CP v2

Tag: Graikija

  • Belgijoje užsidegė istorinis gaisras: liepsnos plinta per Europą, į pagalbą metama ES technika

    Belgijoje užsidegė istorinis gaisras: liepsnos plinta per Europą, į pagalbą metama ES technika

    Europą toliau kausto dideli miškų ir durpynų gaisrai: ugniagesiai vienu metu kovoja su liepsnomis Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Kroatijoje, Ispanijoje ir Graikijoje. Situaciją apsunkina užsitęsęs karštis ir sausra, todėl ugnis greitai plečiasi, o dūmai blogina oro kokybę.

    Rytų Belgijoje, Aukštųjų Fenių gamtos rezervate, per 24 valandas gaisras daugiau nei padvigubėjo ir apėmė apie 3 000 hektarų. Tai didžiausias užfiksuotas miško gaisras Belgijos istorijoje, o didelę riziką kelia rezervate esančios sausros išdžiovintos durpynų teritorijos ir pušynai.

    Valonijos regiono pareigūnai pranešė, kad naktį buvo mobilizuota daugiau nei 250 ugniagesių ir kitų gelbėjimo tarnybų darbuotojų. Prisidėjo ir Belgijos gynybos pajėgos, pasiuntusios žmonių bei technikos, o prie gesinimo prisijungė ir vietos ūkininkai.

    Į gaisro zoną taip pat atvyko pagalba iš kaimyninių šalių: ugniagesiai iš Vokietijos ir Liuksemburgo padeda stabdyti liepsnas, kurios artėja prie Vokietijos sienos. Kai kurių Lježo provincijos gyventojų buvo paprašyta laikinai evakuotis, vietos savivaldybėse įrengtos laikinos prieglaudos.

    Belgija aktyvavo ES civilinės saugos mechanizmą, kuris leidžia greitai sutelkti tarptautinę pagalbą ekstremalių situacijų metu. Į šalį buvo permesti trys sraigtasparniai ir du vandens bombonešiai iš Švedijos, Nyderlandų ir Čekijos, kad būtų galima greičiau stabdyti gaisro plitimą sunkiai pasiekiamose vietovėse.

    Tuo pat metu Vokietijoje ugniagesiai pranešė pasiekę apčiuopiamą pažangą gesindami gaisrą Hirtgeno miške, dėl kurio anksčiau buvo vykdytos evakuacijos. Dalis gyventojų, laikinai palikusių namus, jau galėjo grįžti, tačiau tarnybos pabrėžia, kad situacija išlieka jautri dėl besikeičiančio vėjo ir išsausėjusios augmenijos.

    Prancūzijos pietvakariuose, Lando regione, liepsnos nuniokojo apie 1 700 hektarų, daugiausia pušynų. Dirba šimtai ugniagesių, padeda kariškiai ir gesinimo iš oro pajėgos, tačiau gaisras vis dar laikomas nesuvaldytu, o pareigūnai stebi galimus atsinaujinimo židinius.

    Ispanijos Aragone gaisras, kilęs Ueskos provincijos Las Penjas de Riglos apylinkėse, išplito iki maždaug 16 600 hektarų ir kėlė grėsmę istoriniams objektams, įskaitant seną vienuolyną. Regiono valdžia sutelkė didžiausią iki šiol gesinimo pajėgų arsenalą, o vėjuotos sąlygos trukdo stabilizuoti padėtį.

    Kroatijoje teisėsauga sulaikė keturis asmenis, įtariamus sukėlus pakrantės gaisrus, kurie siaubė pušynus ir alyvmedžių giraites per karščius ir sausrą. Graikijoje ugniagesiai antrą dieną gesino gaisrą Skajro saloje, vietos valdžia tikėjosi, kad židiniai bus užgesinti artimiausiu metu.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie gaisrai vis dažniau tampa sudėtingesni dėl ilgėjančių karščio bangų ir sausesnių sezonų, todėl vis svarbesnės tampa prevencijos priemonės ir pasirengimas, įskaitant ankstyvą aptikimą bei operatyvų tarptautinės pagalbos koordinavimą. Dalis Europos šalių jau stiprina oro gesinimo pajėgumus ir peržiūri miškų bei durpynų valdymo praktiką, siekdamos mažinti riziką ateityje.

  • Graikija per rugpjūčio pilnatį nemokamai atvers 126 istorines vietas: ką pamatyti iki vidurnakčio

    Graikija per rugpjūčio pilnatį nemokamai atvers 126 istorines vietas: ką pamatyti iki vidurnakčio

    Graikija rugpjūčio pabaigoje vėl rengia tradicinę pilnaties naktį, kai lankytojams nemokamai atveriamos dešimtys archeologinių vietovių, muziejų ir istorinių paminklų. Šiemet Kultūros ministerijos programa numato 126 objektus, kuriuos bus galima aplankyti sutemus.

    Pilnatis šįkart sutampa su rugpjūčio 28 diena, penktadieniu. Dauguma vietų duris atvers nuo maždaug 19.30 valandos ir veiks iki vidurnakčio, o dalyje jų suplanuoti koncertai, chorų pasirodymai ar ekskursijos su gidais.

    Pilnaties nakties akcentai

    Tarp programos objektų yra ir vieni garsiausių Graikijos istorinių traukos taškų. Pavyzdžiui, Delfuose, Parnaso kalno papėdėje įsikūrusiame Apolono šventovės komplekse, numatytas nemokamas įėjimas į teritoriją iki šventyklos terasos vakaro metu.

    Senovės Olimpijoje, Peloponese, nemokamai planuojama įleisti tiek į archeologinę vietovę, tiek į muziejų, o lankytojams žadamos ir archeologų vedamos ekskursijos. Tokie vakariniai apsilankymai suteikia progą pamatyti vietas be įprastos dienos kaitros ir su kitokiu apšvietimu bei nuotaika.

    Netoli Spartos esantis Mistro viduramžių miestas taip pat įtrauktas į pilnaties nakties maršrutus, o dalyje vietovių numatyti muzikiniai renginiai. Atėnuose Akropolio muziejus tą dieną planuoja dirbti iki vidurnakčio, tačiau nuolatinėms ekspozicijoms įprastai taikomas standartinis bilieto mokestis.

    Mažiau žinomi, bet įspūdingi objektai

    Programa apima ne tik labiausiai turistų lankomas vietas, bet ir rečiau minimas archeologines teritorijas, kurios pilnaties vakarą gali nustebinti atmosfera. Viena jų yra Nekromanteionas Epyre, siejamas su senovės ritualais ir tikėjimu pomirtiniu pasauliu.

    „Ši vieta nuo pat pradžių buvo sukurta tamsai ir ritualui, todėl apsilankymas pilnaties naktį nėra triukas, o patirtis, artimesnė tam, kaip ji ir turėjo būti išgyvenama“, – sakė kelionių verslo atstovas Yahya Dawood.

    Epyre taip pat išskiriama Dodona, laikoma viena seniausių orakulų vietų Graikijoje, siejama su Dzeusui pašventintu šventu ąžuolu. Kretoje į pilnaties vakaro programą paprastai įtraukiami minojų laikotarpio objektai, tarp jų Malijos rūmų kompleksas ir Gortyna, garsėjanti Gortynos kodeksu – vienu ilgiausių išlikusių senovės graikų teisės tekstų akmenyje.

    Ką verta žinoti planuojant

    Nors įėjimas į daugelį objektų pilnaties naktį yra nemokamas, kai kur gali galioti išankstinės registracijos ar riboto lankytojų srauto taisyklės, ypač jei organizuojamos ekskursijos. Taip pat dalis muziejų gali taikyti atskiras sąlygas nuolatinėms ekspozicijoms ir nemokamai atverti tik specialias parodas ar renginių zonas.

    Keliautojams patariama atvykti anksčiau, nes populiariausiose vietose vakare susidaro eilės, o parkavimo ir viešojo transporto galimybės gali būti ribotos. Visos pilnaties nakties programos detalės ir tikslūs laikai skelbiami Graikijos Kultūros ministerijos informacijoje.

  • Žolinė Graikijoje: „vasaros Velykos“ sutraukia minias į Tino salą, Kefaloniją ir žemyną

    Žolinė Graikijoje: „vasaros Velykos“ sutraukia minias į Tino salą, Kefaloniją ir žemyną

    Rugpjūčio 15 dieną Graikijoje minima Švč. Mergelės Marijos Užmigimo šventė, ortodoksų tradicijoje laikoma viena svarbiausių metų religinių datų. Vietos gyventojai ją neretai vadina vasaros Velykomis, nes į šventes susirenka minios, o mažesni miesteliai trumpam virsta dideliais bendruomenės susitikimais.

    Ši diena daugeliui tampa proga grįžti į gimtuosius kaimus, aplankyti artimuosius ir dalyvauti atlaiduose bei vietos šventėse, kurios siekia dešimtmečius ar net šimtmečius. Greta bažnytinių apeigų vyksta tradiciniai vakarai, vaišės ir šokiai, todėl religinė šventė įgauna ir ryškų socialinį, kultūrinį krūvį.

    Tino sala ir piligrimystė

    Ryškiausias Žolinės akcentas Graikijoje siejamas su Tino sala, kur stovi Panagijos Evangelistrijos bažnyčia. Čia kasmet atvyksta tūkstančiai piligrimų pagerbti Dievo Motinos ir įgyvendinti asmeninių įžadų, kurie ortodoksų pamaldumo tradicijoje užima svarbią vietą.

    Vienas labiausiai atpažįstamų šventės vaizdų yra tikinčiųjų kelias iki šventovės klūpant, kaip padėkos, vilties ar maldos ženklas. Tino šventė laikoma ir reikšmingu turizmo sezono tašku, nes į salą suplūsta ne tik vietiniai, bet ir atvykstantys iš kitų regionų bei užsienio.

    Kefalonijos gyvatės ir salų papročiai

    Kefalonijoje, Markopulo ir Arginijos apylinkėse, Žolinės laikotarpiu minimas neįprastas paprotys, kai bažnyčiose pasirodo mažos gyvatės. Vietos tradicijoje jos vadinamos Dievo Motinos gyvatėlėmis ir laikomos geru ženklu, siejamu su palaima bei sėkme ateinantiems metams.

    Kitose salose religinė šventė persipina su liaudiškais žaidimais ir varžytuvėmis. Pavyzdžiui, Astipalėjoje Žolinė tampa bendruomenės sambūriu su konkursais ir pramogomis, kurios įtraukia tiek vietinius, tiek turistus, o šventės nuotaika išlieka šeimyniška ir mažiau formali.

    Procesijos, muzika ir bendruomenė

    Žemyninėje Graikijoje Žolinė taip pat turi savitus bruožus. Siatistoje išsiskiria raitelių procesijos, kai puoštomis žirgų vilkstinėmis vykstama į vienuolyną, o vėliau miestas prisipildo muzikos, pučiamųjų orkestrų ir šokių.

    Epyro regione, prie Janinos, kai kur išlaikomi ritualai, kuriuose svarbi bendro stalo ir susitaikymo idėja. Tokiose šventėse pabrėžiama bendruomenė: per apeigas, vaišes ir simbolinius veiksmus siekiama atkurti ryšius, užbaigti senus nesutarimus ir sutvirtinti bendrą tapatybę.

    Graikijoje rugpjūčio 15 diena kasmet primena, kad religinių švenčių tradicijos čia veikia ne tik kaip tikėjimo išraiška, bet ir kaip gyvas socialinis mechanizmas. Po pamaldų aikštės užsipildo stalais, dainomis ir žmonėmis, o jaunoji karta perima papročius, kurie daugelyje vietovių išliko iki šių dienų.

  • Itakė ruošiasi turistų antplūdžiui po Christopherio Nolano filmo Odiseja premjeros

    Itakė ruošiasi turistų antplūdžiui po Christopherio Nolano filmo Odiseja premjeros

    Graikijos Jonijos jūroje esanti Itakės sala iki šiol dažniau viliojo ieškančius ramybės nei masinį turizmą. Tačiau vietos valdžia ir verslai skaičiuoja, kad situaciją gali pakeisti režisieriaus Christopherio Nolano kino juosta „The Odyssey“, kuri vėl iškėlė Odisėjo tėvynės vardą į tarptautines antraštes.

    Itakė nėra tokia žinoma kaip Santorinis ar Mikonas, nors sala turi skaidrius paplūdimius, įlankas ir nedidelį, autentišką miestelių ritmą. Būtent tas mažesnis žinomumas ilgą laiką buvo privalumas, bet po filmo premjeros jis gali tapti iššūkiu infrastruktūrai ir sezoniškumui.

    Į salą atvykę keliautojai sako, kad „The Odyssey“ jiems tapo papildoma priežastimi įtraukti Itakę į maršrutą. „Graikų kalbos mokiausi dar vaikystėje, studijavau Odisėją ir visada svajojau čia atvykti“, – sakė italų teisininkė Giorgia Ongarato.

    Itakės meras Dionysis Stanitsas pabrėžia, kad staigaus turistų šuolio dar nematyti, nes filmas skirtingose rinkose pasirodo palaipsniui. Vis dėlto savivaldybė tikisi, kad didžiausia banga ateis kitą sezoną, kai žmonės planuos atostogas jau su nauju įkvėpimu.

    „Kol kas nematome didelio lankytojų augimo būtent dėl filmo, bet tikimės, kad kelionės planai pradės ryškėti nuo kitų metų“, – sakė Dionysis Stanitsas. „Filmas bus rodomas vis daugiau šalių, ir tada daugiau žmonių rimtai svarstys kelionę į Itakę.“

    Vietos verslai jau fiksuoja didesnį smalsumą: dažniau klausiama apie salos ryšį su Homero pasakojimu, ieškoma suvenyrų, ekskursijų ir vietų, siejamų su Odisėjo mitu. Kai kurie prekybininkai sako, kad net ir iki pilnos pasaulinės premjeros sala tapo atpažįstamesnė vien dėl asociacijos su filmu.

    Itakės suvenyrų parduotuvių savininkai primena, kad Homeras salai ir taip yra stipriausias prekės ženklas, o kino efektas gali tik sustiprinti ilgalaikę tendenciją. „Žmonės atvyksta, nes žino Odisėjo legendą ir Homerą, parašiusį Odisėją, bet kartu tai ir labai graži, maža sala“, – sakė Ioanna Griva.

    Ar filmas pailgins sezoną?

    Vietos kultūros ir paveldo iniciatyvos, tokios kaip nuolatinė ekspozicija Šviesa homerinėje Itakėje Stavroso kaime, siekia susieti šiuolaikinę salą su archeologiniais radiniais ir antikiniais pasakojimais. Specialistai tikisi, kad susidomėjimas paskatins atvykti ne tik vasarą, bet ir ramesniais mėnesiais, kai saloje įprastai mažiau svečių.

    Filologas ir archeologas Spyros Kouvaras prognozuoja, kad didžiausias pokytis gali būti juntamas ne vien liepos ar rugpjūčio piko metu. Jo teigimu, jei keliautojai pradės rinktis pavasarį ar rudenį, tai padėtų salai išskaidyti srautus ir sumažinti spaudimą infrastruktūrai.

    „Nuo kitų metų tikimės ryškaus lankytojų skaičiaus augimo, ir tai gali paliesti mėnesius, kurie paprastai būna tuštesni: spalį, gal net lapkritį, taip pat kovą ir balandį“, – sakė Spyros Kouvaras. „Už Nolano filmo stovi Homeras, ir būtent jis yra giliausia šio susidomėjimo priežastis.“

    Set-jetting bumas Europoje

    Kelionės pagal filmų ir serialų vietas, vadinamos set-jetting, pastaraisiais metais Europoje ryškiai sustiprėjo. Turizmo ekspertai pabrėžia, kad tokie srautai dažnai ateina bangomis: iš pradžių auga informacijos paieškos ir planavimas, o realūs atvykimai padidėja kitą sezoną, kai kelionių organizatoriai ir apgyvendinimo sektorius prisitaiko prie paklausos.

    Itakei tai gali reikšti daugiau užsakymų mažesniems viešbučiams, apartamentams ir vietos gidams, bet kartu ir riziką, jei sala nepasiruoš srautų valdymui. Vietos valdžiai svarbiausiais klausimais tampa transportas, atliekų tvarkymas, vandens ištekliai ir saugomų pakrančių apsauga, kad staigus populiarumas nepakenktų pačiai salos patirčiai.

    Nors dalis lankytojų į Itakę važiuoja pirmiausia dėl Homero ir graikų mitologijos, kino premjera suteikė salai naują, globaliai suprantamą impulsą. Jei prognozės pasitvirtins, Itakė kitą sezoną gali atsidurti ne tik literatūros gerbėjų, bet ir kino turistų maršrutuose.

  • Kasia Cichopek su Maciejumi Kurzajewskiu atostogauja Graikijoje: kadrai kaitina tinklą

    Kasia Cichopek su Maciejumi Kurzajewskiu atostogauja Graikijoje: kadrai kaitina tinklą

    Kasia Cichopek ir Maciejus Kurzajewskis vasarą leidžia Graikijoje, o kelionės akimirkomis aktyviai dalijasi socialiniuose tinkluose. Naujausiose nuotraukose matyti, kad pora laiką skiria poilsiui ir buvimui dviese.

    Viename kadrų aktorė apkabina mylimąjį, o fone atsiveria saulėlydis ir jūra. Tokios romantiškos atostogų nuotraukos jau tapo įprasta žinomų žmonių komunikacijos dalimi, kuri kuria artumo su auditorija įspūdį.

    Ši kelionė porai sutapo ir su intensyvesniu profesiniu laikotarpiu, kai viešumoje buvo aptarinėjami jų darbo pokyčiai. Atostogos, panašu, tapo proga atsitraukti nuo įsipareigojimų ir daugiau dėmesio skirti poilsiui.

    Kituose kadruose Cichopek užfiksuota skaidriame, akmenuotame vandenyje, pabrėžiant vasarišką nuotaiką. Daugiausia dėmesio sulaukė jos pasirinktas vientisas maudymosi kostiumėlis, kuris išryškina figūrą, bet išlaiko klasikinę estetiką.

    Aktorė pasirinko tamsiai mėlyną spalvą, derintą su kontrastinga balta apdaila, kuri suteikia įvaizdžiui ryškumo. Toks derinys mados pasaulyje dažnai vertinamas kaip universalus, nes atrodo elegantiškai ir kartu tinka atostogų aplinkai.

    Įvaizdį papildė šiaudinis galvos apdangalas su platesniu kraštu, kuris ne tik kuria stilių, bet ir praktiškai saugo nuo saulės. Pastaraisiais sezonais tokie natūralių medžiagų aksesuarai išlieka viena populiariausių vasaros tendencijų.

    Sprendžiant iš publikacijų, pora atostogas leidžia be skubėjimo, mėgaudamasi jūra, saule ir ramybe. Tokie kadrai, kuriuose dera romantika ir lengvas vasaros stilius, akimirksniu sulaukia didelio gerbėjų dėmesio.

  • Graikų dugne – nacių karo laivas beveik kaip naujas: po 83 metų atskleidė stulbinančias detales

    Graikų dugne – nacių karo laivas beveik kaip naujas: po 83 metų atskleidė stulbinančias detales

    Vakarų Graikijoje, netoli Mytikas vietovės, narai aptiko beveik nepažeistą Antrojo pasaulinio karo laikų Vokietijos karo laivo LS 6 nuolaužą. Ji guli maždaug 96 metrų gylyje, todėl tyrimams prireikė specialios giluminio nardymo įrangos ir kruopštaus planavimo.

    LS 6 buvo mažas, apie 12,5 metro ilgio, lengvosios greitosios valties tipo laivas, priklausęs Kriegsmarine. Šios klasės laivai buvo projektuojami taip, kad pasiektų didelį greitį išlaikant kuo mažesnę masę, o tam naudotos tuo metu neįprastos medžiagos, įskaitant aliuminį.

    Istoriniuose aprašymuose nurodoma, kad laivą projektavo „Dornier“, o jį varė „Junkers“ dyzeliniai varikliai Jumo 205. Tokia kombinacija leido išvystyti iki maždaug 40 mazgų greitį, o ginkluotę sudarė, be kita ko, 20 mm MG151 tipo patranka, taip pat buvo numatytos torpedos ir giluminės bombos.

    Vienas netipiškiausių sprendimų buvo torpedų paleidimo įtaisų įrengimas laivagalio dalyje. Tai leido atakuoti atsitraukiant nuo taikinio, kas tokio dydžio laivui buvo svarbu dėl ribotos vietos ir manevravimo specifikos.

    Trumpa karjera ir žūtis jūroje

    LS 6 kartu su seseriniu LS 5 į Viduržemio jūrą atsidūrė 1943 metais, kai nedideli laivai buvo perkelti sausuma. Toks sprendimas sietas su tuo, kad sąjungininkų kontrolė ties Gibraltaru ribojo galimybes laisvai perplukdyti vienetus iš Šiaurės Europos.

    1943 metų rugsėjo 24 dieną LS 6 buvo užpultas netoli Igumenicos, o atakoje dalyvavo Italijos „Reggiane“ Re.2002 lėktuvai. Laivas patyrė rimtų pažeidimų ir buvo nuspręsta jį tempti remonto link Pirėjo, tačiau pakeliui korpusas ėmė vis labiau leisti vandenį.

    Tempimo metu apkrovos dar labiau padidino pažeidimus, ir galiausiai laivas nuskendo netoli Mytikas. Nuolauža ilgam liko nežinoma, o tiksli vieta nebuvo patikimai fiksuota šaltiniuose, todėl paieškos užtruko dešimtmečius.

    Kaip pavyko rasti nuolaužą

    Paieškos rimčiau pajudėjo 2013 metais, kai vokiečių istorikas Peteris Schenkas pasidalijo informacija su graikų naru ir dokumentalistu Vasilisu Mentogianniu. Tyrėjai analizavo archyvinius dokumentus, žemėlapius ir liudijimus apie paskutinį LS 6 reisą, kad susiaurintų galimą paieškos zoną.

    Radus nuolaužą, narai pranešė išvydę beveik pilną korpusą, išlikusius „Junkers“ variklius, įrangos detales ir ginkluotės liekanas. Išskirtiniu radiniu tapo prie laivo priekio vis dar esanti tempimo virvė, laikoma tiesioginiu paskutinės kelionės įrodymu.

    Specialistų teigimu, toks išlikimas po daugiau nei aštuonių dešimtmečių nėra dažnas, ypač kai kalbama apie lengvųjų lydinių konstrukcijas. Nuolaužos būklė leidžia tiksliau rekonstruoti tiek šios klasės laivų dizainą, tiek jų pritaikymą Viduržemio jūros karo veiksmams.

    Kodėl tokie radiniai svarbūs

    Antrojo pasaulinio karo nuolaužos jūrose dažnai laikomos ir istoriniu šaltiniu, ir rizikos objektu, nes dalyje jų gali būti likę pavojingų medžiagų ar šaudmenų. Dėl to tokie objektai paprastai dokumentuojami atsargiai, o tikslios koordinatės ne visada viešinamos, siekiant apsaugoti vietą nuo plėšikavimo.

    LS 6 atvejis išsiskiria tuo, kad nuolauža suteikia retą galimybę iš arti įvertinti neįprastą Kriegsmarine eksperimentinį požiūrį į mažų, itin greitų kovinių laivų kūrimą. Tyrėjai tikisi, kad tolimesnė dokumentacija padės papildyti žinias apie šios klasės laivų naudojimą ir techninius sprendimus.

  • OECD duomenys: namų ūkių pajamos auga lėčiau nei BVP, o Graikijoje ir Austrijoje smunka

    OECD duomenys: namų ūkių pajamos auga lėčiau nei BVP, o Graikijoje ir Austrijoje smunka

    Pajamos atsilieka nuo ekonomikos

    Naujausi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) duomenys rodo didėjantį atotrūkį tarp ekonomikos augimo ir realios gyventojų finansinės padėties. Nors dalyje šalių bendrasis vidaus produktas (BVP) didėja, namų ūkių realios disponuojamos pajamos vienam gyventojui kyla gerokai lėčiau.

    OECD skaičiuoja, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį realios namų ūkių disponuojamos pajamos vienam gyventojui šiose šalyse vidutiniškai padidėjo 0,2 proc. Tai lėtesnis augimas nei 2025 metų ketvirtąjį ketvirtį, kai fiksuotas 0,6 proc. didėjimas.

    Tuo pat metu realus BVP vienam gyventojui 2026 metų pirmąjį ketvirtį paaugo 0,3 proc., palyginti su 0,2 proc. 2025 metų pabaigoje. OECD pabrėžia, kad BVP labiau atspindi bendrą ekonominį aktyvumą, o pajamos parodo, kiek lėšų realiai pasiekia namų ūkius vartojimui ar taupymui.

    Kur pajamos kilo, o kur krito

    Iš 21 šalies, kurioms pateikti palyginami duomenys, 13 fiksuotas realių pajamų augimas, o 8 šalyse – kritimas. Tai rodo, kad bendras OECD vidurkis slepia ryškius nacionalinius skirtumus.

    Tarp G7 valstybių realios namų ūkių pajamos vienam gyventojui 2026 metų pirmąjį ketvirtį vidutiniškai padidėjo 0,2 proc., tačiau dinamika išsiskyrė. Italijoje po 2025 metų pabaigoje buvusio 0,9 proc. kritimo pajamos atšoko 0,8 proc., o realus BVP vienam gyventojui išliko augęs 0,3 proc.

    Kanadoje, Vokietijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose realios pajamos vienam gyventojui augo po 0,2 proc., kai ankstesnį ketvirtį šie rodikliai buvo silpnesni arba neigiami. Tuo metu Jungtinėje Karalystėje pajamos sumažėjo 0,8 proc., nors realus BVP vienam gyventojui ūgtelėjo 0,6 proc., taip nutraukdamas du ketvirčius trukusį sąstingį.

    Didžiausią realių pajamų augimą tarp kitų OECD šalių demonstravo Vengrija ir Čilė. Vengrijoje namų ūkių pajamų šuolį daugiausia siejo darbuotojų atlygio didėjimas, o Čilėje pajamoms teigiamą įtaką darė tiek atlygis, tiek nuosavybės pajamos.

    Graikija ir Austrija – ryškiausi kritimai

    Didžiausi realių namų ūkių disponuojamų pajamų vienam gyventojui kritimai 2026 metų pirmąjį ketvirtį fiksuoti Graikijoje ir Austrijoje. Graikijoje rodiklis smuko 3,6 proc., o Austrijoje – 2,8 proc., ir tai buvo ryškiausi nuosmukiai tarp šalių, kurioms OECD pateikė duomenis.

    OECD aiškina, kad Graikijos atveju kritimą daugiausia lėmė mažėjusios grynosios nuosavybės pajamos, tokios kaip palūkanos, dividendai ir investicinės pajamos, taip pat sumažėję grynieji socialiniai pervedimai namų ūkiams. Panašios priežastys minimos ir Austrijos atveju, kur pajamų nuosmukis taip pat siejamas su silpnesnėmis nuosavybės pajamomis ir socialinių išmokų dinamika.

    Šie skirtumai atkreipia dėmesį į tai, kad augantis BVP ne visada reiškia augančią perkamąją galią. Jei pajamų augimą nusveria infliacija, mokesčių pokyčiai ar mažėjantys socialiniai pervedimai, namų ūkiai gali jausti spaudimą net ir esant geresniems makroekonominiams rodikliams.

  • Atsitiktinai sukurta Graikijoje: ši šalta frappe kava užkariavo pasaulį ir gelbsti per karščius

    Šalta kava frappe šiandien tapo beveik universaliu vasaros gėrimu: jos rasite tiek kavinėse, tiek viešbučių pusryčių bufetuose, o namuose ją pasigaminti galima be espresso aparato. Populiarumą lemia paprasta idėja ir greitas paruošimas, o skonis lengvai pritaikomas pagal tai, ar norisi saldesnio, ar gaivesnio varianto.

    Frappe istorija dažniausiai siejama su 1957 metais, kai tarptautinėje parodoje Salonikuose Graikijoje buvo pristatomas pieno pagrindu gaminamas šokoladinis gėrimas, plakamas plaktuvėje. Pasakojama, kad vienas dalyvių, neturėdamas karšto vandens, tirpią kavą sumaišė su šaltu gėrimu ir suplakė iki putos – taip gimė šiandien gerai atpažįstamas putotas kavos kokteilis.

    Klasikinės frappe esmė yra tirpi kava, šaltas vanduo ir plakimas, sukuriantis tvirtą putą. Būtent puta ir yra šio gėrimo skiriamasis bruožas, o rezultatą stipriai veikia plakimo intensyvumas bei ingredientų proporcijos.

    Namų sąlygomis patogiausia naudoti rankinį plaktuvą arba blenderį: į indą įpilkite kelis šaukštus šalto vandens, suberkite tirpios kavos ir, jei norite, įdėkite cukraus ar saldiklio. Viską suplakite, kol susiformuos vientisa puta, tuomet supilkite į aukštą stiklinę, įdėkite ledo kubelių ir papildykite vandeniu bei pienu pagal skonį.

    Frappe lengva paversti desertiniu gėrimu: tinka plakta grietinėlė, kakava ar saldūs sirupai, pavyzdžiui, šokolado arba karamelės. Jei norisi mažiau saldumo, geriau rinktis daugiau ledo ir mažiau priedų, o pieną keisti augaliniu gėrimu, kad skonis būtų lengvesnis ir gaivesnis.

    Pastaraisiais metais šaltos kavos kultūra sparčiai plečiasi, o vartotojai dažniau renkasi gėrimus, kuriuos galima greitai individualizuoti namuose. Frappe į šią tendenciją pataiko tiksliai: ji nereikalauja brangios įrangos, o rezultatas primena kavinių gėrimus, ypač kai skiriama dėmesio putos tekstūrai ir ledo kiekiui.

  • Prie Graikijos rado 2 400 metų senumo laivą: šimtai amforų išliko stulbinamai tvarkingai

    Prie Graikijos rado 2 400 metų senumo laivą: šimtai amforų išliko stulbinamai tvarkingai

    Egėjo jūroje, netoli Andro salos, povandeniniai archeologai aptiko antikinio prekybinio laivo nuolaužas, datuojamas V amžiaus pabaiga arba IV amžiaus pradžia prieš mūsų erą. Didžiausią susidomėjimą kelia krovinys: dugne išliko apie 600–650 amforų, kurios guli beveik tokia tvarka, kokia buvo sudėtos laivo triume.

    Radavietė yra regione, kuris senovėje buvo viena svarbiausių jūrinių jungčių tarp žemyninės Graikijos, Kikladų salų ir Mažosios Azijos pakrančių. Ši atkarpa jūrininkams garsėjo pavojingomis srovėmis ir stipriais vėjais, todėl nenuostabu, kad čia randama daug įvairių laikotarpių nuolaužų.

    Amforos išsidėsčiusios taisyklingomis eilėmis, todėl tyrėjai gali tiksliau atkurti, kaip buvo paskirstytas krovinys ir kokio dydžio galėjo būti laivas. Nors medinės korpuso dalys per šimtmečius daugiausia suiro, toks krovinio „pėdsakas“ leidžia spręsti apie laivo konstrukciją ir krovos principus.

    Ką gali atskleisti amforų kilmė?

    Pirminiai vertinimai rodo, kad amforos galėjo būti pagamintos skirtinguose graikų pasaulio centruose. Tai reikštų, kad laivas greičiausiai neplukdė prekių tik iš vieno uosto į kitą, o buvo platesnio prekybos tinklo dalis, sustodavusi keliuose taškuose ir gabendavusi įvairių regionų produkciją.

    Antikoje amforos buvo pagrindinė taros rūšis vertingoms prekėms: vynui, alyvuogių aliejui, žuvies produktams ir kitiems maisto gaminiams. Jų forma buvo pritaikyta tankiai ir stabiliai sudėti triume, kad krovinys išliktų kuo saugesnis net ilgesnėse kelionėse.

    Tolesnė keraminių indų analizė gali padėti nustatyti tikslesnes gamybos vietas, o kartu ir galimus maršrutus. Skirtingi dirbtuvių centrai turėjo savitą formų „parašą“: proporcijas, kaklelio ir ąselių sprendimus, molio sudėtį bei gamybos technologiją, todėl amforos dažnai tampa patikimais prekybos ryšių žymekliais.

    Ar amforose dar liko turinio pėdsakų?

    Ne mažiau intriguojanti dalis yra tai, kas galėjo būti amforų viduje. Net jei originalūs produktai seniai sunyko, šiuolaikinė cheminė analizė neretai aptinka mikroskopinius organinių medžiagų pėdsakus, leidžiančius atsekti, ar inde buvo vynas, aliejus, derva ar kiti mišiniai.

    Kol kas pagrindinis dėmesys skiriamas kruopščiai dokumentacijai: radavietė fiksuojama aukštos raiškos nuotraukomis, fotogrametrija ir trimatiais skaitmeniniais modeliais. Tik užbaigus šį etapą paprastai sprendžiama, ar verta kelti atskirus radinius, nes kiekvienas iškėlimas kelia ir konservavimo, ir paveldo apsaugos rizikų.

    Povandeniniai laivų kapinynai mokslininkams itin vertingi tuo, kad jūros dugne objektai dažnai išlieka mažiau paliesti žmogaus veiklos nei sausumos radavietėse. Dėl to vienas toks radinys gali pateikti retai išlikusį, beveik „užšaldytą“ antikinės prekybos momentą.

  • Kraupi byla Atėnuose: į lagaminą įdėjęs britės kūną įtariamasis teisme viską aiškino kitaip

    Kraupi byla Atėnuose: į lagaminą įdėjęs britės kūną įtariamasis teisme viską aiškino kitaip

    Atėnuose trečiadienį į teismą atvestas 26 metų vyras, įtariamas nužudęs britę, kurios kūnas rastas lagamine apleistame pastate Kypseli rajone. Graikijos policija skelbia, kad įtariamasis sulaikytas sekmadienį, o byla apima ne tik nužudymo, bet ir apiplėšimo bei su ginklais susijusius kaltinimus.

    Policijos duomenimis, lagamine rasto kūno savininkė buvo 38 metų Jungtinės Karalystės pilietė. Tyrėjai nurodo, kad palaikai aptikti liepos 18 dieną, o įtariamasis, anot pareigūnų, prisipažino padėjęs kūną į lagaminą ir jį nugabenęs į apleistas patalpas.

    Žiniasklaidoje moteris įvardijama kaip Elisabeth-Jane Ross iš Škotijos. Policija teigia, kad ji į Graikiją atvyko birželio 26 dieną, kurį laiką gyveno pažįstamo namuose Pirėjo apylinkėse, o liepos 10 dieną išvyko į nežinomą vietą platesniame Atėnų regione.

    Byloje svarbi detalė yra finansiniai pėdsakai. Policija tvirtina, kad vėlesnėmis dienomis įtariamasis naudojosi moters banko kortelėmis ir išsigrynino pinigų, todėl jam pareikšti kaltinimai apima ir apiplėšimą.

    Teisme vyras esą neneigė, kad kūną įdėjo į lagaminą, tačiau tikino moterį radęs jau mirusią. Tokia versija, anot pareigūnų, prieštarauja daliai surinktų duomenų, todėl tyrimas orientuotas į galimą tyčinę žmogžudystę ir įvykių seką iki kūno paslėpimo.

    Tapatybės nustatymas tapo atskiru iššūkiu, nes kūnas buvo pažengusio irimo būklės. Policija skelbia, kad, nepaisant sudėtingų aplinkos sąlygų, ekspertams pavyko išgauti tinkamus pirštų atspaudus, o identifikavimo procese talkino tarptautiniai partneriai.

    Graikijos pareigūnai nurodo, kad prie tyrimo prisidėjo Jungtinės Karalystės Nacionalinė nusikaltimų agentūra ir Škotijos policija, taip pat bendradarbiauta su tarptautiniais kanalais, siekiant patikrinti duomenis ir paspartinti identifikavimą. Teisinė proceso eiga priklausys nuo ekspertizių išvadų ir surinktų įrodymų, įskaitant finansinius bei skaitmeninius pėdsakus.