Mirė Bosnijos karo nusikaltėlis Ratko Mladičius: Haga užvėrė vieną kruviniausių bylų

Hagos kalėjimo ligoninėje, būdamas 84 metų, mirė buvęs Bosnijos serbų kariuomenės vadas ir už karo nusikaltimus nuteistas Ratko Mladičius. Apie jo mirtį paskelbė Serbijos valstybinis transliuotojas RTS, o žinia iškart atnaujino diskusijas apie atsakomybę už 1990-ųjų Balkanų karų nusikaltimus.

R. Mladičius buvo viena labiausiai tarptautinėje teisėje minimų figūrų iš buvusios Jugoslavijos konfliktų laikotarpio. Tarptautinis baudžiamasis tribunolas buvusiajai Jugoslavijai jį nuteisė laisvės atėmimu iki gyvos galvos už genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus.

Srebrenica ir Sarajevas

Nuosprendyje esminė vieta teko 1995 metų liepą įvykdytoms masinėms bosniakų žudynėms Srebrenicoje. Teismas nustatė, kad per trumpą laiką buvo nužudyta daugiau kaip 8 000 žmonių, o šis nusikaltimas laikomas didžiausiu genocidu Europoje po Antrojo pasaulinio karo.

Kita byla, tapusi R. Mladičiaus atsakomybės simboliu, buvo ilgametė Sarajevo apgultis. Bosnijos serbų pajėgos, dislokuotos aplink miestą, 1992–1995 metais vykdė nuolatinį apšaudymą ir snaiperių atakas, nuo kurių nukentėjo civiliai, o miestas tapo vienu ryškiausių modernių konfliktų humanitarinės krizės pavyzdžių.

15 metų slapstymasis

Tarptautinis tribunolas pirmą kartą R. Mladičiui kaltinimus pateikė 1995 metais, tačiau jis dar kurį laiką išliko Bosnijos serbų kariuomenės vadovybėje. Vėliau jis dingo iš viešumos ir ilgus metus slapstėsi, o tai tapo vienu didžiausių iššūkių tarptautiniam teisingumui regione.

R. Mladičius buvo sulaikytas Serbijoje 2011 metais, po maždaug 15 metų bėgimo. Teismo procesai Hagoje truko ne vienerius metus, o jo sveikatos būklė, kaip ne kartą teigė šeimos atstovai ir gynėjai, prastėjo po patirtų insultų.

Ką reiškia ši mirtis?

R. Mladičiaus mirtis neužbaigia teisinės ir istorinės diskusijos apie Balkanų karų palikimą, tačiau užveria vieną ryškiausių Hagos teismų epochų puslapių. Jo byla dažnai minima kaip precedentas, parodęs, kad net ir aukščiausio rango karo vadai gali atsidurti tarptautinio teisingumo akiratyje.

Tuo pat metu visuomenės vertinimai regione išlieka skirtingi: daliai žmonių jis yra karo nusikaltėlis, kitur jis vis dar romantizuojamas kaip karo lyderis. Tokios priešpriešos, anot tarptautinės teisės ir susitaikymo procesus nagrinėjančių ekspertų, ir toliau veikia politinį klimatą bei atminties politiką Pietryčių Europoje.