Antroji vasaros pusė hortenzijoms dažnai tampa tikru išbandymu: žiedynai sunkėja, o po lietaus prisigėrę vandens pradeda lenkti ūglius iki pat žemės. Tai ypač pastebima rugpjūtį ir rugsėjį, kai krūmai dar gausiai žydi, bet jau ima ruoštis poilsiui. Jei nesiimama veiksmų, šakos gali lūžti, o pats augalas į rudenį įžengia nusilpęs.
Dažna priežastis, kodėl hortenzijų stiebai minkštėja ir nebeišlaiko žiedų svorio, yra mitybos disbalansas. Vasaros pabaigoje augalui svarbiausi tampa kalis ir fosforas, o azoto perteklius, ypač jei jo buvo gausiai duota sezono pradžioje, skatina minkštų, vandeningų audinių augimą. Tokie ūgliai gražiai atrodo, bet prasčiau laiko apkrovą ir gali būti jautresni pažeidimams.
Ko vengti tręšiant vasaros pabaigoje
Artėjant rudeniui svarbiausia taisyklė paprasta: atsisakykite azoto trąšų arba rinkitės mišinius, kuriuose jo kiekis minimalus. Azotas skatina naują, gležną augimą, kuris nespėja sumedėti ir gali labiau nukentėti atėjus vėsesniems orams. Vietoje to verta pereiti prie trąšų, kuriose dominuoja kalis ir fosforas.
Kalis augalams svarbus dėl audinių tvirtumo ir vandens balanso, todėl būtent jis padeda ūgliams tapti standesniems. Fosforas siejamas su šaknų sistema ir bendru augalo atsparumu, tad vasaros pabaigoje jis taip pat naudingas. Dėl konkrečių normų geriausia vadovautis trąšų gamintojo instrukcija ir neviršyti nurodytų dozių.
Nemokama bananų žievių trąša
Praktinis ir nieko nekainuojantis būdas papildyti hortenzijų racioną kaliu yra bananų žievių užpilas. Žievėse natūraliai yra kalio junginių, o vandeniu praskiestas tirpalas gali būti naudojamas kaip papildomas maitinimas. Svarbu suprasti, kad tai nėra stebuklingas pakaitalas pilnavertėms trąšoms, tačiau gali būti naudingas kaip švelni papildoma priemonė.
Dažniausiai rekomenduojama bananų žieves užpilti vandeniu ir palaikyti kelias dienas, kad tirpalas šiek tiek surūgtų, o tada laistyti tik prie šaknų. Naudojant saikingai, toks užpilas gali padėti, kai norisi palaikyti augalą aktyvaus žydėjimo metu ir kartu nebeskatinti perteklinio žalios masės augimo. Jei dirva labai skurdi arba augalas akivaizdžiai silpsta, vien tik naminių priemonių gali nepakakti.
Kasdienė priežiūra po lietaus
Vien tręšimas ne visada išsprendžia problemą, jei didžiausias krūvio šaltinis yra vandens prisigėrę žiedynai. Po smarkesnio lietaus verta švelniai nupurtyti vandens perteklių nuo žiedų, kad sumažėtų apkrova ūgliams. Laistant geriausia vandenį pilti prie šaknų, o ne ant lapų ir žiedų, nes nuolat šlapinami audiniai tampa palankesni ligoms.
Jei veislė turi ypač didelius žiedynus arba ūgliai iš prigimties lankstesni, realiai padeda ir atramos. Estetiški žiediniai laikikliai ar kuoliukai apsaugo nuo išguldymo ir leidžia žiedams išlikti tvarkingiems iki sezono pabaigos. Toks sprendimas ypač pasiteisina vietose, kur dažnos liūtys ir vėjas.
Leave a Reply