NASA paskelbė naujausias palydovo PACE nuotraukas, kuriose aiškiai matyti ryški Juodosios jūros spalvos kaita. Pavasarį ir vasaros pradžioje dalis jūros paviršiaus iš tamsaus atspalvio persimaino į pieno melsvą ar turkio spalvą, o vaizdas įspūdingas net iš orbitos.
Mokslininkai pabrėžia, kad tai nėra staigmena: toks reiškinys Juodojoje jūroje kartojasi sezoniškai. Spalvą lemia ne tarša ar neįprasti cheminiai procesai, o masinis mikroskopinių organizmų suaktyvėjimas, kurį palydovai gali užfiksuoti labai detaliai.
Kas nudažo jūrą turkiu?
Pagrindiniai šio reginio kaltininkai yra kokolitoforai – fitoplanktonui priskiriami vienaląsčiai organizmai. Juos dengia plokštelės iš kalcio karbonato, todėl suintensyvėjus jų „žydėjimui“ jūros paviršius tampa šviesesnis, nes šios dalelės efektyviai sklaido ir atspindi šviesą.
Nors atskiro organizmo plika akimi pamatyti neįmanoma, milijardinės populiacijos pakeičia ištisų akvatorijų išvaizdą. Tokie žydėjimai dažniausiai suaktyvėja, kai pagerėja apšvietimas, sušyla vanduo ir susidaro palankesnės sąlygos planktonui sparčiai daugintis.
Kitu metų laiku Juodojoje jūroje dažniau dominuoja kitos mikrodumblių grupės, pavyzdžiui, titnagdumbliai, kurie vandens paviršiaus taip neiššviesina. Dėl to didžiąją metų dalį jūra atrodo tamsesnė, o staigus turkio „proveržis“ ryškiausiai išsiskiria būtent šiltuoju sezonu.
PACE misija ir ką ji stebi
Nuotraukos padarytos PACE palydovu, kuris skirtas vandenynų ir atmosferos stebėsenai, įskaitant aerozolius, debesis ir jūrų ekosistemų pokyčius. Jo Ocean Color Instrument sensorius matuoja itin subtilius vandens spalvos skirtumus, kurie išduoda, kaip kinta planktono kiekis ir pasiskirstymas.
Tokia stebėsena svarbi ne tik dėl gražių vaizdų: pagal spalvos signalus galima vertinti ekosistemų būklę, maistinių medžiagų pasiskirstymą ir netiesiogiai stebėti kai kuriuos klimato kaitos poveikius. Palydoviniai duomenys leidžia aprėpti didžiules teritorijas ir sekti procesus beveik realiuoju laiku, kai tiesioginiai matavimai jūroje būtų brangūs ar sudėtingi.
Kodėl tai svarbu klimatui?
Kokolitoforai svarbūs ir dėl anglies apytakos: augdami jie naudoja ištirpusį anglies dioksidą, o žuvę dalį anglies „išneša“ į gilesnius sluoksnius, kai organinė medžiaga ir mineralinės plokštelės grimzta žemyn. Dėl to tokie žydėjimai yra vienas iš natūralių procesų, kurie prisideda prie anglies kaupimo vandenynuose.
Mokslininkams svarbu suprasti, kaip tokie sezoniniai reiškiniai kinta ilgalaikėje perspektyvoje, nes jūrų ekosistemos jautriai reaguoja į vandens temperatūrą, stratifikaciją ir maistinių medžiagų cirkuliaciją. Būtent todėl PACE tipo misijos laikomos vienu svarbiausių šiuolaikinės oceanografijos įrankių, padedančių matyti „didįjį paveikslą“ pasauliniu mastu.
Leave a Reply