Kai kitos gėlės užmiega, šie krokai sodą nudažo violetine: kaip atskirti nuo nuodingo augalo

Rudeniniai krokai – vėlyvas sodo akcentas

Rudeniniai krokai pražysta tuomet, kai dauguma vasaros gėlių jau baigia sezoną, todėl gėlynuose sukuria ryškų, violetinių ir alyvinių atspalvių akcentą. Dažniausiai tai žemi, iš gumbasvogūnių augantys augalai su taurės formos žiedais, kurie gali būti balti, šviesiai alyviniai ar sodriai purpuriniai.

Priklausomai nuo rūšies, lapai gali pasirodyti kartu su žiedais arba tik po žydėjimo. Būtent šis skirtumas dažnai glumina sodininkus, tačiau jis yra normalus ir susijęs su augalo biologiniu ciklu bei pasiruošimu kitų metų augimui.

Populiariausios rūšys ir spalvos

Vienas dažniausiai auginamų pasirinkimų yra puošnusis krokas, užaugantis maždaug iki 15–20 centimetrų ir žydintis ankstyvą rudenį. Jis vertinamas dėl didesnių žiedų ir ryškesnio gyslotumo, o veislių paletėje pasitaiko ir itin sodrių violetinių, ir baltų variantų.

Kitas išskirtinis augalas yra sėjamojo šafrano krokas, iš kurio purkų gaunamas prieskonis šafranas. Ši rūšis paprastai žydi vėliau, dažniau spalio mėnesį, o žiedai būna purpuriniai, su ryškiais oranžiškai raudonais purkais.

Kada sodinti ir kaip prižiūrėti

Rudeninių krokų gumbasvogūniai paprastai sodinami vasaros pabaigoje, kad iki vėsesnių orų spėtų įsišaknyti. Svarbiausia parinkti saulėtą vietą ir laidžią, neužmirkstančią dirvą, nes per didelė drėgmė didina puvinio riziką.

Dažnai taikoma taisyklė sodinti maždaug kelių centimetrų gylyje, o didesniems gumbasvogūniams parenkamas gilesnis įterpimas. Po žydėjimo gumbasvogūnių iškasti nereikia, o lapų skubėti nupjauti taip pat neverta, nes per juos augalas sukaupia maisto medžiagas kitam sezonui.

Kaip nesupainioti su nuodingu augalu?

Rudeniniai krokai neretai supainiojami su rudeniniu vėlyviu, kuris yra nuodingas dėl kolchicino. Abu augalai žydi panašiu metu ir iš tolo gali atrodyti panašiai, todėl atskyrimas svarbus ne tik dėl sodo planavimo, bet ir dėl saugumo, ypač jei kieme yra vaikų ar augintinių.

Patikimiausias būdas atskirti yra žiedo vidus: krokas turi 3 kuokelius, o vėlyvis – 6. Krokų žieduose taip pat aiškiai matomas ryškus, dažnai oranžiškai raudonas, triskiautis piestelės stulpelis, o pats žiedas dažniausiai būna smulkesnis ir kompaktiškesnis.