Prancūzijos kraštutinių kairiųjų lyderis Jeanas-Lucas Mélenchonas į prezidento rinkimų kampaniją grąžino itin kontroversišką idėją: panaikinti dalį valstybės skolos, kurią šiuo metu laiko Prancūzijos centrinis bankas. Politikas teigia, kad tai leistų atlaisvinti lėšas viešosioms išlaidoms ir investicijoms, tačiau oponentai perspėja apie teisines kliūtis ir pasitikėjimo rinkomis kainą.
Kalbėdamas mitinge Mélenchonas siūlymą apibūdino vaizdingai ir tiesmukai, nurodydamas, kad kalbama apie maždaug 18 proc. skolos, esančios centrinio banko balanse. Viešumoje ši dalis dažnai siejama su obligacijomis, kurias institucijos supirko pinigų politikos priemonėmis po krizių, kai euro zonoje buvo aktyviai taikomos turto pirkimo programos.
„Viskas, ką reikia padaryti, tai paimti tuos 18 proc., kuriuos turi Prancūzijos bankas, ir mesti į ugnį“, – sakė Jeanas-Lucas Mélenchonas.
Jo idėją viešai palaikė investicijų bankininkas Matthieu Pigasse, žinomas Prancūzijos finansų pasaulyje ir konsultavęs vyriausybes skolų valdymo klausimais. Pigasse teigė, kad skolos „nurašymas“ esą galėtų būti įgyvendintas be realaus ekonominio poveikio, taip sukeldamas papildomą diskusijų bangą tarp ekonomistų ir politikų.
„Valstybės skola gali būti panaikinta be jokio ekonominio ar finansinio poveikio“, – sakė Matthieu Pigasse.
Ar tai įmanoma euro zonoje?
Kritikai pabrėžia, kad Prancūzijos centrinis bankas yra Eurosistemos dalis ir veikia pagal Europos Centrinio Banko taisykles. Dėl to vienpusis sprendimas „ištrinti“ vyriausybės skolą būtų susijęs su euro zonos teisiniu režimu, įskaitant draudimą nacionaliniams centriniams bankams tiesiogiai finansuoti valstybes.
Prancūzijos ekonomikos ministras Rolandas Lescure’as pareiškė, kad tokia idėja yra neįgyvendinama ir rizikuotų sukelti naują finansinę krizę. Jo argumentas remiasi pasitikėjimo principu: obligacijų rinkos remiasi prielaida, kad valstybės laikosi įsipareigojimų, o bet koks „nurašymas“ gali būti suprastas kaip signalas, kad skolos aptarnavimas tampa politinių sprendimų įkaitu.
„Jei pasakai: mes ją panaikiname, tu sugriauni pasitikėjimą“, – sakė Rolandas Lescure’as.
Tuo metu dalis ekonomistų ginčijasi, kad finansinis efektas gali būti mažesnis, nei skamba politiniuose pareiškimuose. Pavyzdžiui, buvęs Tarptautinio valiutos fondo vyriausiasis ekonomistas Olivier Blanchard’as argumentavo, kad jei centrinis bankas atsisakytų turimų obligacijų, valstybė sutaupytų palūkanų, bet tuo pat metu netektų centrinio banko pelno pervedimų į biudžetą, todėl grynasis rezultatas gali priartėti prie nulio.
Skola ir rinkimai: kas ant kortos?
Diskusija įkaista ne atsitiktinai: Prancūzijos viešoji skola, kaip plačiai pranešama, viršija 116 proc. bendrojo vidaus produkto, o tai riboja valdžios fiskalinę erdvę. Didelės palūkanų normos euro zonoje pastaraisiais metais padidino skolos aptarnavimo kainą, todėl politikams vis sunkiau žadėti didesnes išlaidas nepaaiškinant, iš kur bus gautos pajamos.
Ši tema, tikėtina, taps viena centrinių artėjant 2027 metais vyksiantiems prezidento rinkimams, ypač kai politinė situacija Prancūzijoje išlieka fragmentuota, o parlamente sudėtinga suformuoti stabilią daugumą. Investuotojų akyse ypač jautrus būtų scenarijus, kuriame į antrą turą patektų Mélenchonas ir Marine Le Pen, nes abiejų stovyklų ekonominiai pasiūlymai vertinami kaip nukrypstantys nuo tradicinio fiskalinio kurso.
Artėjant ekonominėms debatų laidoms ir kampanijos renginiams, Mélenchono siūlymas dėl skolos panaikinimo tampa patogiu simboliu platesnei diskusijai: ar valstybė gali agresyviau naudoti pinigų politikos laikotarpiu sukauptus instrumentus viešosioms investicijoms į strategines sritis, tokias kaip gynyba ar dirbtinis intelektas, nepažeisdama euro zonos taisyklių ir nepakirsdama pasitikėjimo finansų sistema.
Leave a Reply