Tekstilės sostinė vėl bunda
Alepo pramonės parodų erdvės 2026 metais vėl prisipildė gyvybės: į keturias dienas trukusią „Nas Tex 2026“ parodą susirinko daugiau kaip 300 įmonių iš maždaug 20 valstybių. Sirijos pareigūnai šį renginį vadina simboliniu startu bandant atkurti kadaise vieną stipriausių šalies sektorių.
Dar prieš karą Alepas ir Damaskas buvo siejami su aukštos kokybės audiniais, siūlais ir siuvimu, o produkcija pasiekdavo tiek arabų, tiek Europos rinkas. Tekstilės sėkmę ilgą laiką rėmė medvilnė, kvalifikuota darbo jėga ir konkurencinga savikaina.
Karas išardė grandines ir išvaikė žmones
2011 metais prasidėjęs pilietinis karas per kelerius metus išardė gamybos grandines: dalis fabrikų buvo sugriauti, kiti sustojo dėl energijos, žaliavų ir logistikos problemų. Kartu iš šalies pasitraukė investuotojai, o nemaža dalis kvalifikuotų darbuotojų persikėlė dirbti į Turkiją ir Egiptą.
Sirijos pramonininkai ne kartą viešai teigė, kad iš šiaurės Sirijos per konfliktą buvo išgabenta įranga, nors Turkija tokius kaltinimus neigia. Tačiau faktas išlieka, kad žinių, technologijų ir kapitalo migracija smarkiai sustiprino konkurentus regione.
Ar pigesnė darbo jėga taps pranašumu?
Vietos verslas tikisi, kad šalies pranašumais gali tapti palyginti mažesnės darbo sąnaudos ir vis dar išlikę įgūdžiai. Tekstilės įrangos bendrovės „Sardaro Muhaysin“ atstovas Wissamas Muhaysinas tvirtino, kad Sirijos darbuotojai yra kvalifikuoti, o produktyvumas leidžia konkuruoti su didžiaisiais gamintojais.
„Egipto tekstilės pramonė prieš 2010 metus buvo beveik neegzistuojanti. Šiandien ji kyla dėl Sirijos jaunimo ir patirties, kurie ten persikėlė, panašiai nutiko ir Turkijoje“, – sakė Wissamas Muhaysinas.
Pasak pašnekovų, geografija taip pat gali suvaidinti svarbų vaidmenį, nes atstumas iki Persijos įlankos valstybių ir Europos trumpina pristatymo laiką bei mažina transporto kaštus. Tai ypač aktualu, kai pirkėjai vis dažniau renkasi tiekimą iš arčiau, kad sumažintų rizikas ir greičiau papildytų atsargas.
Investicijos, žaliavos ir energija išlieka silpnos vietos
Vis dėlto tekstilės atsigavimą riboja kasdieniai praktiniai barjerai. Vienos iš senas tradicijas turinčių šeimos įmonių atstovas Hussamas Othmanas pabrėžė, kad vietinės verpalų kokybės ne visada pakanka, todėl dalį žaliavų tenka importuoti, o tai didina savikainą.
Pramonė susiduria ir su energijos kaina bei tiekimo stabilumu, o vidaus rinka, pasak gamintojų, yra per maža, kad pati viena užtikrintų ilgalaikį sektoriaus augimą. Todėl eksporto atstatymas tampa pagrindiniu tikslu, tačiau tam reikalingas ir finansavimas, ir patikimos atsiskaitymų bei logistikos grandinės.
„Vien Sirijos rinkos nepakanka. Mums iš tiesų reikia daugiau eksporto“, – sakė Hussamas Othmanas.
Atšauktos sankcijos keičia investuotojų skaičiavimus
Vienas ryškiausių pokyčių, apie kurį kalba pramonės atstovai, yra Vakarų sankcijų Sirijai atšaukimas 2026 metais. Verslas tikisi, kad tai sumažins teisinę ir finansinę riziką projektams, kuriems reikalingos didelės investicijos, moderni įranga ir importuojamos technologijos.
Sirijos ir Kinijos verslo tarybos viceprezidentas Makramas Shattahi teigė, kad pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas su „Suzhou Land Group“ dėl Alepo Sheikh Najjar pramonės miesto vystymo, taip pat planuojama kurti mokymų centrą ir atskirą zoną baldų pramonei. Tikimasi, kad profesinis rengimas padės greičiau grąžinti gamybą į cechus, kai atsiras užsakymų.
Tuo pat metu valdžia skelbia pramonės koncentravimo kryptį trijose pramoninėse zonose, įskaitant Alepo, Damasko apylinkių ir Homso regionus. Ekonomikos ir pramonės ministras Nidal al-Shaar yra nurodęs, kad investicijoms įsibėgėjus medvilnės gamyba galėtų priartėti prie 300 000–400 000 tonų per metus, o tai būtų svarbi bazė vidaus fabrikams ir eksportui.
Tačiau realus proveržis priklausys nuo to, kaip greitai pavyks atkurti tiekimą, finansinius atsiskaitymus, energetikos stabilumą ir tarptautinių partnerių pasitikėjimą. Paroda Alepe tapo pirmu testu, ar į šalį iš tiesų grįžta kapitalas ir ar pramonė pajėgi vėl tapti regiono žaidėja.
Leave a Reply