Šiandien stacionarus maišytuvas daugeliui yra įprastas buities prietaisas, tačiau pirmasis „KitchenAid“ modelis buvo visai kitos lygos. 1919 metais „Hobart“ pagamintas „KitchenAid“ Model H-5 labiau priminė pramoninę mašiną nei virtuvės pagalbininką.
Šis ankstyvasis aparatas svėrė apie 29,5 kilogramo, o jo dubens talpa siekė maždaug 80 kvartų, tai yra apie 76 litrus. Tokie mastai rodo, kad įrenginys iš esmės buvo orientuotas į didelius kiekius ir intensyvų darbą.
Kainos skirtumas su dabartimi taip pat stulbina. Perskaičiavus į šiandienos perkamąją galią, Model H-5 vertė prilygtų maždaug 2 800 eurų, kai tuo metu šiuolaikiniai buitiniai stacionarūs maišytuvai dažniausiai kainuoja kelis šimtus eurų.
Nuo pramonės link namų
Istoriškai „KitchenAid“ vardas siejamas su „Hobart“ sprendimais profesionalioms virtuvėms, o vėliau technologijos ir konstrukcija buvo pritaikytos namų vartotojams. Maždaug XX amžiaus viduryje formavosi labiau atpažįstamas dizainas, kurį šiandien daugelis laiko klasika.
1927 metais „Hobart“ pristatė sumažintą versiją, vadinamą Model G, ir, nepaisant aukštos kainos, buvo parduota apie 20 000 vienetų. Tai tapo ženklu, kad rinkoje atsirado paklausa galingiems, ilgaamžiams ir universaliems virtuvės prietaisams.
Kodėl senieji modeliai vėl madingi?
Pastaraisiais metais socialiniuose tinkluose ir kolekcininkų bendruomenėse suaktyvėjo susidomėjimas restauruotais H-5 įrenginiais. Entuziastai dalijasi nuotraukomis ir vaizdo įrašais, kaip daugiau nei šimtmetį skaičiuojantys mechanizmai vis dar veikia po atnaujinimo.
Tokie pasakojimai maitina ir šiandien populiarią tendenciją rinktis taisomus, ilgaamžius prietaisus, o ne trumpalaikius sprendimus. Vis dėlto specialistai primena, kad naudojant istorinę elektrotechniką būtina patikrinti laidus, jungtis ir saugą, nes senos konstrukcijos dažnai neatitinka šiuolaikinių standartų.
Neįprastas sprendimas: maitinimas per lempos lizdą
Vienas įdomiausių istorinių faktų, aptarinėjamų entuziastų forumuose, yra tai, kad ankstyvieji Model H-5 sprendimai galėjo būti pritaikyti maitinimui ne per mums įprastą elektros lizdą. Minima, kad kai kurie įrenginiai buvo prijungiami įsukant į lempos lizdą, o tai šiandien skamba sunkiai įsivaizduojamai.
Rinkoje tokie restauruoti egzemplioriai kartais vertinami tūkstančiais eurų, ypač jei išlikę originalūs mazgai ir įrenginys tvarkingai atnaujintas. Dėl įspūdingo svorio ir gabaritų tai dažniau kolekcininkų trofėjus nei praktiškas pasirinkimas šiuolaikinei virtuvei.
Leave a Reply