Rudenį obuolių dažnai prisiperkame daugiau: jie keliauja į pyragus, košes, kompotus ar tiesiog tampa greitu užkandžiu. Tačiau po kelių dienų dalis vaisių ima minkštėti, raukšlėtis ar dėmėtis, o priežastis neretai būna netinkamos laikymo sąlygos.
Didžiausi priešai yra šiluma, prastas vėdinimas ir drėgmė. Virtuvėje ant stalviršio obuoliai atrodo patraukliai, bet kambario temperatūroje jie greičiau praranda tvirtumą ir sultingumą, ypač jei guli suspausti dubenyje.
Vėsa ir tamsa daro skirtumą
Ilgiausiai obuoliai išsilaiko vėsioje, tamsesnėje ir gerai vėdinamoje vietoje. Tam tinka sandėliukas, vėsi rūsys ar kita patalpa, kur temperatūra stabilesnė ir nėra tiesioginės šilumos šaltinių.
Jei obuolių kiekis mažesnis, praktiškas sprendimas yra šaldytuvo apatinis stalčius. Svarbu jų nesandariai neuždengti plėvele ir nepalikti drėgname inde, nes užsilaikiusi drėgmė skatina gedimą.
Kodėl obuolius verta laikyti atskirai?
Obuoliai išskiria etileną, natūralias dujas, kurios spartina vaisių nokimą. Dėl to laikomi šalia jautresnių vaisių jie gali paspartinti jų pernokimą, o vėliau ir gedimą.
Norint, kad atsargos išsilaikytų ilgiau, obuolius verta laikyti atskirai nuo kitų vaisių. Didesnį kiekį patogiau sudėti į dėžę viena eile arba sluoksnius atskirti popieriumi, kad vaisiai mažiau daužytųsi.
Viena pažeista vaisiaus vieta gali sugadinti viską
Svarbiausias įprotis yra reguliariai peržiūrėti laikomus obuolius. Jei pastebite minkštą vietą, įtrūkimą, pelėsį ar stiprų sumušimą, tokį obuolį geriau kuo greičiau suvartoti arba, jei netinkamas, išmesti.
Ilgesniam laikymui geriausiai tinka kieti, sausi, nepažeisti obuoliai, be drėgnų dėmių. Minkštesnius ar labiau sunokusius vaisius pravartu iškart skirti kepiniams, tyrems ar kompotui, kad maistas nebūtų iššvaistytas.
Leave a Reply