Kompostą perkasdami daugelis nustemba pamatę stambias, balkšvas, C raide išlinkusias lervas. Pirmas impulsas dažnai būna jas išmesti, tačiau ne visos tokios lervos yra kenkėjai. Kai kurios jų komposte net padeda greičiau suirti organinėms atliekoms.
Dažnas naudingas radinys yra auksavabalio lerva, kuri minta negyva, yrancia augaline medžiaga. Kompostinė aplinka jai ideali, nes čia gausu pūvančių lapų, žolės, daržovių likučių. Svarbiausia sodininkui tai, kad tokios lervos paprastai nepuola sveikų, augančių augalų šaknų.
Kaip atskirti panašias lervas?
Problema ta, kad auksavabalio lervos iš pirmo žvilgsnio panašios į grambuolių lervas, kurios darže gali padaryti rimtos žalos. Abi būna šviesios, storos ir lenktos, todėl skubant lengva suklysti. Dėl to verta lervą apžiūrėti atidžiau, o ne spręsti vien pagal spalvą ar dydį.
Auksavabalio lervos dažnai atrodo kresnesnės, su labai trumpomis kojytėmis. Grambuolio lervos kojos paprastai ilgesnės, o kūnas labiau ištįsęs, dažniau matomas nežymus susiaurėjimas per vidurį. Praktikoje būtent kojų ilgis ir bendros kūno proporcijos dažniausiai padeda greičiausiai apsispręsti.
Kada lervas verta pašalinti?
Jei įtariate, kad tai grambuolio lervos, jas iš komposto geriau išrinkti. Šios lervos minta augalų šaknimis, todėl jų palikimas sode gali reikšti nusilpusius daigus, prastesnį prigijimą, o vėliau ir mažesnį derlių. Ypač pažeidžiami jauni augalai ir vejos plotai, kur šaknys yra negiliai.
Vis dėlto automatiškai naikinti visas baltas lervas nereikėtų, nes taip galima atsikratyti ir naudingų skaidytojų. Kompostui svarbūs organizmai padeda greičiau paversti atliekas subrendusiu kompostu, o tai ilgainiui gerina dirvožemio struktūrą ir drėgmės sulaikymą. Todėl prieš priimant sprendimą dažnai užtenka kelių minučių ramiam apžiūrėjimui.
Leave a Reply