Prie Benino krantų Gvinėjos įlankoje mokslininkai aptiko netikėtą radinį: koralų ekosistemą, kuri dešimtmečius buvo laikoma nunykusia. Dar nuo XX amžiaus 7 dešimtmečio istoriniai matavimai leido manyti, kad didesniame nei 50 metrų gylyje esanti struktūra nebegyva.
Į šią vietą sugrįžo Benino tyrėjų komanda, kuriai vadovavo Gérardas Zinzindohoué iš Žuvininkystės ir okeanografijos tyrimų instituto. Jie siekė patikrinti, ar senieji duomenys iš tiesų rodė mirusį ekosistemų lopinėlį, ar tiesiog trūko priemonių jam įvertinti.
Šiuolaikinis sonarinių matavimų žemėlapiavimas leido detaliai ištirti maždaug 7 kilometrų jūros dugno ruožą. Analizuojant duomenis išryškėjo dvi vietos, kurių struktūra atitiko galimą koralinės kilmės reljefą.
Perspektyviausias taškas buvo patikrintas povandeniniu dronu ir giliavandenių kamerų sistema, sukurta National Geographic Exploration Technology Lab. Pirmieji vaizdai tyrėjams tapo staigmena: vietoj akmenuoto ir skurdaus dugno jie išvydo sveikus koralų telkinius ir gausų jūrinį gyvenimą.
Įrašuose identifikuota mažiausiai aštuoni koralų tipai ir aštuonios su rifais siejamos žuvų rūšys. Tarp jų fiksuotos ir rifų aplinkai būdingos žuvys, kurios koralus naudoja kaip slėptuvę bei maitinimosi vietą, todėl tai laikoma aiškiu ženklu, kad sistema veikia.
Pasak tyrėjų, tai nėra klasikinis seklumų barjerinis rifas. Aptiktas mezofotinis koralų ekosistemos tipas, susiformuojantis didesniame gylyje, kur pasiekia gerokai mažiau saulės šviesos, todėl koralai dažniau auga išsibarsčiusiais telkiniais ant uolėto pagrindo.
Mokslininkų vertinimu, tai pirmas patvirtintas gyvas mezofotinis koralų ekosistemos atvejis Gvinėjos įlankos šelfe. Kartu pabrėžiama ir platesnė reikšmė: Vakarų Afrikos pakrantės laikomos vienomis menkiausiai ištirtų jūrinių teritorijų, todėl panašių, iki šiol nepastebėtų rifų regione gali būti daugiau.
Artimiausiu metu planuojamos papildomos ekspedicijos, kurios turėtų padėti nustatyti tikrąjį radinio mastą, įvertinti biologinę įvairovę ir ekosistemos būklę. Tokie duomenys svarbūs ne tik mokslui, bet ir gamtosaugai, nes giliavandenės buveinės gali veikti kaip atsparumo klimato kaitai rezervuarai.
Leave a Reply