Vapsvos sugrįžta į kiemus: kodėl vien spąstų neužtenka ir kada geriau kviesti profesionalus

Written by

in

Vasarą vapsvos dažnai telkiasi prie namų, terasų ir sodų, nes čia lengva rasti maisto ir tinkamų slėptuvių lizdams. Nors jos padeda reguliuoti kai kurių kenkėjų populiacijas, didelė kolonija šalia žmonių gali tapti realia rizika.

Vapsvos gali gelti ne kartą, nes jų geluonis paprastai nelieka odoje po pirmo įgėlimo. Dėl to situacijos prie lizdo greitai paaštrėja, ypač jei vabzdžiai jaučiasi ginantys koloniją.

Kur slepiasi vapsvų lizdai?

Lizdas ne visada matomas iš karto, nes vapsvos neretai įsikuria po žeme, pavyzdžiui, apleistose graužikų urvuose. Taip pat jos gali rinktis uždaresnes vietas pastatuose: po stogo danga, ventiliacijos angų prieigose ar fasado plyšiuose.

Dažnas ženklas, kad netoliese yra lizdas, yra pasikartojantis vabzdžių skrydis į tą pačią angą ir atgal. Tokiu atveju nereikėtų artintis vien tam, kad pavyktų geriau apžiūrėti vietą, nes įėjimas gali būti labai arti ir prastai matomas.

Kada geriau nesitvarkyti patiems?

Lizdo vietą saugiausia bandyti nustatyti dieną, stebint skrydžio kryptį iš didesnio atstumo. Didžiausias pavojus kyla tada, kai kolonija įsikūrusi žemėje arba sunkiai pasiekiamoje vietoje, o įėjimas yra mažas ir nepastebimas.

Jei lizdas didelis, yra pastato konstrukcijose arba nėra aišku, kur tiksliai jis yra, saugiausia kreiptis į profesionalius kenkėjų kontrolės specialistus. Savarankiškas insekticidų naudojimas gali baigtis masiniu vapsvų suaktyvėjimu ir įgėlimais, todėl bet kokie preparatai turi būti naudojami tik griežtai pagal gamintojo instrukciją.

Kodėl spąstai padeda ne visada?

Spąstai gali sumažinti vapsvų kiekį vietose, kur jos aktyviausiai ieško maisto, ypač sklypo pakraščiuose. Vis dėlto jie dažniausiai pagauna tik maisto ieškančius vabzdžius, todėl išsivysčiusios kolonijos nepašalina.

Be to, spąstus reikia reguliariai ištuštinti ir keisti masalą, kitaip jų efektyvumas krenta. Jei vapsvų kasdien daugėja, o lizdo rasti nepavyksta, vien spąstų strategija dažniausiai tik atitolina problemą.

Prevenciją verta pradėti nuo galimų lizdaviečių mažinimo: užpilti apleistas urvas, sandarinti plyšius prie pamatų, stogo ir ventiliacijos angų. Pavasarį naudinga reguliariai apžiūrėti pastato aplinką, nes ankstyvoje stadijoje aptiktą lizdą suvaldyti lengviau.

Antroje vasaros pusėje vapsvos intensyviau ieško cukraus ir baltymų, todėl jas ypač traukia saldūs gėrimai, maisto likučiai ir gyvūnų pašaras. Sandariai uždarytos šiukšliadėžės ir reguliariai surenkami nukritę vaisiai padeda sumažinti vabzdžių srautą prie namų.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *