Tag: Juodoji jūra

  • Po Rusijos smūgio Odesos uostui Juodojoje jūroje vėl fiksuojami augalinio aliejaus išmetimai

    Odesos srityje, Nacionalinio gamtos parko „Tuzlovskio limanai“ pakrantėje, vėl užfiksuoti augalinio aliejaus išmetimai į Juodąją jūrą. Teigiama, kad tarša siejama su Rusijos smūgiais uostams regione.

    Apie tai pranešė Ukrainos naujienų agentūra UNIAN, remdamasi biologijos mokslų daktaru Ivanu Rusevu, vadovaujančiu parko mokslinių tyrimų padaliniui. Pasak jo, po smarkių audrų jūra aliejų vėl išmetė į smėlingą neriją saugomoje teritorijoje.

    Parko darbuotojai lapkričio 3 ir 4 dienomis aptiko dar kelias užterštas pakrantės vietas ir seklumas. Panašūs taršos atvejai fiksuoti ir spalį.

    Mokslininkas pabrėžia, kad toks užterštumas neigiamai veikia pažeidžiamas smėlingos nerijos mikrobų bendrijas. Tarša aptinkama ne vien atviroje pakrantėje, bet ir kai kuriose saugomose nacionalinio parko zonose.

    Kaip aliejus vėl grįžta į pakrantę

    Pasak I. Rusevo, reikšminga dalis aliejaus nusėdo jūros dugne, kur laikui bėgant polimerizavosi. Audrų metu jis esą pakyla nuo dugno ir toliau teršia aplinką.

    Jo aiškinimu, per audras bangos ir dugno srovės veikia tarsi mechaninis maišytuvas: sujudina dugno sluoksnį, pakelia smėlį su riebalų dalelėmis į vandens storį ir galiausiai išmeta į krantą. Vandenyje susidaro pastovi emulsija, o paplūdimiuose nusėda būdingos riebios apnašos.

    Ryšys su smūgiu Černomorsko uostui

    Tekste primenama, kad po Rusijos smūgio Černomorsko uostui, įskaitant 2026 metų balandžio 26 dienos ataką, palydovinės stebėsenos duomenimis augalinio aliejaus išsiliejimas buvo pasiekęs Juodosios jūros akvatoriją ties „Tuzlovskio limanais“.

    Tuo metu buvo skelbiama, kad atakos metu apgadinta technologinė įranga, aliejaus rezervuarai ir krovininis transportas, kilo gaisrai. Taip pat buvo apgadintas civilinis laivas su Palau vėliava, kuris uoste tuo metu buvo kraunamas.

    Ankstesni taršos atvejai regione

    Publikacijoje taip pat minimas hidrobiologo Vladislavo Balinskio pareiškimas, kad Juodojoje jūroje buvo užfiksuota maždaug 40 kvadratinių kilometrų ploto saulėgrąžų aliejaus dėmė. Nurodyta, kad šis plotas įvardytas neįskaičiuojant taršos Suchame limane, esančiame netoli Odesos ir su jūra sujungtame laivybos kanalu.

    Dar vienas epizodas fiksuotas 2025 metų gruodį: po masinių atakų prieš uostą „Pivdennyj“ į Juodąją jūrą esą pateko tonos augalinio aliejaus. Tekste pažymima, kad jūroje jis sudaro plėvelę, ribojančią deguonies ir šviesos patekimą jūrų organizmams, o tarša buvo aptikta keliuose Odesos paplūdimiuose ir pranešta apie žuvusias paukščių gausas.

  • von der Leyen vyksta į Bulgariją ir Rumuniją po dronų atakų Juodojoje jūroje

    von der Leyen vyksta į Bulgariją ir Rumuniją po dronų atakų Juodojoje jūroje

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen kitą savaitę planuoja vykti į Bulgariją ir Rumuniją po virtinės dronų atakų prieš komercinius laivus Juodojoje jūroje.

    Kelionė rengiama augant įtampai NATO rytiniame flange – smūgiai laivybai priartino karo Ukrainoje grėsmę prie Aljanso teritorijos.

    Kaip teigė keli su planais susipažinę Europos Komisijos pareigūnai, po vizitų abiejose šalyse von der Leyen turėtų vykti ir į COP klimato viršūnių susitikimą Turkijoje.

    Praėjusį mėnesį Juodojoje jūroje dronais, pranešama, buvo apgadinti mažiausiai septyni komerciniai laivai – žuvo du jūreiviai, o dar mažiausiai 25 laikomi dingusiais.

    Rumunija kaltina Rusiją, Bulgarija – atsargesnė

    Rumunija dėl smūgių kaltina Rusiją ir perspėja, kad tai – Maskvos agresijos prieš Ukrainą eskalavimas. Tokie incidentai, Bukarešto teigimu, kelia tiesioginę riziką regiono saugumui.

    Bulgarija formaliai Maskvos neapkaltino – Sofija kalba apie dronus, atskrendančius „iš rytų krypties“.

    Saugumo nuogąstavimai pasiekė ir Bulgarijos pakrantę: penktadienį netoli Šablos miesto vietos gyventojas aptiko į krantą išmestą droną. Savivaldybės mero Mariyano Zhechevo teigimu, aparatą į krantą galėjo išplukdyti jūra.

    Kol kas neaišku, iš kur šis dronas atsirado ir ar jis susijęs su pastarosiomis atakomis prieš komercinę laivybą.

    Numatyti susitikimai Bukarešte ir Varnoje

    Skelbiama, kad pirmadienį Bukarešte von der Leyen turėtų susitikti su Rumunijos prezidentu Nicușoru Danu ir ministru pirmininku Luca Niculescu.

    Antradienį ji planuoja vykti į Varną, kur turėtų susitikti su Bulgarijos ministru pirmininku Rumenu Radevu ir apsilankyti Nikola Vapcarovo jūrų akademijoje.

    Kol kas nepatvirtinta, ar kartu vyks ir kiti aukšto rango ES vadovai, pavyzdžiui, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa ar ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.

    NATO stiprina stebėseną, ieškoma sprendimų laivybai

    Po atakų NATO sąjungininkai ėmė aktyviau stebėti situaciją Juodojoje jūroje. Pranešta, kad antradienį regione vienu metu fiksuotos Italijos, Jungtinės Karalystės ir JAV žvalgybinės misijos, o Prancūzija pratęsė jūrų patruliavimo orlaivio dislokavimą Rumunijoje.

    Lygiagrečiai vyksta diplomatinės pastangos siekiant apsaugoti komercinę laivybą. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio yra sakęs, kad Indija ir Turkija pateikė pasiūlymų, kaip padėti grūdus gabenantiems laivams saugiau plaukti Juodojoje jūroje tęsiantis Rusijos karui prieš Ukrainą.

  • Juodoji jūra po karo smūgių: mokslininkas aiškina, kodėl masiškai žūsta delfinai ir kada atsikurs ekosistema

    Ukrainos Nacionalinio gamtos parko Tuzlovskio limanai vyriausiasis mokslinis darbuotojas Ivanas Rusevas teigia, kad po 2022 metų delfinų mirtingumas regione šoktelėjo kelis kartus. Jo vertinimu, vien 2022 metais galėjo žūti apie 50 000 delfinų, o iki 2026 metų bendras skaičius perkopė 120 000.

    Specialistas pabrėžia, kad dalis nugaišusių gyvūnų neturi akivaizdžių išorinių sužalojimų, pavyzdžiui, tinklų paliktų žymių. Vis dėlto pakrantėse randami gyvūnai dažnai būna išsekę, o tai, pasak jo, leidžia įtarti netiesioginį, bet sisteminį poveikį.

    Kodėl delfinai žūsta be žaizdų?

    Mokslininko aiškinimu, vienas svarbiausių veiksnių yra sprogimai, raketų paleidimai iš laivų ir intensyvus karinės įrangos naudojimas jūroje. Didelį dėmesį jis skiria sonarams, kurie gali trikdyti delfinų echolokaciją, padedančią orientuotis, bendrauti ir medžioti.

    „Jei delfinas nebegali sugauti žuvies, jis greitai netenka svorio“, – sakė Ivanas Rusevas.

    Anot jo, prasidėjus badui suveikia grandininė reakcija: organizmas ima naudoti riebalų atsargas, kuriose per ilgą laiką gali būti susikaupę teršalai. Tokiu atveju gyvūno būklė blogėja dar sparčiau, silpnėja imunitetas, o riziką didina ir infekciniai susirgimai, įskaitant morbiliviruso sukeltas kvėpavimo takų komplikacijas.

    Nafta, nuolaužos ir užterštas vanduo

    Ekologai taip pat atkreipia dėmesį į nuskendusius laivus ir kitą karinę techniką, galinčią tapti ilgalaikiu taršos šaltiniu. Kuras ir kitos nuodingos medžiagos, patekusios į vandenį, sudaro plėvelę, kuri apsunkina dumblių fotosintezę ir veikia visą mitybos grandinę.

    Papildomą smūgį Juodajai jūrai sudavė Kachovkos hidroelektrinės užtvankos susprogdinimas 2023 metais. Po šio įvykio į žemupį patekę dideli vandens kiekiai galėjo atnešti trąšų, sunkiųjų metalų ir naftos produktų likučių, o tai keičia pakrančių ekosistemas ir didina stresą jūrų gyvūnams.

    Panašios tendencijos, pasak gamtosaugininkų, fiksuojamos ir kitose Juodosios jūros valstybėse, įskaitant Bulgariją, Rumuniją ir Turkiją. Vis dėlto priežastis nustatyti ne visada pavyksta, nes gyvūnai neretai randami jau stipriai suirę.

    „Karo laivų ir povandeninių laivų sonarai neabejotinai veikia banginių echolokaciją ir klausą“, – sakė gamtosaugininkas Dimitaras Popovas.

    Kiek laiko gali trukti atsigavimas?

    Ivanas Rusevas vertina, kad kai kurios sausumos ekosistemos, sumažėjus medžioklei ir žmonių aktyvumui, gali atsitiesti greičiau. Tačiau jūrų žinduolių populiacijų atsigavimas yra lėtesnis procesas, nes delfinai dauginasi palyginti retai, o jauniklių išgyvenamumas priklauso nuo stabilios maisto bazės ir mažesnio triukšmo.

    Jo skaičiavimu, norint, kad banginių ir delfinų populiacijos Juodojoje jūroje grįžtų į tvaresnę būklę, gali prireikti 30–50 metų. Tai reikštų, kad dabartinės taršos, triukšmo ir karo palikimo pasekmės bus juntamos dar ne vieną dešimtmetį.

    Ekspertai pabrėžia, kad situaciją gali pagerinti nuoseklus teršalų monitoringas, žuvų išteklių apsauga, tarptautinis duomenų apsikeitimas ir aiškios taisyklės dėl pavojingų nuolaužų bei galimų kuro nutekėjimų. Tačiau esminė sąlyga, jų teigimu, yra karinių veiksmų intensyvumo mažėjimas jūroje.

  • Azovo jūros sūrumas auga: mokslininkai aiškina, kodėl vis dažniau fiksuojami katranai ir kas laukia toliau

    Azovo jūroje vis dažniau aptariami pranešimai apie ryklius, tačiau mokslininkai pabrėžia: kalbama apie katraną – nedidelį, Juodosios ir Azovo jūrų baseinui būdingą ryklį. Ši rūšis regione fiksuota ir anksčiau, o jos pasirodymas savaime nereiškia staigaus ar neįprasto ekologinio lūžio.

    Didžiausias pokytis, kurį dabar išskiria tyrėjai, yra ilgalaikė Azovo jūros druskingumo didėjimo tendencija. Azovo jūra yra sekli, todėl vanduo greičiau įšyla, o šiltesnėmis sąlygomis intensyvėja garavimas, natūraliai keliantis druskingumą.

    Viena esminių priežasčių siejama su klimato šiltėjimu ir dažnesniais sausringais laikotarpiais, kai į jūrą patenka mažiau gėlo vandens, o garavimo poveikis tampa ryškesnis. Sekliose akvatorijose tokie svyravimai paprastai pasireiškia greičiau nei gilesnėse jūrose.

    Kita svarbi priežastis yra pakitęs upių, ypač Dono ir Kubanės, nuotėkis į jūrą. Istoriškai hidrotechniniai projektai, užtvankos ir vandens išteklių reguliavimas mažina gėlo vandens prietaką, o tai ilgainiui prisideda prie didesnio druskingumo ir kintančios ekosistemos.

    „Azovo jūra tikrai tampa sūresnė, o tai susiję ir su natūraliais procesais, ir su ilgalaikiais žmogaus veiklos padariniais, kurie keitė upių nuotėkį“, – sakė hidrologijos ir hidrochemijos srityje dirbantys mokslininkai.

    Dėl ribotų tyrimų galimybių karo sąlygomis tikslius dabartinius vidurkius nustatyti sudėtinga, be to, druskingumas skirtingose jūros vietose gali gerokai skirtis. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad druskingumo augimas jau daro poveikį biologinei įvairovei ir žuvų ištekliams.

    Mokslininkai aiškina, kad katranas nėra invazinė rūšis, o natūrali regiono ekosistemos dalis. Katranai dažniausiai minta smulkiomis žuvimis, todėl jų pasirodymas gali būti susijęs su maisto baze ir sezonine migracija, o ne su staigiu populiacijos sprogimu.

    „Katranas nėra naujokas Azovo jūroje, o jo gausėjimą, jei jis iš tiesų vyksta, galima patikimai įvertinti tik atlikus sistemingus tyrimus“, – sakė biologijos srities ekspertai.

    Svarbus veiksnys yra ir katranų biologija: tai lėčiau besidauginanti rūšis, vėliau pasiekianti lytinę brandą, o jauniklių vystymasis trunka ilgai. Dėl to spartus jų pagausėjimas vien dėl dauginimosi paprastai nėra tikėtinas, dažniau skaičius kinta dėl migracijos iš Juodosios jūros.

    Ilgalaikėje perspektyvoje druskingumo didėjimas gali keisti Azovo jūros rūšinę sudėtį: dalis gėlavandenių ar mažesnį druskingumą mėgstančių organizmų trauksis, o prisitaikiusios rūšys įgaus pranašumą. Tokie pokyčiai paprastai reiškia ir žvejybos struktūros pokyčius, kai tradicines rūšis pakeičia kitos.

    Mokslininkai primena, kad druskingumo augimas nėra vienadienis reiškinys: tai lėtas procesas, kuriame persipina klimato kaita, hidrologinis režimas ir žmogaus veikla. Tuo pat metu tiesioginę grėsmę ekosistemai gali didinti tarša, karo veiksmai jūroje ir su tuo susiję incidentai, kurie pirmiausia veikia biologinę įvairovę.

    Nors viešojoje erdvėje kartais keliama versija, kad tolimoje ateityje Azovo jūra galėtų virsti druskos telkiniu, ekspertai tokius scenarijus sieja su geologiniais laikotarpiais. Artimiausiais dešimtmečiais realistiškiau kalbėti apie prisitaikymo priemones, žuvininkystės pertvarką ir būtinybę atkurti mokslinių stebėsenų tęstinumą, kai tik tai bus įmanoma.

  • Bulgarija renka prezidentą: Ukrainos karas, dronai Juodojoje jūroje ir kainų šokas

    Bulgarija renka prezidentą: Ukrainos karas, dronai Juodojoje jūroje ir kainų šokas

    Sekmadienį Bulgarijoje vyksta prezidento rinkimų pirmasis turas, kurį kampanijoje užgožė du klausimai: Rusijos karas Ukrainoje ir spaudimas gyventojų piniginėms. Šalyje daug diskutuojama ir apie pastaruoju metu fiksuojamas dronų atakas prieš komercinius laivus Juodojoje jūroje.

    Balsavimas laikomas pirmu rimtu išbandymu ministro pirmininko Rumeno Radevo vadovaujamai partijai „Progressive Bulgaria“. Ji pavasarį laimėjo parlamento rinkimus, todėl prezidento rinkimai tampa ir visuomenės pasitikėjimo vyriausybe barometru.

    Nors dėl posto varžosi rekordinis kandidatų skaičius, daugiausia dėmesio sutelkta į du favoritais laikomus politikus. Apklausos rodo, kad kova gali persikelti į antrą turą, nes tikėtinas mažesnis nei 50 proc. rinkėjų aktyvumas.

    Favoritai ir jų kryptys

    Vienu pagrindinių favoritų laikoma einanti pareigas prezidentė Iliana Jotova, kurią remia premjero politinė jėga. Ji viešai pabrėžia dialogo su Maskva būtinybę ir kritiškai vertina karinės paramos Ukrainai didinimą.

    Kitu svarbiausiu varžovu įvardijamas ekonomistas Andrejus Gjurovas, anksčiau ėjęs laikinojo ministro pirmininko pareigas ir dirbęs centrinio banko vadovybėje. Jį remia proeuropietiškos ir reformoms palankios opozicinės partijos, o jo retorikoje dominuoja tvirtesnė parama Ukrainai.

    Trečioje vietoje apklausose minimas prorusiškos kraštutinių dešiniųjų partijos „Vazrazhdane“ lyderis Kostadinas Kostadinovas. Jo žinutė remiasi kritika Vakarams ir griežtesnėmis nuostatomis dėl sankcijų bei karo Ukrainoje vertinimo.

    Juodosios jūros saugumas ir ekonomika

    Rinkimų kampanijoje ryški vieta skirta saugumo situacijai Juodojoje jūroje, kur dėl dronų atakų prieš laivybą stiprėja įtampa. Bulgarija yra tiek Europos Sąjungos, tiek NATO narė, todėl bet koks eskalacijos požymis kelia papildomų įsipareigojimų ir vidaus politinių diskusijų.

    Bulgarijos valdžia pastaruoju metu signalizavo partneriams apie poreikį stiprinti jūrų saugumą ir stebėseną. Kandidatai šią temą išnaudoja skirtingai: vieni akcentuoja atgrasymą ir paramą Ukrainai, kiti ragina vengti veiksmų, galinčių didinti konfliktą regione.

    Ne mažiau svarbi rinkėjams ir ekonomika: energijos kainos, infliacija bei realių pajamų spaudimas ypač jaučiamas mažesniuose miestuose ir kaimiškose vietovėse. Politikai žada priemones, kurios mažintų sąskaitų naštą, tačiau kartu pripažįstama, kad ilgalaikiai sprendimai priklauso ir nuo ES energetikos bei bendros saugumo situacijos.

    Balsavimo apylinkės turėtų užsidaryti vakare, po to laukiama pirmųjų rinkėjų apklausų rezultatų, o preliminarūs skaičiai paprastai skelbiami kitą dieną. Jei nė vienas kandidatas nesurinks daugumos, šalis ruošis antrajam turui.

  • Odesos srityje pastebėti baltieji pakrantiniai tilvikai: arktiniai paukščiai pasiekė Juodąją jūrą

    Odesos srities pietuose, Nacionaliniame gamtos parke Tūzlovskio limanai, mokslininkai užfiksavo retą svečią iš Arkties – baltuosius pakrantinius tilvikus. Šie paukščiai, perintys arktinėje tundroje, buvo pastebėti besimaitinantys Juodosios jūros pakrantėje.

    Apie stebėjimą pranešė parko mokslinių tyrimų padalinio vadovas, biologijos mokslų daktaras Ivanas Rusevas. Pasak jo, paukščiai pastebėti vykdant tyrimus, kuriais fiksuojamas karo poveikis aplinkai ir pakrančių ekosistemoms.

    „Prieš mus, nedidelėmis grupėmis ir laikydamiesi maždaug 40–50 metrų atstumo, juda balti pakrantiniai tilvikai. Tai vieni iš šiauriausiai perinčių paukščių, kurių lizdavietės aptiktos arktinėje tundroje maždaug 960 kilometrų nuo Šiaurės ašigalio“, – sakė Ivanas Rusevas.

    Baltojo pakrantinio tilviko biologija geriausiai ištirta ne perėjimo metu, kai šie paukščiai sutinkami beveik visur pasaulio jūrų pakrantėse ir salose. Žiemojančios ar migruojančios tilvikų grupės greitai juda smėlio ruožu ties vandens linija ir gaudo bangų išmestą grobį.

    Dažniausiai jų racioną sudaro smulkūs vėžiagyviai, moliuskai ir jūros kirmėlės, todėl tokios vietos kaip seklūs limanai, lagūnos ir smėlio paplūdimiai jiems ypač svarbūs sustojimo metu. Tūzlovskio limanuose šie paukščiai laikomi praskrendančia, rečiau – žiemojančia rūšimi.

    Baltasis pakrantinis tilvikas yra nedidelis paukštis: jo kūno ilgis paprastai siekia apie 20–21 centimetrą, sparnų mojis – 36–39 centimetrus, o svoris – 40–60 gramų. Patinų ir patelių plunksnų spalvos skiriasi nedaug, tačiau išvaizda kinta pagal sezoną.

    Ornitologų duomenimis, dažniausiai išskiriami du porūšiai, kurių perėjimo arealai apima Grenlandiją, Svalbardą, Šiaurės Amerikos Arktį ir kai kurias šiaurines Eurazijos teritorijas. Perėjimo vietose paukščiai lizdus įsirengia atvirose tundros erdvėse, o kilus pavojui taiko vadinamąją sužeisto paukščio taktiką – pasitraukia nuo lizdo ir mėgina nuvilioti plėšrūną, dėmesį atkreipdami garsiais šūksniais bei apsimestiniu šlubavimu.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad tokie stebėjimai Juodosios jūros regione padeda geriau suprasti migracijos maršrutus ir pakrančių buveinių būklę. Ilgalaikėje perspektyvoje paukščių pasiskirstymą gali keisti klimato kaita, maisto išteklių svyravimai ir žmogaus veiklos poveikis pakrantėms.

  • Odesos srities nacionaliniame parke aptiko jūrines anemonas: „po vandeniu žydi“ plėšrūnai (vaizdo įrašas)

    Odesos srities pietuose, nacionalinio parko Tuzlos limanai sūriuose vandens telkiniuose, tyrėjai užfiksavo jūrines anemonas, dar vadinamas aktinijomis. Apie stebėjimą pranešė parko mokslinių tyrimų padalinio vadovas, biologijos mokslų daktaras Ivanas Rusevas, pasidalijęs vaizdo įrašu.

    Jūrinės anemonos dažnai vadinamos povandeninėmis gėlėmis dėl ryškių spalvų ir čiuptuvų, primenančių žiedlapius. Vis dėlto tai ne augalai, o plėšrūs knidarijai, artimi koraliniams polipams.

    „Jos laukia grobio išskleidusios čiuptuvus. Kai smulkus vėžiagyvis, kirmėlė ar žuvų mailius paliečia čiuptuvą, geliančios ląstelės suveikia ir paralyžiuoja auką“, – sakė Ivanas Rusevas.

    Skirtingai nei daugelis koralų, anemonos neturi kieto mineralinio skeleto. Jų kūnas minkštas, maišelio formos, o apačioje yra raumeninga pėda, kuria jos prisitvirtina prie akmenų, kriauklių, medinių polių ar kito kieto pagrindo.

    Viršutinėje kūno dalyje yra burnos anga, apsupta daugybės plonų čiuptuvų žiedų. Kai kurių rūšių jų gali būti apie 200, o čiuptuvai padengti geliančiosiomis ląstelėmis, kurios padeda ir gintis, ir medžioti.

    Tuzlos limanų ekosistemoje sąlygos gali greitai kisti: svyruoja sūrumas, temperatūra ir deguonies kiekis. Todėl, pasak mokslininkų, vietoje tolimų migracijų anemonos nepalankiu laikotarpiu dažniau pasitraukia į gilesnes vietas tame pačiame telkinyje ir sulėtina aktyvumą.

    Specialistai pabrėžia, kad jūrinės anemonos gali daugintis tiek lytiniu būdu, į vandenį išskirdamos lytines ląsteles, tiek nelytiniu, dalydamosi ar pumpuruodamos. Pasaulyje aprašyta daugiau nei 1 000 rūšių, o dalis jų aptinkama ir Juodojoje jūroje.

    Nors šie gyvūnai dažniausiai nepavojingi stebint iš tolo, kontaktas gali būti skausmingas. Geliančiosios ląstelės kai kuriems žmonėms sukelia odos sudirginimą, todėl gamtoje patariama jų neliesti.

  • Juodoji jūra prie Odesos virsta karo šiukšlynu: ekologas įspėja dėl dronų nuolaužų ir naftos grėsmės

    Juodosios jūros pakrantėje prie Odesos kaupiasi vis daugiau karo paliktų teršalų, o jų poveikis, pasak ukrainiečių ekologo Vladyslavo Balynskio, gali tęstis dar ilgai po karo pabaigos. Specialistas sako, kad jūros dugne formuojasi savotiška sąvartyną primenanti zona iš numuštų dronų ir raketų liekanų, o pavojus kyla ne tik Ukrainai, bet ir kaimyninėms šalims.

    Ekologo vertinimu, Rusijos išpuoliai prieš uostus ir civilinę laivybą pakeitė taršos pobūdį. Į jūrą gali patekti ne tik naftos produktai, bet ir įvairūs kroviniai, o pasekmės priklauso nuo to, kur nuskęsta laivas, kokia srovė, gylis ir ar teritorija yra jautri gamtai, pavyzdžiui, paukščių perėjimo ar žuvų maitinimosi vieta.

    Pasak jo, Odesos įlanka yra ypač pažeidžiama, nes vandens apykaita čia ribota. Jei smūgis suduodamas netoli kranto, tarša gali greitai pasiekti paplūdimius ir pakrančių ekosistemas, o audrų sezonu rizika tik didėja.

    Kodėl pavojingi pažeisti laivai

    V. Balynskis akcentuoja, kad didelė dalis grėsmių susijusi su pažeistais arba apleistais laivais, kurie po atakų lieka dreifuoti. Kol laivas plūduriuoja, tai yra navigacijos pavojus, tačiau situacija tampa rimtesnė, kai laivas užplaukia ant seklumos arba pradeda irti.

    Tuomet, veikiant bangoms ir audroms, korpusas gali prarasti sandarumą, o į vandenį patektų degalai, tepalai ir kiti techniniai skysčiai. Ekologas pabrėžia, kad net ir nuskendus laivui tarša gali skverbtis palaipsniui, o teršalai aplinkoje išlikti metų metus.

    Papildomą riziką kelia jūroje esančios minos ir nesprogę šaudmenys. Nekontroliuojamas laivas, atsitrenkęs į miną ar atsidūręs netoli sprogimo, gali staiga skilti ir nuskęsti, o tarša tokiu atveju atsirastų šimtus kilometrų nuo pirminės atakos vietos.

    Dronų ir raketų nuolaužos jūroje

    Vienas mažiau matomų, bet ilgalaikių veiksnių, pasak ekologo, yra į jūrą krentantys numuštų dronų ir raketų fragmentai. Dalį lengvų nuolaužų galima surinkti pakrantėje, tačiau sunkesnės detalės dažniausiai nusėda dugne.

    Ekologas teigia, kad ten kaupiasi varikliai, metalinės dalys, elektronikos plokštės, akumuliatoriai, degalų ir tepalų likučiai. Medžiagoms yrant ir metalams koroduojant, teršalai pamažu patenka į nuosėdas ir vandenį, o tikrasis jų poveikis dugno organizmams bei žuvims dar nėra iki galo įvertintas.

    „Tai, ką matau po vandeniu, primena sąvartyną: nuolaužos guli beveik nejudėdamos ir kaupsis metų metus“, – sakė V. Balynskis.

    Poveikis gyvūnijai ir jūros atsigavimui

    V. Balynskis išskiria didžiausią nerimą keliančią sritį: jūrų žinduolius. Pasak jo, dėl karo veiksmų sukeliamo povandeninio triukšmo, sprogimų ir slėgio bangų nukenčia delfinai ir kiti banginiai, kuriems klausa yra būtina orientacijai ir maisto paieškai.

    Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad ekosistemos pokyčiai nėra siejami vien su karo veiksmais, nes svarbūs ir klimato kaitos veiksniai, upių nuotėkio mažėjimas bei ilgalaikė tarša. Vis dėlto karas, pasak ekologo, įnešė naujų taršos šaltinių, kurių poveikis gali būti uždelstas ir pasireikšti po mėnesių ar net metų.

    Ekologo teigimu, Juodoji jūra turi natūralų atsikūrimo potencialą, tačiau kai kurios populiacijos atsigauna lėtai. Jūrų žinduoliams, dugno bendrijoms ir jautrioms buveinėms gali prireikti dešimtmečių, o dalis praradimų gali būti negrįžtami.

    Kalbėdamas apie žmonių saugumą, specialistas pabrėžia, kad jūra nėra virtusi visiškai nuodingu telkiniu, tačiau realios grėsmės išlieka. Jis ragina maudytis tik oficialiai atvertuose paplūdimiuose, kur vykdoma saugumo kontrolė, o žuvų ir jūros gėrybių atžvilgiu akcentuoja laboratorinių tyrimų svarbą padidintos rizikos zonose.

  • Iš Ramiojo vandenyno atplaukęs korėjinis ešerys įsitvirtina Juodojoje jūroje: laimikiai auga

    Rumunijos žvejai vis dažniau Juodojoje jūroje sugauna korėjinį jūrinį ešerį – plėšrią žuvį, kurios natūralus arealas yra šiaurės vakarinė Ramiojo vandenyno dalis. Vietos stebėjimai rodo, kad rūšis nebeatrodo atsitiktinis radinys, o tampa vis įprastesne laimikių dalimi.

    Pirmą kartą ši žuvis Rumunijos vandenyse užfiksuota maždaug prieš dvejus metus, o nuo tada pranešimų daugėja. Korėjinį ešerį atpažinti padeda tvirta kūno sandara, didesnė galva ir dyglėti pelekai, o laikytis jis dažniausiai renkasi akmenuotas vietas prie rifų.

    Mokslininkai kaip vieną tikėtiniausių kelių mini laivų balastinius vandenis, kuriais jūrinės rūšys neretai perkeliauja į naujas ekosistemas. Patekęs į palankias sąlygas plėšrūnas gali greitai įsitvirtinti, nes minta smulkesnėmis žuvimis ir, kaip nurodo specialistai, gali užaugti iki maždaug 3 kilogramų.

    Didžiausią susirūpinimą tyrėjams kelia ženklai, kad korėjiniai ešeriai gali ne tik išgyventi, bet ir daugintis. Žvejai pranešė, kad dalis sugautų individų turėjo ikrų, o tai laikoma svarbiu indikatoriumi, jog populiacija gali formuotis vietoje.

    „Žuvis jau pasiekia labai didelį dydį, be to, žvejai pranešė apie individus su ikrais, todėl panašu, kad ji dauginsis, jei dar nesidaugina prie Rumunijos pakrantės“, – sakė biologas Viktoras Nicė.

    Tyrėjai vertina, kad naujas plėšrūnas gali pakeisti dugninės faunos pusiausvyrą ir konkuruoti su vietinėmis rūšimis dėl maisto bei buveinių. Tokie pokyčiai dažnai vyksta palaipsniui, tačiau ilgainiui gali turėti apčiuopiamų pasekmių žuvų ištekliams ir visai maisto grandinei.

    „Tokios žuvys yra labai atsparios aplinkos sąlygoms, net temperatūros svyravimams, todėl matau jas tarp viršūninių Juodosios jūros dugninės faunos plėšrūnų“, – sakė tyrėjas Adrianas Bylbė.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į platesnį kontekstą: pastaraisiais metais Juodojoje jūroje fiksuojama vis daugiau naujų rūšių. Viena iš galimų priežasčių – klimato kaita, nes šylantis vanduo sudaro palankesnes sąlygas rūšims, kurios anksčiau šiame regione neįsitvirtindavo.

    Skaičiuojama, kad Rumunijos pakrantės zonoje per pastarąjį dešimtmetį vandens temperatūra pakilo maždaug 2 laipsniais. Tokie pokyčiai gali didinti invazinių ar naujai atkeliaujančių rūšių išlikimo ir dauginimosi tikimybę.

    Kol mokslininkai vertina galimą poveikį ekosistemai, dalis verslo atstovų mato ir komercinį potencialą. Pietų Korėjoje korėjiniai jūriniai ešeriai laikomi delikatesu, o jų kaina, perskaičiavus, siekia apie 13 eurų už kilogramą, todėl Rumunijos pajūrio restoranai svarsto, ar naujovė galėtų sudominti turistus.

    „Jo mėsa gana gera. Tai galėtų pritraukti turistus. Jei jis aklimatizuosis Juodojoje jūroje, pardavinėsime jį ir žuvies parduotuvėse“, – sakė žuvies restorano vadovas Sorinas Menėilė.

    Specialistai pabrėžia, kad komercinis interesas nepanaikina būtinybės stebėti rūšies plitimą ir poveikį vietinėms populiacijoms. Jei korėjinio jūrinio ešerio gausėjimas tęsis, sprendimai gali apimti tiek mokslinę stebėseną, tiek žvejybos reguliavimo priemones, kad naujas plėšrūnas nesukeltų ilgalaikės žalos.

  • Azovo jūroje fiksuojami rykliai: sparčiai augantis druskingumas keičia žuvų rūšis ir ekosistemą

    Remiantis viešai skelbiamais duomenimis, atskiruose Azovo jūros rajonuose druskingumas 2025 metais siekė apie 16,7 gramo litre. Palyginimui, Juodojoje jūroje druskingumas paprastai vertinamas maždaug 17–18 promilių lygiu, tad skirtumas tarp šių dviejų baseinų tampa vis mažiau reikšmingas.

    Istoriškai Azovo jūra buvo žinoma kaip sekli ir santykinai mažiau sūri, nes ją maitina didelės upės, ypač Donas. Būtent žemesnis druskingumas ilgą laiką formavo savitą rūšinę sudėtį ir žvejybai svarbias populiacijas, kurios geriau prisitaikiusios prie labiau gėlavandenės aplinkos.

    Katranas yra nedidelis ryklys, paplitęs Juodojoje jūroje, neretai vadinamas jūriniu šunimi. Jis turi pailgą kūną, smailesnę galvą, o prie nugaros pelekų yra spygliai, kuriais gali sužeisti neatsargiai paėmus ar užmynus.

    Vis dėlto katranas paprastai nelaikomas pavojingu žmogui, nes dažniausiai minta žuvimis. Juodojoje jūroje šie rykliai gali telktis į būrius ir sekti žuvų sankaupas, todėl jų pasirodymas Azovo jūroje vertinamas kaip signalas, kad sąlygos ten tampa tinkamesnės jūriniams plėšrūnams.

    Ekologiniu požiūriu problema nėra vien naujų rūšių atsiradimas. Organizmai, kurie ilgus šimtmečius prisitaikė prie mažiau sūraus vandens, staigius pokyčius gali išgyventi kaip stresą, o daliai jų tai reiškia prastėjančias dauginimosi ir mitybos sąlygas.

    Azovo jūra yra sekli, todėl joje pokyčiai gali vykti greitai ir paveikti visą mitybos grandinę: nuo planktono ir bestuburių iki žuvų bei plėšrūnų. Druskingumo kaita dažnai keičia, kurios rūšys ima dominuoti, o kurios pamažu traukiasi, todėl ilgainiui gali persiformuoti tradiciškai šiame baseine buvusi biologinė pusiausvyra.

    Viešojoje erdvėje druskingumo didėjimas siejamas su pakitusiu vandens balansu regione ir sumažėjusiu gėlo vandens pritekėjimu. Pastaraisiais metais taip pat minimi spartūs rūšinės sudėties pokyčiai: dalies žuvų rūšių mažėjimas ir jūrinių rūšių skverbimasis į Azovo jūrą.