Ieškantiems ryškaus rudeninio akcento sode verta atkreipti dėmesį į šluotelinę kochiją (Bassia scoparia), dar vadinamą vasariniu kiparisėliu. Tai greitai augantis vienmetis augalas, per sezoną suformuojantis tankų, švelniais lapeliais apaugusį krūmelį. Palankiomis sąlygomis jis užauga maždaug iki 80–150 centimetrų, o dekoratyvumą išlaiko iki pirmesnių stipresnių šalnų.
Vasarą kochija būna ryškiai žalia, o rudenėjant jos lapija ima keisti spalvą į intensyvius raudonus ir purpurinius atspalvius. Dėl šio virsmo augalas dažnai laikomas įdomia alternatyva viržiams, ypač kai norisi efekto iš tolo ir didesnio spalvinio ploto gėlyne. Kochija tinka ir kaip pavienis akcentas, ir kaip kelių augalų grupė, kuri sukuria aiškią struktūrą lysvėje.
Geriausiai kochija auga saulėtoje vietoje, kur krūmelis labiau sutankėja, o rudeninis nusidažymas būna ryškesnis. Pusiau pavėsyje ji taip pat gali augti, tačiau dažniau būna retesnė ir silpniau nusispalvina. Praktikoje patariama rinktis šiltesnę, nuo vėjo kiek apsaugotą vietą prie terasos, tvoros ar saulėtos gėlyno pusės.
Dirvai kochija nėra itin lepi, tačiau geriausiai jaučiasi lengvame, pralaidžiame ir vidutiniškai drėgname substrate, kurio reakcija artima neutraliai. Derlingesnė, humusinga žemė padeda išauginti vešlesnį kerą, bet augalas dažniausiai susitvarko ir vidutinėse sodo dirvose. Įsišaknijusi kochija pakankamai gerai pakelia trumpesnę sausrą, tačiau karščio metu jai praverčia gausesnis laistymas.
Kochiją galima auginti tiek iš sėklų, tiek įsigijus jau paaugintų daigų. Sėkloms dygti svarbi šviesa, todėl jos sėjamos negiliai ir iki sudygimo palaikoma lengva, tolygi drėgmė. Paaugusius daigelius būtina praretinti, kad augalai nekonkuruotų tarpusavyje ir išlaikytų taisyklingą, dekoratyvų siluetą.
Šis augalas dažnai pasirenkamas sezoniniams žemiems gyvatvorių tipo apvadams ar formuojamiems krūmeliams, nes gerai pakenčia karpymą. Vis dėlto genėjimas nėra būtinas, jei siekiama natūraliai tankaus kero. Norint sumažinti savaiminį išsisėjimą, po žydėjimo galima augalą apkarpyti arba laiku pašalinti besiformuojančias sėklas.
Nors kochija laikoma gana atspariu augalu, sausais ir karštais laikotarpiais verta apžiūrėti lapų apačią dėl galimų voratinklinių erkučių. Kita dažnesnė problema pasitaiko tuomet, kai augalas auginamas pernelyg drėgnoje, prastai drenuojamoje vietoje ar pavėsyje, nes tuomet didėja šaknų puvinio ir grybinės kilmės ligų rizika. Tinkamai parinkta vieta ir saikingas laistymas dažniausiai leidžia šių bėdų išvengti.
Leave a Reply