Kas yra fotoujautrinimas?
Fotoujautrinimas yra odos reakcija, kai tam tikros medžiagos, patekusios ant odos ar į organizmą, veikiant ultravioletiniams spinduliams sukelia uždegimą. Iš pirmo žvilgsnio tai gali priminti stiprų nudegimą, tačiau priežastis dažnai būna ne vien saulė.
Dermatologijoje dažniausiai skiriamos dvi reakcijos: fototoksinė ir fotoalerginė. Jų požymiai gali būti panašūs, bet skiriasi atsiradimo laikas, išplitimas ir organizmo reakcijos mechanizmas.
Dvi reakcijos: fototoksinė ir fotoalerginė
Fototoksinė reakcija gali ištikti bet ką, jei oda po kontakto su jautrinančia medžiaga patenka į saulę. UV spinduliai aktyvina medžiagą, o tai tiesiogiai pažeidžia odos ląsteles.
Tokiu atveju dažnai atsiranda ryškus paraudimas, deginimas, skausmas, kartais susiformuoja skysčio pripildytos pūslės. Svarbu tai, kad pažeidimai paprastai apsiriboja tomis vietomis, kurios turėjo kontaktą ir su medžiaga, ir su saule.
Fotoalerginė reakcija susijusi su imunine sistema ir dažniau pasireiškia žmonėms, linkusiems į alergijas. Šviesa pakeičia medžiagos struktūrą, o organizmas ją ima atpažinti kaip alergeną.
Simptomai neretai atsiranda vėliau, dažniausiai per 1–2 paras, ir gali priminti niežtintį bėrimą, egzemą, smulkias papules ar pūlinukus. Būdinga tai, kad bėrimas kartais išplinta ir į vietas, kurios buvo pridengtos drabužiais.
Didžiausi „kaltininkai“: augalai ir citrusai
Viena pavojingiausių grupių yra augaluose aptinkami furanokumarinai. Jie gali sukelti fitofotodermatitą, kai augalo sultys patenka ant odos, o oda vėliau veikiama UVA spindulių.
Ypač rizikingas kontaktas su Sosnovskio ir Mantegacio barščiais: net trumpas prisilietimas saulėtą dieną gali baigtis skausmingais nudegimais ir pūslėmis. Kai kuriais atvejais lieka sunkiai gyjančios dėmės ar randai, todėl tokių augalų būtina vengti.
Mažesnėmis koncentracijomis furanokumarinų randama ir kituose augaluose, taip pat kai kuriose daržovėse bei citrusiniuose. Praktikoje dažnas scenarijus vasarą, kai ant odos patenka laimo ar bergamotės sulčių ir vėliau oda „gauna“ saulės.
Kosmetika ir kasdienė rutina saulėje
Fotoreakcijas gali provokuoti ir kosmetika, ypač produktai su kvapiosiomis medžiagomis ar tam tikrais eteriniais aliejais. Rizika didėja, jei priemonė naudojama ryte, o po to ilgai būnama saulėje.
Jei planuojate intensyvią saulės ekspoziciją, verta peržiūrėti rutiną ir vengti priemonių, kurios anksčiau jau sukėlė dirginimą ar bėrimą. Kuo mažiau neaiškių kvapiklių ir „aktyvių“ mišinių ant odos, tuo mažesnė netikėtos reakcijos tikimybė.
Ką daryti pajutus simptomus?
Pamačius paraudimą, deginimą ar iškylančias pūsles, pirmas žingsnis yra nutraukti kontaktą su saule ir įtariama medžiaga. Odą reikėtų vėsinti, saugoti nuo trinties ir tolesnio UV poveikio.
Pūslėms prakiurus ar jas pradūrus, didėja infekcijos rizika, todėl to daryti nereikėtų. Jei pažeidimai plinta, yra labai skausmingi, atsiranda karščiavimas, stiprus tinimas ar pažeidžiami dideli odos plotai, būtina kreiptis į gydytoją.
Jei fotoujautrinimas kartojasi, pravartu įvertinti galimas priežastis: kontaktą su augalais, citrusais, kvepalais, eteriniais aliejais ar vartojamus vaistus, nes dalis jų taip pat gali didinti odos jautrumą šviesai. Tokiais atvejais saugiausia sprendimų ieškoti kartu su gydytoju ar vaistininku.
Leave a Reply