomis nėra vien nacionalinis klausimas. Pasak renginio dalyvių, demokratinės visuomenės atsparumas priklauso ir nuo to, ar valstybės institucijos, pilietinė visuomenė bei kultūros laukas geba laiku atpažinti radikalizacijos požymius ir reaguoti dar prieš smurtui tampant „naujaja norma“.

  • Sprogimas Atėnuose sugriovė namą: aiškėja, kas buvo viduje ir kodėl gelbėtojai dar neišvyko

    Sprogimas Atėnuose sugriovė namą: aiškėja, kas buvo viduje ir kodėl gelbėtojai dar neišvyko

    Tragedija Plakos rajone

    Atėnuose, istoriniame Plakos rajone, penktadienio rytą po sprogimo sugriuvo pastatas, kuriame buvo apsistoję ir gyvenę žmonės. Graikijos tarnybos patvirtino, kad žuvo šeši asmenys, o įvykio vietoje darbai tęsėsi kelias valandas.

    Sprogimas įvyko netrukus po 7.30 valandos ryto, o smūgio banga apgadino ir gretimus statinius bei automobilius. Pareigūnai pabrėžia, kad žuvusiųjų tapatybės nustatymas dar buvo tęsiamas, todėl galutinė informacija galėjo būti tikslinama.

    Kas buvo pastate ir kaip vyko paieška

    Skelbiama, kad pirmame aukšte buvo apsistoję keturi turistai iš JAV. Antrame aukšte gyveno pora: 78 metų vyras iš Jungtinės Karalystės ir 77 metų Graikijos pilietė.

    Po griūties gelbėjimo operacijoje dalyvavo apie 30 ugniagesių, pasitelkta šešios specialiosios transporto priemonės ir trys specialiai apmokyti šunys. Paieškose naudoti geofonai, padedantys fiksuoti galimus garsus po nuolaužomis, taip pat specialios kameros, leidžiančios tikslinti, kur galėtų būti įstrigę žmonės.

    Per tą pačią dieną iš gretimo pastato buvo išlaisvintos dvi moterys ir išgabentos į ligoninę. Dar vienas žmogus patyrė nesunkių sužalojimų nuo skriejusių nuolaužų.

    Tiriama sprogimo priežastis

    Priežastis, dėl kurios įvyko sprogimas, tiriama. Įvykio vietoje liko ugniagesiai, policija ir medikai, taip pat dirbo padegimų ir gaisrų tyrimų padalinio pareigūnai, renkantys duomenis bei vertinantys galimus scenarijus.

    Tokio pobūdžio incidentuose tyrėjai įprastai vertina kelias versijas, įskaitant dujų nuotėkio tikimybę, galimus elektros instaliacijos gedimus ar kitus technologinius pažeidimus. Tarnybos kol kas viešai neįvardijo, kuri versija laikoma pagrindine.

    Vietos pareigūnai taip pat vertino, ar aplinkiniai pastatai saugūs, nes sprogimai tankiai užstatytuose senamiesčio kvartaluose gali sukelti antrinių pažeidimų. Gyventojų ir turistų saugumas tokiais atvejais užtikrinamas ribojant patekimą į pavojingas zonas ir atliekant konstrukcijų apžiūras.

  • Serifo kasyklų istorija keliasi į skaitmeną: Graikija atveria archyvą su liudijimais ir nuotraukomis

    Serifo kasyklų istorija keliasi į skaitmeną: Graikija atveria archyvą su liudijimais ir nuotraukomis

    Graikijos Kikladų saloje Serifėje turizmas šiandien užgožia kitą, mažiau žinomą salos veidą – kelis šimtmečius čia klestėjusią kasybą. Po žeme liko ištisas tunelių ir šachtų tinklas, o pakrantėse – rūdžių paženklinti bėgiai, vagonėliai ir krovos prieplaukos.

    Didžiausi kasybos pėdsakai išlikę salos pietvakariuose, Mega Livadi ir Koutalo apylinkėse. Būtent čia iki XX amžiaus vidurio veikusi pramonė formavo vietos ekonomiką, kasdienybę ir net demografiją.

    Geležies rūdos gavyba Serifėje suintensyvėjo XIX amžiaus pabaigoje, o kai kuriais laikotarpiais metinė produkcija, kaip nurodoma projekto rengėjų surinktoje medžiagoje, siekdavo apie 200 000 tonų. Į salą dirbti atvykdavo žmonės ir iš kitų Graikijos regionų, o kasybos darbas tapo pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu.

    1963 metais kasyklos galutinai užsidarė, o didelė dalis darbininkų buvo priversti emigruoti arba keisti profesiją. Apleistos teritorijos liko kaip nebylus liudijimas, tačiau gyvieji pasakojimai ilgą laiką išsilaikė daugiausia per žodinę atmintį šeimose.

    Skaitmeninis archyvas ir QR kodai

    Siekiant užfiksuoti nykstančius liudijimus, Serifės bendruomenės iniciatyva startavo projektas „Serifos kasyklų gyvoji istorija“. Jį įgyvendino Serifės bičiulių asociacija, o rėmė Kikladų tapatybės iniciatyva, vykdoma Kikladų meno muziejaus.

    Projekto autoriai sukūrė skaitmeninį archyvą, kuriame sukaupta daugiau kaip 250 nuotraukų, reti dokumentai, spaudos iškarpos ir dešimt gyvų kasybininkų bei jų palikuonių pasakojimų. Surinkta medžiaga taip pat pristatyta ir spausdinto leidinio forma.

    Prie buvusių kasybos vietų įrengtos informacinės lentos su QR kodais, kad lankytojai galėtų vietoje perskaityti interviu ir susipažinti su istoriniu kontekstu. Tokia praktika tampa vis dažnesnė kultūros paveldo objektuose, kai turinys perkeliamas į skaitmeninę erdvę ir pritaikomas keliaujantiems.

    „Mūsų tikslas yra dvejopas: išsaugoti šią gyvą istoriją ir ja pasidalyti. Net ir gyvenantys Serifėje dažnai nežino, kas iš tiesų vyko kasyklose“, – sakė Serifės bičiulių asociacijos viceprezidentė Katerina Papathoma.

    1916 metų streikas ir kaina žmonėms

    Mega Livadi kasyklos laikomos svarbiu istoriniu objektu: čia 1916 metais įvyko garsus, kruvinai pasibaigęs kasybininkų streikas. Darbininkai reikalavo aštuonių valandų darbo dienos ir saugesnių, orumą atitinkančių sąlygų.

    Pasak tyrėjų surinktos medžiagos, konfliktą kurstė itin ilgos darbo valandos, menki atlyginimai, prastos gyvenimo sąlygos ir saugos priemonių trūkumas, dėl kurio nelaimės darbe buvo dažnos. Streiko metu žuvo keturi streikuotojai, taip pat buvo aukų ir tarp žandarmerijos.

    Vienu ryškiausių streiko simbolių laikomas Serifėje gimęs profesinių sąjungų judėjimo veikėjas Konstantinosas Speras. Jo vardas saloje iki šiol siejamas su kova už darbuotojų teises ir socialinius pokyčius Graikijoje.

    Planai atgaivinti teritoriją

    Serifės savivaldybė jau ne vienerius metus siekia buvusią kasybos zoną paversti atviru kalnakasybos muziejumi po atviru dangumi. Idėja – ne tik restauruoti išlikusius pramonės pėdsakus, bet ir sukurti lankytojams aiškų pasakojimą apie salos tapatybę, kurią ilgą laiką formavo kasyklos.

    „Norime, kad tai taptų viešai prieinama vieta, kur žmonės galėtų atvykti, suprasti istoriją ir pamatyti ją per išlikusius ženklus“, – sakė Serifės meras Konstantinosas Revintis, pabrėžęs, kad projektui ieškoma institucinių partnerių ir valstybės paramos.

    Skaitmeninis archyvas šioje vizijoje tampa ne priedu, o pagrindiniu įrankiu: jis padeda sujungti materialų paveldą su žmonių patirtimis ir suteikia galimybę istoriją perduoti jaunajai kartai. Projekto rengėjai pabrėžia, kad laikas čia svarbiausias, nes su kiekviena karta dingsta ir gyvų liudijimų sluoksnis.

  • Netikėtas apsikeitimas: kodėl Graikija šiandien skolinasi pigiau nei Prancūzija

    Netikėtas apsikeitimas: kodėl Graikija šiandien skolinasi pigiau nei Prancūzija

    Rinkų paradoksas: Atėnai lenkia Paryžių

    Dar 2012 metais Graikija buvo priversta už dešimties metų obligacijas mokėti beveik 40 proc. metines palūkanas, todėl realiai buvo uždaryta įprastoms rinkoms. Tuo pat metu Prancūzija skolinosi gerokai pigiau, už mažiau nei 3 proc.

    Praėjus maždaug keturiolikai metų situacija apsivertė: investuotojai už skolinimą Prancūzijai ima didesnę kainą nei Graikijai. Rinkoje matomas signalas, kad vien skolos dydis nebėra lemiamas kriterijus.

    Skolos dydis svarbus, bet kryptis dar svarbesnė

    Nors Graikijos valstybės skola, lyginant su ekonomikos dydžiu, išlieka viena didžiausių Europoje, jos dinamika investuotojams atrodo palankesnė. Pagal viešai skelbiamus Europos Komisijos vertinimus Graikijos skolos ir BVP santykis pastaraisiais metais mažėja, o Prancūzijos tendencija priešinga.

    Rinkos vis daugiau dėmesio skiria tam, ar skolos našta traukiasi, kaip greitai ją reikia refinansuoti ir ar valdžia turi politinės erdvės stabdyti deficitą. Šiuose taškuose Graikija ir Prancūzija, investuotojų akimis, juda skirtingomis kryptimis.

    Graikijos skola ilgesnė ir pigiau aptarnaujama

    Vienas svarbiausių skirtumų yra skolos struktūra. Didelė Graikijos skolos dalis susiformavo per gelbėjimo programas, todėl ji dažniau priklauso Europos viešosioms institucijoms, o ne rinkos dalyviams, kurie gali greitai parduoti obligacijas reaguodami į antraštes.

    Tokia skola paprastai turi ilgesnę trukmę, palankesnes sąlygas ir dažnai yra fiksuotų palūkanų, todėl palūkanų normų šuoliai rinkoje trumpuoju laikotarpiu mažiau smogia biudžetui. Tuo metu Prancūzija didesnę dalį skolos turi nuolat atnaujinti rinkoje, kai anksčiau pigiai išleistos obligacijos išperkamos ir pakeičiamos brangesnėmis.

    Prancūzijai tenka didesnė emisijų našta ir politinis neapibrėžtumas

    Kitas veiksnys yra skolinimosi mastas. Prancūzija, kaip didelė ekonomika, į rinką per metus atneša nepalyginamai didesnį obligacijų kiekį, todėl investuotojai reikalauja aiškesnio fiskalinio plano ir patikimų deficito mažinimo priemonių.

    Prancūzijos biudžeto deficitas, lėtesnio augimo perspektyvos ir politiniai ginčai dėl taupymo ar pajamų didinimo investuotojams kelia daugiau rizikos nei pats skolos lygis. Prie to prisideda ir politinis neapibrėžtumas, kuris apsunkina susitarimus dėl ilgalaikių sprendimų.

    Ką iš tiesų reiškia šis pokytis

    Tai nereiškia, kad Prancūzija tapo naująja Graikija: jos rinka gilesnė, ekonomika didesnė, o fiskalinės galimybės tradiciškai stipresnės. Vis dėlto faktas, kad Graikija tam tikrais momentais gali skolintis pigiau, rodo pasikeitusią investuotojų logiką.

    Rinkos linkusios apdovanoti mažėjančią skolą, biudžeto drausmę ir ramesnį refinansavimo grafiką, o už augančius deficitus ir dideles obligacijų emisijas prašo priemokos. Todėl palūkanų skirtumas, kad ir nedidelis, tampa įspėjimu, jog pasitikėjimas fiskaline kryptimi šiandien vertinamas griežčiau nei vien ekonomikos dydis.

  • Europą užliejo klastoti pesticidai: nelegalus verslas siekia 18 mlrd. eurų, rizika ūkiams auga

    Europą užliejo klastoti pesticidai: nelegalus verslas siekia 18 mlrd. eurų, rizika ūkiams auga

    Nelegalūs pesticidai tampa masiniu reiškiniu

    Europoje sparčiai auga nelegalių ir suklastotų pesticidų rinka: vertinama, kad iki 14 proc. viso pesticidų pardavimo gali sudaryti neteisėti produktai. Kai kuriose Graikijos vietovėse jų dalis, kaip teigiama, gali siekti net apie ketvirtadalį.

    Didžiausia problema ta, kad tokie produktai dažnai parduodami kaip įprastos, leistinos priemonės, tačiau jų sudėtis nepatikrinama. Tai reiškia, kad į ūkius gali patekti medžiagos, kurios Europos Sąjungoje yra uždraustos dėl galimo poveikio sveikatai ir aplinkai.

    Kodėl ūkininkai rizikuoja

    Šiaurinėje Graikijoje ūkininkai pripažįsta, kad pagrindinis motyvas yra kaina: nelegalūs pesticidai gali kainuoti kelis kartus pigiau nei registruotos priemonės. Kai pajamos spaudžiamos augančių sąnaudų, dalis ūkių pasiduoda pagundai rinktis pigiausią variantą.

    Mokslininkai ir kontrolės institucijos perspėja, kad būtent kainos skirtumas yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl klastotės taip greitai plinta. Problema paaštrėja tada, kai pirkėjai nebežino, ką iš tiesų pila ant laukų ir kokie likučiai gali patekti į maisto grandinę.

    „Žmones vilioja kaina, bet rizika gali būti nepalyginamai brangesnė už sutaupymą“, – sako su tyrimais susipažinę ekspertai.

    Organizuoti tinklai ir milžiniški sulaikyti kiekiai

    Teisėsauga teigia, kad už nelegalių pesticidų platinimo dažnai stovi organizuotos tarptautinės grupuotės. Produktai gabenami automobiliais, sunkvežimiais, o kai kuriais atvejais net turistiniais autobusais, išnaudojant intensyvius regiono srautus.

    Nuo 2020 metų įvairiose operacijose Europoje buvo sulaikyta beveik 8 700 tonų uždraustų pesticidų. TRACIT vertinimu, pasaulinė tokios prekybos vertė per metus siekia apie 18 milijardų eurų, o tai rodo, kad kalbama ne apie pavienius atvejus, o apie sisteminį šešėlinį verslą.

    Ekspertai pabrėžia, kad nelegalūs pesticidai yra ne tik ekonominė, bet ir reputacinė grėsmė: užteršti derliai gali reikšti prarastas rinkas, griežtesnius patikrinimus ir didesnę finansinę riziką visam sektoriui.

  • Graikija už 3 mlrd. eurų „Achilo skydui“ negaus Izraelio valdymo sistemos išeities kodo

    Graikija už 3 mlrd. eurų „Achilo skydui“ negaus Izraelio valdymo sistemos išeities kodo

    Graikija negaus Izraelio išeities kodo oro gynybos tinklo Achilo skydas komandų ir valdymo sistemai, kuri laikoma viso projekto šerdimi. Tai patvirtino Izraelio Raketų gynybos organizacijos vadovas, komentuodamas licencijos sąlygas.

    Sprendimas apsunkina Atėnų siekį užsitikrinti kuo didesnį savarankiškumą: be išeities kodo sudėtingiau pačioms prižiūrėti, modifikuoti ir atnaujinti sistemą, o priklausomybė nuo tiekėjo didėja. Tokia priklausomybė ypač jautri srityje, kur sprendimai priimami realiu laiku ir yra tiesiogiai susiję su nacionaliniu saugumu.

    Kas yra Achilo skydas?

    Achilo skydas yra integruotas oro gynybos tinklas, skirtas apsaugai nuo raketų, orlaivių ir dronų grėsmių. Sutartis tarp Graikijos ir Izraelio buvo suderinta 2024 metų rugpjūčio 31 dieną, o projekto vertė siekia apie 3 mlrd. eurų.

    Tokio tipo sistemos paprastai sujungia skirtingus jutiklius, radarus ir perėmimo priemones į vieną valdymo grandinę, kad sprendimai būtų priimami greičiau ir tiksliau. Būtent komandų ir valdymo programinė įranga dažnai lemia, kaip efektyviai veikia visas tinklas.

    Kodėl išeities kodas taip svarbus?

    Išeities kodas suteikia galimybę pačiai šaliai daryti gilesnius programinius pakeitimus, greičiau reaguoti į naujas taktikas ir grėsmes, taip pat nepriklausomai integruoti naujus sprendimus. Net ir turint prieigą prie nustatymų ar vartotojo lygmens konfigūracijų, be išeities kodo paprastai lieka ribotos galimybės keisti sistemos logiką.

    Graikijos gynybos ministerija viešai akcentavo, kad nenori tapti priklausoma net ir nuo artimiausių partnerių. „Tapti įkaitais, net ir draugiškiausios užsienio šalies ar sąjungininko, yra visiškai neįmanoma“, – sakė Graikijos gynybos ministras Nikos Dendias.

    Izraelio siūlomas kompromisas

    Vėliau Izraelio gynybos ministerija patikslino, kad žinios ir technologinė patirtis bus perduodama Graikijos įmonėms, dalyvausiančioms projekte. Idėja tokia, kad jos galėtų sukurti vadinamąjį graikišką išeities kodą, kuris būtų valdomas pačios Graikijos.

    Toks modelis teoriškai gali sumažinti priklausomybę, tačiau praktikoje viskas priklausys nuo to, kokio gylio prieiga bus suteikta ir kokias funkcijas apims Graikijoje kuriamas programinis sluoksnis. Kritinis klausimas išlieka, ar tai bus pilnavertė alternatyva pagrindinei komandų ir valdymo programinei įrangai, ar tik atskiras papildomas modulis.

    Ši istorija atspindi platesnę Europos tendenciją: didėjant saugumo rizikoms, valstybės sparčiai perka pažangias gynybos sistemas, tačiau kartu siekia technologinio suverenumo. Kuo modernesnės sistemos, tuo dažniau esminė kontrolė persikelia į programinę įrangą ir jos licencijų sąlygas.

  • Žvejai netoli Kalymno ištraukė 2 000 metų paslaptį: kas buvo bronzinė „Kalymno dama“?

    Žvejai netoli Kalymno ištraukė 2 000 metų paslaptį: kas buvo bronzinė „Kalymno dama“?

    Prie Graikijai priklausančios Kalymno salos žvejai tinklais netikėtai iškėlė įspūdingą radinį – beveik dviejų metrų aukščio bronzinę moters skulptūrą. Artefaktas daugiau kaip 2 000 metų gulėjo maždaug 120 metrų gylyje Egėjo jūroje ir, specialistų teigimu, išliko neįprastai gerai.

    Skulptūra šiandien vadinama „Kalymno dama“ ir dažniausiai datuojama helenistiniu laikotarpiu, maždaug III amžiumi prieš Kristų. Ji vaizduoja moterį su chitonu ir sunkiu apsiaustu, o tokia apranga bei proporcijos siejamos su to meto aukštesnio socialinio sluoksnio atvaizdais.

    Kas pavaizduota skulptūroje?

    Nors skulptūra tapo vienu ryškiausių Egėjo jūros povandeninės archeologijos radinių, klausimas, ką ji vaizduoja, iki šiol atviras. Tarp versijų minima ir galimybė, kad tai galėjo būti Ptolemėjų dinastijos Egipto karalienė Arsinojė III, tačiau aiškių įrodymų tokiai tapatybei trūksta.

    Archeologai pabrėžia, kad helenistiniu laikotarpiu moterų atvaizdai skulptūroje neretai būdavo idealizuojami, todėl vien apranga ar stilistika ne visada leidžia tiksliai nustatyti konkretų asmenį. Dėl to neatmetama, kad skulptūra galėjo vaizduoti ir dievybę ar apibendrintą kilmingos moters tipą.

    Kaip ji atsidūrė jūros dugne?

    Labiausiai tikėtina versija – jūrinė katastrofa. Monumentalios bronzinės skulptūros helenistiniu laikotarpiu buvo itin brangus krovinys, o jas gabendavo laivais per svarbius Viduržemio jūros prekybos ir kultūros maršrutus.

    Kalymnas buvo netoli kelių intensyviai naudotų laivybos kelių, jungusių graikiškąjį pasaulį su rytine Viduržemio jūros dalimi. Todėl manoma, kad skulptūra galėjo būti didesnio krovinio dalis, o laivui nuskendus ji nugrimzdo į dugną.

    Radinių grandinė ir konservavimas

    „Kalymno damos“ istorija paskatino atidesnį regiono tyrimą, o vėliau imta fiksuoti ir daugiau su tuo pačiu kontekstu siejamų radinių. Pranešama apie kitus senovinius fragmentus, tarp jų – didesnio nei natūralaus dydžio barzdoto valdovo galvą su makedonišku galvos apdangalu bei raitelių ir ginkluotų karių skulptūrų dalis.

    Po iškėlimo skulptūrai prireikė ilgų konservavimo darbų, nes bronza, ilgai buvusi jūroje, paprastai būna padengta nuosėdomis ir korozijos sluoksniais. Atlikus restauravimą, „Kalymno dama“ sugrąžinta į salą ir tapo vienu svarbiausių vietos archeologijos muziejaus eksponatų.

    Praėjus daugiau nei trims dešimtmečiams nuo atradimo, skulptūra vis dar kelia daugiau klausimų nei pateikia atsakymų. Tyrėjai ieško duomenų, kurie leistų tiksliau nustatyti jos kilmę, kelionės maršrutą ir aplinkybes, lėmusias, kad toks vertingas kūrinys atsidūrė Egėjo jūros gelmėse.