Tarptautinį pripažinimą pelniusi graikų sopranė Christina Poulitsi šių metų Chijo festivalyje surengė operos vakarą, kuriame skambėjo arijos, siejamos su legendine dainininke Maria Callas. Koncertas vyko Chijo saloje, Kamposo vietovėje esančiuose istoriniuose Castelli rūmuose, o prie fortepijono atlikėją lydėjo pianistas Dimitris Giakas.
Programos ašimi tapo Callas repertuaras ir jos interpretacijų tradicija, kurią Poulitsi vadina kertiniu atskaitos tašku bel canto dainininkams. Operos vakaras taip pat susišaukė su Graikijos nacionalinės operos dokumentiniu projektu Mary, Marianna, Maria: nežinomi Callas graikų metai, primenančiu apie dainininkės šaknis ir ankstyvąsias patirtis Graikijoje.
Callas palikimas ir asmeninė pagarba
Poulitsi, kilusi iš Chijo, pabrėžia ypatingą ryšį su sala ir vietos publika, todėl pasirodymą čia vadina emociškai svarbiu. Dainininkė sako, kad Callas įkvepia ne tik muzikine meistryste, bet ir scenine energija, kuri iki šiol laikoma viena ryškiausių operos istorijoje.
„Kaip graikams mums didžiulė garbė, kad Maria Callas buvo graikė. Ji įkvepia ne tik muzika, bet ir energija, kurią atsineša į kiekvieną ariją“, – sakė Christina Poulitsi.
Atlikėja pripažįsta, kad gyvai Callas girdėti neturėjo galimybės, tačiau įrašai jai tapo mokykla ir nuolatiniu orientyru. Jos teigimu, ypač dainuojant itališką bel canto, Callas interpretacijos padeda išlaikyti stiliaus pojūtį ir atveria savitą kelią kiekvienam solistui.
„Net per įrašus galima suprasti, kokia ji buvo unikali. Kai dainuoju arijas, vis grįžtu prie jos ir semiuosi įkvėpimo iš jos interpretacijų“, – teigė Christina Poulitsi.
Nuo Vokietijos scenų iki pasaulio
Dainininkės karjera įsibėgėjo Vokietijoje, kur ji studijavo ir žengė pirmuosius profesionalius žingsnius, o vėliau pasirodymai persikėlė į didžiąsias Europos, Amerikos, Azijos ir Okeanijos scenas. Tokia geografija, pasak jos, reiškia ne tik keliones, bet ir galimybę dirbti su skirtingomis tradicijomis bei kūrybinėmis komandomis.
Vienu svarbiausių karjeros postūmių Poulitsi įvardija pažintį su dirigentu Zubinu Mehta, kuris, anot dainininkės, ją globojo ir padėjo užmegzti pirmuosius didesnius profesinius ryšius. Vėlesnės gastrolės ir bendri projektai atvėrė duris į naujas partnerystes, tarp jų ir su kitais žinomais dirigentais.
Mažesnės erdvės, didesnė patirtis
Chijo festivalio koncertas vyko ne tradicinėje operos salėje, o istorinėje, gamtos ir architektūros kontekste įsišaknijusioje erdvėje, kuri, pasak Poulitsi, sukuria kitokį ryšį su publika. Ji teigia mėgstanti dainuoti vietose, kurios nėra įprastai siejamos su klasikinės muzikos ritualu, nors tai kelia papildomų techninių iššūkių.
Tokių festivalių formatas Europoje tampa vis ryškesne tendencija: klasikinė muzika dažniau perkeliama į paveldo objektus, parkus, kiemus ar atviras erdves, siekiant pritraukti platesnę auditoriją. Chijo festivalis šią kryptį jungia su paskaitomis, kino peržiūromis, parodomis ir diskusijomis, taip išplečiant renginio poveikį už vienos meno srities ribų.
„Tai ne tik koncertai. Tai renginys, kuriame telpa ir konferencija, ir menas, ir parodos, o mūsų tikslas yra parodyti Chijo kultūrinę tapatybę bei atvežti į salą ryškiausius vardus“, – sakė festivalio meno vadovė Dimitra Moutzouri.
Šių metų festivalis buvo penktasis ir truko dešimt dienų, o programoje derėjo koncertai, pasirodymai, kino seansai, pokalbiai ir specialūs pagerbimo vakarai. Renginys rengiamas siekiant, kad rugsėjį Chijas taptų kultūriniu traukos tašku Graikijoje, o organizatoriai pabrėžia nuoseklią, kasmetinę plėtrą.
Tuo pat metu Poulitsi derina intensyvų grafiką su šeimos gyvenimu ir atvirai kalba apie norą daugiau laiko praleisti Graikijoje. Artimiausiu metu jos laukia repeticijos naujai graikų operai apie Bizantijos imperatorienę Teodorą, rečitaliai Atėnuose ir gastrolės, tarp jų ir pasirodymai su Plácido Domingo, o sezoną ji planuoja užbaigti koncertu Šveicarijoje.
Leave a Reply