Ar galima kepti Didįjį penktadienį
Dvasininkas teigia, kad Velykų pyragą galima kepti bet kurią dieną. Vis dėlto dažniausiai žmonės stengiasi tai padaryti iki Didžiojo penktadienio, nes ši diena krikščionybėje skirta prisiminti Jėzaus Kristaus kančią ir mirtį.
„Kai nutinka taip, kad kas nors miršta, tą dieną paprastai nebeužsiimame įprastais darbais. Skiriame laiką žmogui, kuris iškeliavo, ir bent laikinai atidedame buitinius reikalus, pirmiausia rūpinamės malda bei tuo, kas būtina, kad būtų tinkamai atiduota pagarba“, – aiškino mokslų daktaras.
Anot jo, Didįjį penktadienį geriausia skirti laiką maldai, Šventojo Rašto skaitymui, apsilankyti bažnyčioje ir pagerbti drobulę.
Nors kepti Velykų pyragą penktadienį galima, dvasininko teigimu, tai būtų nelabai prasminga, nes toks pasirinkimas prasilenktų su šios dienos esme ir pasirengimo šventei nuotaika.
Jis taip pat pabrėžė, kad Didysis penktadienis yra ypatingas: tądien net neaukojamos šv. Mišios, o tik meldžiamasi prie drobulės ir vyksta specialios pamaldos.
Kodėl geriau kepti Švarųjį ketvirtadienį
Švarusis ketvirtadienis krikščioniškoje tradicijoje siejamas su apsivalymu – tiek kūno, tiek dvasios. Tikima, kad darbai, atliekami tą dieną su geromis mintimis, bus palaiminti, todėl daugelis šeimininkių Velykų pyragus stengiasi kepti būtent tada.
Didysis šeštadienis jau yra Velykų išvakarės, kai baigiami paskutiniai pasiruošimo darbai, o kepiniai turėtų simbolizuoti šventinį džiaugsmą ir užbaigtumą.
Velykų pyragas laikomas ne tik duona, bet ir apeiginiu kepiniu – gyvenimo, gausos ir prisikėlimo simboliu. Manoma, kad tešla „jaučia“ žmogaus nuotaiką, todėl barniai, blogos mintys ar skubėjimas gali sugadinti kepinį.
Dėl to Švarusis ketvirtadienis dažnai įvardijamas kaip tinkamiausia diena Velykų pyragui kepti: jis spėja gerai subręsti ir iki šventės nesukietėja. O šeštadienis – atsarginis pasirinkimas tiems, kurie nespėjo anksčiau arba nori kuo šviežesnio kepinio prieš šventinį šventinimą.
Leave a Reply