Teritorija, kuri ilgai buvo įšaldyta
Vilniaus miesto savivaldybė parengė apie 220 hektarų buvusios Vilniaus oro uosto rezervinės teritorijos Rasų ir Naujininkų seniūnijose vystymo koncepciją. Dokumente siūloma, kaip ilgus metus menkai urbanizuota ir oro uosto plėtrai saugota zona galėtų tapti nauja miesto dalimi.
Plėtros scenarijus atsirado atsisakius planų teritorijoje įrengti alternatyvų Vilniaus tarptautinio oro uosto kilimo ir tūpimo taką. Koncepciją savivaldybės užsakymu parengė Vilniaus vystymo kompanija, numatydama gatvių, želdynų ir viešųjų erdvių karkasą.
Orientacija į logistiką ir verslą
Didžiojoje teritorijos dalyje numatoma pramonės ir sandėliavimo objektų plėtra, kartu paliekant vietos komercinėms ir administracinėms veikloms. Siūloma biurus ir komerciją telkti arčiau pagrindinių transporto ašių, o didesnius sandėliavimo plotus nukreipti toliau.
Koncepcijoje taip pat apibrėžiami užstatymo principai: daugelyje teritorijos vietų numatomas iki 16 metrų aukščio užstatymas, o centrinėje dalyje prie Liepkalnio gatvės – iki 20 metrų. Konkretūs sprendiniai vėliau bus tikslinami detaliojo planavimo etapuose, atsižvelgiant į reljefą ir aerodromo apsaugos zonų reikalavimus.
„Šios teritorijos atlaisvinimas yra svarbus pokytis pietinei Vilniaus daliai. Dešimtmečius galimybes čia ribojęs rezervavimas nebegalioja, todėl dabar galime aiškiai susitarti, kokia kryptimi ši miesto dalis turėtų augti“, – sakė Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė.
Žaliosios jungtys ir buferiai gyventojams
Viena esminių koncepcijos dalių – žalioji struktūra, orientuota į gamtinių koridorių išsaugojimą ir naujų želdynų sujungimą. Numatomos žaliosios jungtys, atskirųjų želdynų teritorijos ir ruožai, kur urbanizuojamose dalyse turėtų atsirasti daugiau priklausomųjų želdynų.
Pietinėje teritorijos dalyje žaliosios juostos planuojamos ir kaip buferis tarp pramonės bei sandėliavimo objektų ir šalia esančių ar suplanuotų gyvenamųjų teritorijų. Toks sprendimas svarbus dėl triukšmo, oro taršos ir vizualinio poveikio mažinimo, ypač sparčiai plečiantis logistikos infrastruktūrai prie didžiųjų miestų.
Didžiausias iššūkis – infrastruktūra
Koncepcijoje pripažįstama, kad dabartinė susisiekimo ir inžinerinė infrastruktūra teritorijoje yra nepakankama. Planuojamas vidinis gatvių tinklas, kuris sujungtų būsimus kvartalus ir leistų aptarnavimą organizuoti per jungtis su pagrindinėmis gatvėmis.
Numatoma, kad tolesnei plėtrai reikės spręsti centralizuoto vandens tiekimo, buitinių ir paviršinių nuotekų surinkimo tinklų klausimus, taip pat stiprinti elektros tiekimo pajėgumus. Koncepcija tampa pagrindu detaliesiems planams, kurie atskirose teritorijos dalyse apibrėš užstatymą, susisiekimą ir inžinerinių tinklų plėtrą.
Gyventojai, žemės savininkai ir verslo atstovai kviečiami susipažinti su siūlomais sprendiniais ir teikti klausimus viešo pristatymo metu nuotoliniu būdu per „Microsoft Teams“. Savivaldybė pabrėžia, kad ankstyvas įsitraukimas padeda suderinti investuotojų, bendruomenių ir miesto infrastruktūros poreikius dar prieš pradedant konkrečius projektus.
Leave a Reply