Tag: Eksportas

  • Kinijos prekybos perteklius perkopė 1 trln. dolerių: eksportą stumia DI produktų bumas

    Kinijos prekybos perteklius perkopė 1 trln. dolerių: eksportą stumia DI produktų bumas

    Kinijos prekybos perteklius spalį perkopė 1 trilijoną JAV dolerių – šią ribą šalis pasiekė anksčiau nei pernai, rodo oficialūs duomenys.

    Kaip praneša „Euronews“, pastaraisiais mėnesiais Kinijos eksportas sparčiai augo, o vienas pagrindinių variklių – pasaulyje išaugusi paklausa su dirbtiniu intelektu siejamai produkcijai.

    Kalbama apie DI rinkai reikalingus komponentus ir įrangą: kompiuterių lustus, duomenų centrų serverius bei tinklo infrastruktūros sprendimus. Dėl šios paklausos Kinijos eksportuotojai tapo svarbiausia šalies ekonomikos atrama.

    Tuo pat metu vidaus ekonominį aktyvumą Kinijoje slegia užsitęsusios problemos nekilnojamojo turto sektoriuje, todėl eksporto suaktyvėjimas Pekinui yra reikšminga ekonominė paspirtis.

    Spalio skaičiai: šoktelėjo ir eksportas, ir importas

    Kinijos Muitinės generalinės administracijos duomenimis, eksportas praėjusį mėnesį per metus padidėjo 35,2 proc. ir siekė 412,3 mlrd. JAV dolerių.

    Importas per tą patį laikotarpį išaugo 41,6 proc. iki 307,1 mlrd. JAV dolerių. Šie tempai atspindi išaugusį prekybos mastą abiem kryptimis.

    Suskaičiavus pirmuosius 10 šių metų mėnesių, Kinijos prekybos perteklius pasiekė 1,04 trln. JAV dolerių.

    Ekonomistas Zhiwei Zhangas, vadovaujantis „Pinpoint Asset Management“, teigė, kad šiemet eksportuotojai buvo pagrindinė Kinijos ekonomikos varomoji jėga ir, jo vertinimu, artimiausiu metu tendencija turėtų išlikti panaši.

    Augimas kelia įtampą su partneriais

    Nors eksportas padeda siekti ekonominių tikslų, jis didina įtampą su kai kuriais prekybos partneriais, kurie baiminasi, kad pigesnių kiniškų prekių srautai išstumia vietos gamintojus.

    Kinijos eksportas į Jungtines Valstijas spalį, oficialių duomenų teigimu, išaugo 32,9 proc.

    Šie skaičiai paskelbti prieš numatomą Kinijos prezidento Xi Jinpingo ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimą APEC viršūnių susitikime, kuris kitą savaitę vyks Kinijoje, Šendžene.

    Tuo metu prekybinė įtampa tarp Pekino ir Europos Sąjungos taip pat stiprėja. Duomenys rodo, kad Kinijos perteklius prekyboje su 27 ES šalių bloku sausio–spalio laikotarpiu išaugo iki 310,7 mlrd. JAV dolerių, palyginti su 241,6 mlrd. tuo pačiu laikotarpiu pernai.

    Praėjusį mėnesį Pekine vykusios ES prekybos komisaro Marošo Šefčovičiaus ir Kinijos prekybos ministro Wang Wentao derybos baigėsi susitarimu riboti hibridinių automobilių eksportą į Europą.

    Analitikų vertinimu, Kinija šiemet ypač remiasi eksportu siekdama oficialaus 4,5–5,0 proc. ekonomikos augimo tikslo – žemiausio per kelis dešimtmečius.

    Vidaus vartojimas šalyje jau kelerius metus išlieka vangus, o naujausi duomenys rodo, kad infliacija vis dar gerokai atsilieka nuo maždaug 2 proc. oficialaus tikslo.

  • Mokslininkai perskaičiavo žemės ūkio vandens pėdsaką: kai kur jis buvo net 2,7 karto per didelis

    Mokslininkai perskaičiavo žemės ūkio vandens pėdsaką: kai kur jis buvo net 2,7 karto per didelis

    Žmonijos „pasiimamas“ vandens kiekis iš gamtos, ypač žemės ūkyje, gali būti gerokai pervertintas. Mokslininkai pasiūlė naują skaičiavimo būdą ir nustatė, kad kai kurie iki šiol taikyti vertinimai galėjo smarkiai išpūsti realų vandens naudojimą.

    Tyrimo, publikuoto žurnale „International Soil and Water Conservation Research“, duomenys iš Čilės rodo, kad tradiciniai skaičiavimai kai kuriais atvejais galėjo būti net 2,7 karto didesni už tikrąjį vandens kiekį, kurį žmogaus veikla „atima“ iš natūralios aplinkos.

    Didelė paklaida, anot tyrėjų, pirmiausia kyla dėl to, kaip įprastai skaičiuojamas vadinamasis vandens pėdsakas. Standartinis metodas į vieną skaičių sudeda ir iš upių bei požeminių vandenų paimamą vandenį drėkinimui, ir lietaus vandenį, kurį sulaiko dirvožemis ir sunaudoja augalai.

    Tačiau lietus nėra išteklius, kurį naudotų tik žmogus: jei teritorijoje nebūtų ūkininkavimo, tą pačią lietaus drėgmę „pasiimtų“ natūrali augmenija. Todėl mokslininkai siūlo skaičiuoti ne visą upėms ar dirvožemiui tenkančią naštą, o tai, kiek papildomai vandens sunaudojama lyginant su natūraliu ekosistemos scenarijumi.

    Kaip keičiasi skaičiavimai

    Naujasis metodas remiasi palyginimu: kiek vandens reikia konkrečiai kultūrai ir kiek jo reikėtų natūraliai augmenijai toje pačioje vietoje. Tyrėjai analizavo maždaug 100 rūšių pasėlių, tarp jų kviečius, ryžius, vyšnias, taip pat pušis ir eukaliptus.

    Tuomet jų vandens poreikis buvo lyginamas su tuo, kiek vandens reikėtų gerai drėkinamai žolei, augančiai tame pačiame plote. Analizė apėmė 149 savivaldybes penkiuose Čilės regionuose ir rėmėsi meteorologiniais duomenimis, informacija apie pasėlius bei 2021–2022 metų nacionaliniu ūkių surašymu.

    Rezultatai parodė, kad daugeliu atvejų papildomas lietaus vandens naudojimas buvo praktiškai nulinis. Tai ypač matyta grūdinių kultūrų grupėje, pavyzdžiui, kviečių ir kukurūzų atveju: jos, anot skaičiavimų, nenaudojo daugiau lietaus vandens nei žolė, kuri natūraliai galėtų augti jų vietoje.

    Didžiausia našta – drėkinimas

    Tyrėjų vertinimu, žemės ūkis ir miškininkystė analizuotoje Čilės teritorijoje iš natūralios aplinkos per metus paimdavo apie 5 mlrd. kubinių metrų vandens. Didžiausią šios sumos dalį sudarė vanduo, naudojamas dirbtiniam drėkinimui.

    Vien ūkiuose dirbtiniam drėkinimui priskirta 99,9 proc. įvertinto vandens paėmimo. Kitaip tariant, pagrindinis „papildomas“ poveikis aplinkai siejamas ne su lietaus vandeniu, o su vandeniu, kurį žmonės nukreipia iš upių ar požeminių šaltinių.

    Kodėl išsiskiria miško plantacijos

    Kitaip situacija atrodo miško plantacijose. Pušys ir eukaliptai, dažnai auginami medienai ar popieriaus pramonei, gali smarkiai sumažinti vandens nutekėjimą į upes ir dirvožemį, palyginti su vietine augalija.

    Pagal tyrėjų prielaidas, plantacijos galėjo sulaikyti iki 26 kartų daugiau lietaus vandens nei riešutmedžių sodai ir iki 50 kartų daugiau nei uogų auginimo plotai.

    Įdomu ir tai, kad apie 45 proc. su žmogaus veikla siejamo vandens kiekio tirtame regione (apie 2,2 mlrd. kubinių metrų per metus) buvo susiję su eksportui skirta produkcija. Didžiausia jos dalis, kaip nurodoma, keliavo į Kiniją, antroje vietoje – Jungtinės Valstijos.

    Vis dėlto autoriai pabrėžia metodikos ribotumus. Žolė, naudojama kaip natūralios augmenijos atitikmuo, yra supaprastinimas, nes skirtingi ekosistemų tipai – miškai, krūmynai ar pievos – vandens poreikį turi nevienodą, o ne visi ūkiai realiai naudoja maksimalų drėkinimo vandens kiekį.

  • DI lustas šovė į viršų: Pietų Korėjos ekonomika augo 3 kartus greičiau nei prognozuota

    DI lustas šovė į viršų: Pietų Korėjos ekonomika augo 3 kartus greičiau nei prognozuota

    Netikėtas šuolis trečią ketvirtį

    Pietų Korėjos ekonomika 2026 metų trečią ketvirtį augo sparčiau nei tikėtasi, o pagrindiniu varikliu tapo išaugusi puslaidininkių paklausa. Centrinio banko paskelbti išankstiniai duomenys rodo, kad bendrasis vidaus produktas, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo 1,0 proc.

    Šis rezultatas reikšmingai viršijo anksčiau skelbtą centrinio banko prognozę, kurioje buvo numatytas 0,3 proc. augimas. Rinka tai sieja su DI susijusios infrastruktūros bumu, nes būtent tokios technologijos kelia paklausą pažangiems lustams.

    Eksportas ir investicijos tempą didino

    Augimą sustiprino eksporto plėtra, kuri per ketvirtį didėjo 2,3 proc., o didžiausią įtaką turėjo puslaidininkiai, taip pat mašinos ir elektros įranga. Kartu augo ir įmonių investicijos į gamybos pajėgumus, nes investicijos į įrenginius šoktelėjo 4,1 proc.

    Didelė dalis šių investicijų siejama su įranga, naudojama puslaidininkių gamyboje, nes gamintojai skuba didinti pajėgumus ir atnaujinti technologinius procesus. Tokia dinamika atspindi pasaulinę tendenciją, kai DI paslaugų plėtra didina duomenų centrų ir skaičiavimo pajėgumų paklausą.

    Rekordiniai skaičiai ir rizika dėl priklausomybės

    Metiniu palyginimu Pietų Korėjos ekonomika augo 3,4 proc., nors tai kiek mažiau nei ankstesniame ketvirtyje fiksuoti 3,7 proc. Tuo pačiu realios bendrosios vidaus pajamos, kurios geriau atspindi perkamąją galią, per metus šoktelėjo 18,8 proc. ir tai tapo sparčiausiu augimu per beveik 49 metus.

    Vis dėlto ekonomistai įspėja, kad augimas išlieka pernelyg sutelktas puslaidininkių sektoriuje, todėl šalis tampa jautri galimam pasaulinių išlaidų DI sprendimams sulėtėjimui. „Rizika ta, kad augimas ir toliau bus sutelktas puslaidininkių sektoriuje, o tai paliks Pietų Korėją pažeidžiamą, jei pasaulinės DI išlaidos ims lėtėti“, – sakė Moody’s Analytics vyresnysis ekonomistas Johnas Bromheadas.

    Puslaidininkių bumas taip pat prisidėjo prie einamosios sąskaitos pertekliaus augimo, kuris, remiantis pateikiamais duomenimis, antrą ketvirtį siekė apie 100 mlrd. eurų. Trečią ketvirtį puslaidininkių eksportas, skaičiuojant metinį pokytį, šoktelėjo 218,7 proc. ir siekė apie 127 mlrd. eurų.

    Toks rezultatas pabrėžia Pietų Korėjos, kaip vienos svarbiausių pasaulio lustų tiekėjų, vaidmenį, bet kartu didina ir ekonomikos cikliškumą. Jei DI projektai pasaulyje pradėtų duoti lėtesnę grąžą arba investicijos į duomenų centrus būtų pristabdytos, šalies augimo tempas galėtų greitai atvėsti.

  • Tuskas Vietname siekia proveržio: Lenkiją slegia milžiniškas prekybos deficitas

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas oficialaus vizito Vietname metu akcentuoja ekonominius tikslus: Varšuva siekia sumažinti itin didelį prekybos deficitą ir atverti daugiau galimybių Lenkijos įmonėms sparčiai augančioje Pietryčių Azijos rinkoje.

    Hanojuje numatyti susitikimai su aukščiausiais Vietnamo vadovais, o derybų centre – konkrečios priemonės, kurios palengvintų Lenkijos eksportuotojų patekimą į vietos tiekimo grandines ir valstybinių pirkimų segmentą.

    Milžiniškas disbalansas prekyboje

    Lenkijos ir Vietnamo prekybos apimtys pastaraisiais metais augo, tačiau struktūra Lenkijai išlieka nepalanki. Skelbiama, kad 2025 metais bendra dvišalė prekyba viršijo 8 mlrd. JAV dolerių, o deficitas Lenkijos pusėje sudarė daugiau nei 7 mlrd. JAV dolerių.

    Perskaičiavus į eurus, tai reiškia, kad prekybos apyvarta siekė apie 7,5 mlrd. eurų, o deficitas priartėjo prie maždaug 6,6 mlrd. eurų. Toks atotrūkis rodo, kad Lenkija iš Vietnamo importuoja gerokai daugiau, nei pajėgia parduoti šiai rinkai.

    Lenkijos eksportas į Vietnamą siekė apie 490 mln. eurų, o importas iš Vietnamo buvo apie 7,0 mlrd. eurų. Skaičiai signalizuoja, kad problemos sprendimas reikalauja ne vien pavienių sutarčių, bet ir sisteminių eksporto skatinimo priemonių.

    Ką Lenkija nori parduoti Vietname

    Varšuva akcentuoja, kad jos įmonės Vietname mato nišas maisto pramonėje, pramonės įrangoje ir transporto sektoriuje, taip pat farmacijos bei kosmetikos srityse. Šios kategorijos dažniausiai minimos kaip potencialiai konkurencingos, jei pavyktų sumažinti administracines ir logistikos kliūtis.

    Praktikoje tai reiškia derybas dėl greitesnių sertifikavimo procedūrų, aiškesnių taisyklių maisto ir gyvūninės kilmės produktų eksportui, patikimesnių partnerių paieškos bei kontaktų su vietos platintojais stiprinimo.

    Partnerystė, kurią bandoma paversti rezultatais

    Vizito metu taip pat aptariamas siekis kelti dvišalius santykius į strateginės partnerystės lygį ir įgyvendinti vadinamąjį kelio žemėlapį. Tokie susitarimai paprastai apima ne tik prekybą, bet ir investicijas, technologijų bendradarbiavimą bei politinį dialogą.

    Pietryčių Azijos valstybės, tarp jų ir Vietnamas, pastarąjį dešimtmetį tapo svarbia pasaulinių gamybos grandinių dalimi, o Europos įmonės regione ieško alternatyvų tradiciniams tiekimo maršrutams. Lenkijai tai galimybė ne tik didinti eksportą, bet ir pritraukti investicijų į gamybą bei logistiką.

    Lenkijos vyriausybė tikisi, kad aukščiausio lygio politinis dėmesys padės išjudinti konkrečius verslo projektus ir ilgainiui sumažins prekybos disbalansą. Vis dėlto rezultatai priklausys nuo to, ar po vizito pavyks greitai susitarti dėl praktinių rinkos atvėrimo žingsnių.

  • Donaldas Tuskas Vietname: siekia apversti nepalankią prekybą ir atverti rinką Lenkijos verslui

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pradėjo vizitą Vietname, kuriame daugiausia dėmesio skiriama ekonominiams ryšiams ir prekybai. Varšuva siekia mažinti ryškų prekybos disbalansą, nes Lenkijos importas iš Vietnamo gerokai viršija eksportą.

    Lenkijos vyriausybės vertinimu, 2025 metais prekybos deficitas su Vietnamu viršijo 6 milijardus eurų. Toks atotrūkis, kaip pabrėžia valdžia, riboja Lenkijos įmonių galimybes ir didina priklausomybę nuo importuojamų prekių grupių.

    Kas slepiasi už deficito

    Vietnamas pastarąjį dešimtmetį tapo vienu svarbiausių gamybos ir eksporto centrų Pietryčių Azijoje. Į Europą iš šios šalies keliauja elektronika, tekstilė, avalynė, baldai ir kitos masinės gamybos prekės, kurios dažnai konkuruoja kaina.

    Lenkijos eksportuotojams didžiausi iššūkiai dažniausiai susiję su patekimu į platinimo tinklus, vietos konkurencija ir procedūriniais reikalavimais. Todėl Varšuva akcentuoja ne tik politinį dialogą, bet ir praktines priemones, kurios padėtų įmonėms įsitvirtinti Vietname.

    Ko tikisi Varšuva

    Vizito metu daugiausia kalbama apie sąlygų gerinimą Lenkijos verslui, ypač didesnės pridėtinės vertės sektoriuose. Tarp prioritetų paprastai minimos maisto pramonės, farmacijos, chemijos, žemės ūkio technologijų ir įvairių inžinerinių sprendimų eksporto galimybės.

    Vyriausybė taip pat siekia sustiprinti ekonominę diplomatiją, kad įmonės greičiau rastų patikimus partnerius ir lengviau pradėtų prekybą. Tokios misijos dažnai apima verslo forumus, susitikimus su institucijomis ir derybas dėl konkrečių rinkos prieigos kliūčių.

    Regiono svarba auga

    Vietnamo reikšmė Europai didėja platesniame kontekste, kai pasaulinės tiekimo grandinės diversifikuojamos, o dalis gamybos perkeliama iš Kinijos į kitas regiono valstybes. Lenkija siekia pasinaudoti šia tendencija ne tik importuodama, bet ir didindama savo eksportą.

    Varšuva signalizuoja, kad tikslas yra ne trumpalaikis politinis gestas, o kryptingas prekybos santykių perbalansavimas. Jei pavyktų išplėsti Lenkijos įmonių veiklą Vietname, tai galėtų sumažinti deficitą ir atnešti daugiau užsakymų gamintojams Europoje.

  • Lenkijos baldų eksportas vis dar pasaulio trejetuke, bet pelningumas krenta ir daugėja atleidimų

    Lenkijos baldų pramonė ilgą laiką buvo laikoma viena stipriausių šalies eksporto atramų, tačiau pastarieji metai atskleidžia vis daugiau įtampos ženklų. Nors sektorius išlieka tarp pasaulinių lyderių, paklausos kritimas Europoje ir konkurencija iš Kinijos verčia įmones persvarstyti kainodarą, investicijas ir darbuotojų skaičių.

    Analitikų vertinimu, 2025 metais Lenkija išlaikė trečią vietą pasaulyje pagal baldų eksportą, užimdama apie 6 proc. pasaulinės rinkos. Toks rezultatas rodo sektoriaus mastą ir gebėjimą konkuruoti kokybe bei logistiniu artumu pagrindinėms Europos rinkoms, tačiau vien aukštos pozicijos reitinguose nebeužtenka.

    Pasaulinė baldų rinka pastaruoju laikotarpiu augo netolygiai, o pardavimų dinamika išliko jautri palūkanų normoms ir būsto rinkos ciklams. Kai būsto sandorių mažėja, vartotojai dažniau atideda didesnius pirkinius, todėl baldų gamintojai pirmieji pajunta sumažėjusius užsakymus.

    Kodėl maržos spaudžiamos?

    Bankų analitikų skaičiavimais, vidutinis sektoriaus grynasis pelningumas 2025 metais smuko iki maždaug 4 proc. Tai signalas, kad net ir didelės apimtys ne visada užtikrina stabilų pelną, ypač kai kartu kyla darbo sąnaudos, energijos kainos ir žaliavų kaštai.

    Gamintojai susiduria su dilema: didėjančias sąnaudas natūraliai norisi perkelti pirkėjams, bet silpna paklausa ir agresyvi kainų konkurencija riboja galimybes kelti kainas. Dėl to didėja spaudimas efektyvinti procesus, automatizuoti gamybą ir daugiau uždirbti ne per kainą, o per produkto vertę.

    „Visais 2026 metais tikimasi nedidelio baldų gamintojų pajamų mažėjimo ir išliekančio spaudimo maržoms“, – sakė banko PKO BP analitikai.

    Ekspertai pabrėžia, kad atsigaunanti paklausa Europoje teoriškai galėtų paremti sektorių vėlesniais metais, tačiau daug lems vartojimo atsigavimo tempas pagrindinėse eksporto rinkose, ypač Vokietijoje, ir būsto rinkos atsigavimas. Jei namų ūkių išlaidos ir būsto įsigijimas išliks vangūs, baldų segmentui bus sunku grįžti į spartesnį augimą.

    Kinijos konkurencija ir eksporto rizikos

    Kinija išlieka didžiausia pasaulio baldų eksportuotoja, todėl jos kainodara ir gamybos mastas daro tiesioginį poveikį Europos rinkai. Net kai Kinijos eksportas į dalį rinkų mažėja, pigesnės produkcijos pasiūla dažnai išlieka pakankama, kad spaustų kainas ir mažintų Europos gamintojų derybinę galią.

    Lenkijos baldų sektoriaus stiprybė – kokybė, lankstumas ir geografinis artumas didžiausiems ES pirkėjams, leidžiantis greičiau pristatyti produkciją ir mažinti logistikos rizikas. Vis dėlto silpnesnė vieta – santykinai mažesnė diversifikacija už Europos ribų, todėl užsitęsęs paklausos nuosmukis ES gali smogti ypač skausmingai.

    Kita struktūrinė problema – nevienodas automatizacijos lygis. Įmonės, kurios vėliau pradėjo investuoti į modernizaciją, dažniau patiria didesnį sąnaudų šuolį, kai auga atlyginimai, o našumo didėjimas nespėja iš paskos.

    Atleidimai ir gamybos apimčių mažėjimas

    Lenkijos plėtros fondas PFR prognozuoja, kad 2026 metais medienos ir baldų pramonės parduotos produkcijos vertė mažės. Tai rodo, kad sektoriui kol kas nepavyksta stabiliai sugrįžti į augimo trajektoriją po ankstesnių metų svyravimų.

    Silpnesni eksporto rezultatai tiesiogiai matomi darbo rinkoje: per kelerius metus darbuotojų skaičius baldų gamyboje sumažėjo maždaug 27 000. PFR vertinimu, užimtumas sektoriuje nusileido iki žemiausio lygio per daugiau nei dešimtmetį, o papildomą spaudimą didina ir etatų mažėjimas susijusioje medienos pramonėje.

    Šiuo metu Lenkijos baldų sektorių sudaro daugiau nei 32 000 įmonių, dauguma jų – mikroįmonės. Kartu veikia ir didesni rinkos žaidėjai, kurių metinės pajamos viršija 23 000 000 eurų, tačiau net ir jie, esant menkesnei paklausai, priversti atidžiau valdyti atsargas, kaštus ir investicijų planus.

    Artimiausio laikotarpio kryptis vis aiškesnė: norint išlaikyti pozicijas pasaulio trejetuke, sektoriui reikės didinti našumą, labiau automatizuoti gamybą, kurti didesnės pridėtinės vertės produktus ir mažinti priklausomybę nuo vieno ar dviejų pagrindinių eksporto regionų.

  • Azerbaidžanas meta iššūkį naftai: 5 sritys, kurios keičia šalies ekonomiką ir investuotojus

    Azerbaidžanas meta iššūkį naftai: 5 sritys, kurios keičia šalies ekonomiką ir investuotojus

    Azerbaidžanas vis aktyviau mažina priklausomybę nuo naftos ir dujų, o ekonomikos augimą sieja su gamyba, žemės ūkiu, logistika, turizmu ir atsinaujinančia energetika. Šalies institucijos tikisi, kad šios kryptys padės didinti eksportą ir pritraukti daugiau užsienio kapitalo.

    Tokį posūkį skatina ir globalios tendencijos: energijos rinkų nepastovumas, ES žaliasis kursas bei investuotojų dėmesys tiekimo grandinių atsparumui. Dėl to šalys, kurių biudžetai ilgai rėmėsi iškastiniu kuru, vis dažniau ieško tvaresnio ekonomikos modelio.

    Pramonė ir eksportas

    Vienu svarbiausių diversifikacijos instrumentų tampa pramoninės zonos, kuriose kuriama didesnės pridėtinės vertės gamyba. Akcentuojamos chemijos, farmacijos ir agromaisto perdirbimo kryptys, galinčios greičiau auginti eksportą nei žaliavų pardavimas.

    Skelbiama, kad Sumgaito chemijos pramonės parke pardavimai 2025 metų pirmąjį pusmetį viršijo 572 mln. eurų, iš jų apie 283 mln. eurų sudarė eksportas. Tai rodo, kad pramoniniai klasteriai tampa realiu pajėgumu generuoti valiutines įplaukas.

    Žemės ūkis, logistika, turizmas

    Žemės ūkio ir agropramonės eksporto dinamika išlieka viena ryškiausių ne naftos sektoriuose. Nurodoma, kad 2026 metų sausio–liepos mėnesiais šios grupės eksportas buvo beveik 23 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau.

    Lygiagrečiai vystomos logistikos grandys, pasitelkiant šalies geografinę padėtį tarp Europos ir Azijos bei investicijas į transporto infrastruktūrą. Turizmas įvardijamas kaip sritis, kurioje pajamos gali augti tiek dėl vidaus paslaugų plėtros, tiek dėl naujų tarptautinių skrydžių ir regioninių maršrutų.

    Žalioji energetika ir skaitmenizacija

    Atsinaujinanti energetika tampa dar vienu traukos centru, ypač kai Europoje auga ilgalaikė paklausa žaliajai elektrai ir mažesnės anglies pėdsako sprendimams. Šalia energetikos vis didesnę reikšmę įgauna skaitmenizacija, kuri paprastina verslo procesus ir mažina administracinę naštą.

    „Ekonominis stabilumas ir diversifikacija yra esminiai argumentai investuotojams, ypač agromaisto, žaliosios energetikos ir farmacijos srityse“, – sakė Azerbaidžano verslo plėtros fondo vadovo pavaduotojas Jasinas Džalilovas.

    Pasak šalies institucijų, vienas tikslų – supaprastinti paramos ir finansavimo prieigą verslui, kad nauji projektai greičiau pasiektų rinką. Toks modelis ypač svarbus mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios dažniausiai tampa eksporto nišų ir inovacijų šaltiniu.

  • Kataras plečia ekonomiką: kaip vietos prekių ženklai ir investicijos taikosi į pasaulio rinkas

    Kataras plečia ekonomiką: kaip vietos prekių ženklai ir investicijos taikosi į pasaulio rinkas

    Kas keičiasi Katare?

    Kataras spartina ekonomikos diversifikaciją ir vis dažniau akcentuoja ne energijos išteklius, o vietos inovacijas bei eksportui parengtus produktus. Šią kryptį skatina siekis auginti privačią iniciatyvą, technologijas ir naujas darbo vietas, kad šalies augimas būtų atsparesnis naftos ir dujų kainų svyravimams.

    „Qatar in Motion“ laidoje aptariama, kaip vietos talentai ir verslai perkelia idėjas iš vidaus rinkos į tarptautinę. Dėmesys sutelkiamas į tai, ką šiandien reiškia ženklinimas Made in Qatar, kai ambicijos neapsiriboja Persijos įlankos regionu.

    Nuo maisto iki tvarių sprendimų

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – „Mazzraty“, vystanti vietinę pieno ir paukštienos gamybą. Tokie projektai Katare vertinami ne tik kaip verslas, bet ir kaip strateginis žingsnis stiprinant maisto tiekimo grandinių atsparumą, trumpinant logistikos kelius ir mažinant priklausomybę nuo importo.

    Kitoje spektro pusėje – „Raw Middle East“, orientuota į augalinės kilmės ir sveikesnės mitybos segmentą. Ši kryptis siejasi su globaliomis vartojimo tendencijomis, kai pirkėjai vis dažniau renkasi tvarumą, aiškesnę sudėtį ir mažesnį poveikį aplinkai.

    Investicijos ir plėtra į užsienį

    Laidoje taip pat aptariama „JTA International Investment“ veikla, rodanti kitą Kataro strategijos dalį – kapitalo nukreipimą į tarptautinius projektus ir verslų mastelio didinimą. Tokie investuotojai padeda įmonėms greičiau pasiekti naujas rinkas, sustiprinti pardavimų kanalus ir pritraukti partnerius.

    Ekspertai dažnai pabrėžia, kad vien produktą sukurti neužtenka: sėkmę lemia gebėjimas užtikrinti kokybės standartus, nuoseklų tiekimą, atitiktį skirtingiems reguliavimo režimams ir aiškią prekės ženklo istoriją. Būtent šiose srityse Kataro verslams svarbus tiek vietos institucijų palaikymas, tiek investicinis „tiltas“ į užsienį.

    „Norime, kad Made in Qatar reikštų ne tik kilmę, bet ir kokybę, inovacijas bei konkurencingą kainą pasaulio rinkose“, – sakė laidoje pristatytas verslo atstovas.

    Nors Kataro ekonomikoje energijos sektorius išlieka kertinis, vis daugiau dėmesio skiriama tam, kad augimas būtų paremtas platesniu verslų spektru. Vietos gamyba, tvarūs maisto sprendimai ir aktyvesnės investicijos į plėtrą rodo kryptį, kuria šalis bando kurti naują konkurencinį identitetą.

  • Kinijos ekonomika augo 4,5 proc., bet įtampa kyla: ką Europai reiškia rekordas eksporte?

    Kinijos ekonomika augo 4,5 proc., bet įtampa kyla: ką Europai reiškia rekordas eksporte?

    Kinija paskelbė, kad 2026 metų liepos–rugsėjo ketvirtį šalies bendrasis vidaus produktas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augo 4,5 proc. Rodiklis buvo kiek geresnis nei ankstesnį ketvirtį, kai augimas siekė 4,3 proc., tačiau bendras vaizdas išlieka nevienareikšmis.

    Augimą labiausiai palaikė eksportas, o vidaus paklausa, anot ekonomistų, ir toliau atrodo trapi. Šią tendenciją stiprina užsitęsęs nekilnojamojo turto sektoriaus nuosmukis, kuris mažina namų ūkių turtą, didina atsargumą ir skatina taupymą.

    Eksportas tempia, vartojimas atsilieka

    Eksportas išlieka viena ryškiausių Kinijos ekonomikos atramų. Po itin spartaus eksporto šuolio rudenį Kinija per devynis 2026 metų mėnesius sukaupė didžiulį prekybos perteklių, o metų rezultatas gali priartėti prie ankstesnių rekordų.

    Prie eksporto augimo daug prisideda aukštųjų technologijų produkcija, įskaitant puslaidininkius bei elektrifikacijos sprendimus automobilių pramonėje. Vis dėlto analitikai pabrėžia, kad sparčiai didėjanti gamyba ne visada virsta proporcingu darbo vietų ir pajamų augimu šalies viduje.

    Dalį disbalanso kuria tai, kad Kinija, siekdama technologinės savarankiškumo politikos ir atsparumo Vakarų eksporto ribojimams, išplėtė subsidijuojamus gamybos pajėgumus tokiose srityse kaip saulės energetika ir elektromobiliai. Kai vidaus vartojimas nespėja, daugiau produkcijos nukreipiama į užsienio rinkas, dažnai konkurencingomis kainomis.

    Prekybos konfliktai aštrėja ir Europoje

    JAV taikomi muitai ir griežtesnė prekybos politika sumažino dalies Kinijos eksporto patrauklumą Šiaurės Amerikoje, todėl Kinijos bendrovės aktyviau plečia pardavimus Pietryčių Azijoje, Lotynų Amerikoje ir Europoje. Tai didina spaudimą Europos pramonei ir skatina Briuselį ieškoti priemonių prekybos balansui koreguoti.

    Europos Sąjunga su Kinija išlaiko didelį prekybos deficitą, o kai kurios valstybės narės ragina imtis papildomų ribojimų, argumentuodamos vietos pramonės apsauga. Vienas ryškiausių pavyzdžių – diskusijos dėl kiniškų automobilių, ypač įkraunamų hibridų ir visiškai elektrinių modelių, importo.

    Kinija nurodo, kad nesiekia didelio prekybos pertekliaus ir deklaruoja norą stiprinti vidaus paklausą. Tačiau ekonomistai sutaria, kad įsisenėję struktūriniai veiksniai, ypač nekilnojamojo turto krizės palikimas ir atsargus vartotojų elgesys, greitų pokyčių nežada.

    Ką rodo 4,5 proc. skaičius?

    Rinkų strategai pabrėžia, kad oficialus augimo tempas vis prasčiau atspindi platesnės ekonomikos būklę: vienuose sektoriuose ir regionuose aktyvumas išlieka aukštas, kituose stagnuoja. Dėl to Pekinui gali būti sunkiau vienu metu išlaikyti eksporto variklį ir perorientuoti ekonomiką į tvaresnį vidaus vartojimo modelį.

    Ši dinamika svarbi ir Europai, nes Kinijos gamybos pajėgumų perteklius bei kainų konkurencija veikia importo srautus, pramonės pelningumą ir prekybos politikos sprendimus. Artimiausiais mėnesiais ES ir Kinijos dialogas dėl rinkos prieigos, subsidijų ir automobilių sektoriaus greičiausiai išliks vienu jautriausių tarptautinės prekybos klausimų.

  • Rusijos anglies sektoriui – dar vieni nuostolingi metai: iki 2026 metų pabaigos prognozuoja 3,1 mlrd. eurų minusą

    Rusijos anglies gavybos ir prekybos bendroves artimiausiais metais gali pasitikti dar gilesni finansiniai sunkumai. Rusijos energetikos ministerija skelbia, kad iki 2026 metų pabaigos sektoriaus grynasis nuostolis gali siekti 324 mlrd. rublių, tai yra apie 3,1 mlrd. eurų.

    Nors Maskva tai pristato kaip padėties gerėjimą, skaičiai rodo, kad problema išlieka sisteminė. 2025 metais nuostoliai, kaip teigiama, siekė 408 mlrd. rublių, arba apie 3,9 mlrd. eurų, tad prognozuojamas nuostolio sumažėjimas nėra lūžis, o veikiau mažesnis kritimas.

    Rusijos statistikos tarnyba Rosstat anksčiau skelbė, kad 2026 metų sausio–liepos mėnesiais anglies įmonių grynasis nuostolis sudarė 178,2 mlrd. rublių, arba apie 1,7 mlrd. eurų. Palyginimui, tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau nuostolis siekė 225 mlrd. rublių, arba apie 2,2 mlrd. eurų.

    Ministerijos vertinimu, 2026 metais anglies bendrovių pajamos turėtų didėti iki 1,623 trln. rublių, tai yra apie 15,7 mlrd. eurų. Vis dėlto didesnės pajamos automatiškai nereiškia pelno, kai spaudžia išaugusios logistikos, finansavimo ir eksporto sąnaudos.

    Skaičiuojama, kad 2026 metų pabaigoje nuostolingų anglies įmonių dalis gali priartėti prie 70 proc. Toks rodiklis reikštų, kad daugumai rinkos dalyvių veikla tampa ekonomiškai sunkiai tvari net ir bandant išlaikyti pardavimų apimtis.

    Pagrindinė problema, apie kurią kalbama ir pačioje Rusijoje, yra eksporto kanalų susiaurėjimas po 2022 metų, kai po plataus masto invazijos į Ukrainą buvo prarasta reikšminga Europos rinka. Dalis srautų perorientuota į Azijos kryptis, tačiau tenka konkuruoti su kitais tiekėjais, o sandorių sąlygos dažnai būna mažiau palankios.

    Ne mažiau svarbus veiksnys yra logistika. Anglies eksportas išlieka priklausomas nuo geležinkelių ir uostų infrastruktūros, o Rusijos geležinkelių sistemoje minimi pajėgumų trūkumai ir trikdžiai, kurie pailgina pristatymo laiką ir didina savikainą.

    Pramonės perspektyvas apsunkina ir platesnės energijos rinkos tendencijos. Daugelyje šalių spartėja energetikos transformacija, o tai ilgainiui mažina anglies paklausos augimo potencialą, net jei atskirais laikotarpiais dėl kainų ar tiekimo krizių anglis laikinai susigrąžina svarbesnį vaidmenį.